„Non rex est lex, sed lex est rex“, arba kuo vadovaujasi liepos mėnesį gimusieji...

Liepos mėnesį gimę
nuotraukoje liepų žiedai

Liepa kvepia medumi

Burna išterliota vyšniom –

Sėdim žemės vidury

Ir prisimenam vaikystę...

O vasaros gėrybėmis pats metas pasidalinti su draugais ir kolegomis. Tam yra ir gana svarių priežasčių – jų gimtadieniai.

Liepos 4-ąją gimusios Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė ir Prienų rajono apylinkės teismo pirmininkė Irmutė Kliučinskienė. Kitą dieną po Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos gimtadienį švęs Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai savo kolegą Darių Kantaravičių sveikins liepos 18-ąją.

Dar dviems teisėjams – Klaipėdos miesto bei Vilniaus rajono apylinkių teismų teisėjams Ramūnui Girevičiui (26d.) ir Tadeušui Volkovskiui (27 d.) ranką kolegos ir artimieji spaus mėnesio pabaigoje.

O Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja Birutė Plikynienė liepos 20 – ąją švęs puikų brandų jubiliejų – 65-metį.

Visiems gimtadienius švenčiantiems Apylinkių teismų teisėjų sąjungos nariams linkime ištvermės ir sveikatos tokiu nelengvu teisėjams laikotarpiu. Kad visada jaustumėte draugo petį šalia, kad niekada neišduotų savi (o nuo priešų visi mokame apsisaugoti)!

****

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja BIRUTĖ PLIKYNIENĖ:

Mano gimtinė - Suvalkijoje. Be abejo, jaučiu nostalgiją šiam kraštui ir žmonėms.

Išvažiuodama gyventi ir dirbti į Vilnių palikau daug gerų žmonių, su kai kuriais palaikau ryšį ir dabar: pasikalbam telefonu, susirenkam švęsti jubiliejus, nuvažiavusi į Suvalkiją aplankau juos. Ryšys su Suvalkija nėra nutrūkęs dar ir dėl to, kad Marijampolėje gyvena sūnus su šeima. Grįžti į Suvalkiją kol kas neplanuoju. Vilniuje turim nuosavą būstą, gyvenam su kitu sūnumi.

Nagrinėju civilines bylas, paskutiniu metu šeimos bylas. Teisėjo darbas man patinka, nors yra sunkus ir sudėtingas. Besibylinėjančios šalys net nepagalvoja ir neįsivaizduoja, kiek teisėjui išėjus į sprendimų kambarį priimti sprendimą, reikia mąstyti, gilintis į byloje esančius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes, norminius aktus. Ir tai dažnai daroma vakarais, išeiginėmis dienomis.

Aišku, kartais, paskelbus sprendimą ar nutartį šalis padėkoja, kartais paskambina sekretorei ir padėkoja, bet tai būna labai retai. Manau, kad mūsų darbe padėkų nereikia tikėtis, dirbi savo darbą ir tiek... Reikia įvertinti ir tą akivaizdžią tiesą, kad šalys į teismą kreipiasi susipykę ir viena šalis teismo sprendimu būna nepatenkinta. Mano darbo praktikoje yra buvę atvejų, kada šalys susitaria ginčą baigti geruoju, pasirašo taikos sutartį, o vėliau nutartį, kuria teismas patvirtino šalių susitarimą, apskundė aukštesniam teismui.

Kaip laisvalaikiu „ataušinu galvą“ nuo svetimų bėdų? Vienareikšmio atsakymo neturiu. Pasikartosiu - dirbi ir tiek... Juk ne visos bylos būna itin sudėtingos, o šalys konfliktiškos Svarbiausia norėti dirbti ir turėti pareigos jausmą.

Ar daug liko nuosėdų „ant širdies“ dėl priimtų sprendimų? Yra likę. Kalbu tik apie šeimos bylas, kadangi šias bylas paskutiniu metu nagrinėju.- jose yra ginamas viešas interesas. Tik sutuoktiniai žino savo gyvenimą: santuokos iširimo priežastis, vaikų poreikius, turto įsigijimo aplinkybes, o kartais nagrinėjant bylą lyg ir jauti, kad vienos šalies interesai šiek tie pažeidžiami… Tačiau teisėjas turi vadovautis byloje esančiais įrodymais. Aš dažnai ginčo šalims paaiškinu, kad žodžio į bylą neįsiūsi ir visada siūlau sutuoktiniams taikytis ar ginčą baigti geruoju. Turiu pripažinti, kad neretai pavyksta šalis įtikinti ginčą baigti geruoju.

Skaudžiausia, kad šalys yra nelojalūs, nesistengia gyventi kartu vardan vaikų interesų. Skaudu, kad tėvai palieka savo vaikus gyventi valstybinėse įstaigose… Gerai, kad seneliai ar visiškai svetimi žmonės kreipiasi į teismą dėl globos tokiems vaikams nustatymo, o kartais ir dėl įvaikinimo. Dar skaudžiau, įvaikininę prašo įvaikinimą panaikinimo. Visa laimė, kad tokie atvejai reti.

Beje, gimusieji liepos 20-ąją (ir vėliau - iki liepos 31-osios) pagal majų horoskopą – smaragdai. Šio tipo žmonės inteligentišk ir darbštūs. Bet kokį darbą dirba su didžiule meile. Jiems derėtų nešioti papuošalus inkrustuotus šiuo žaliuoju akmenėliu.

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja SNAIGĖ JUKNEVIČIENĖ:

Po beveik septyniolikos teisėjavimo metų nesunku vertinti šios profesijos privalumus ir trūkumus. Labiausiai žavi tai, kad darbe nesu varžoma svetimos nuomonės ir esu visiškai laisva priiminėti sprendimus - tiek, kad iš vakaro nusprendusi, rodos, teisingai, ryte galiu pakoreguoti savo mintis ir sprendimą pataisyti. Dažniausiai taip ir stengiuosi elgtis, nes per laiką mintys „susiguli“, „subręsta“.

Darbe atgrasu didžiulis tempas, t.y. nežmoniškas darbo krūvis. Jis – didžiausias veiksnys, galintis sąlygoti klaidas. Atsakomybės nebijau, tačiau bijau klaidų, atsiradusių dėl laiko trūkumo.

Jeigu galėčiau grįžti į jaunystę, neabejoju, rinkčiausi moteriškesnį darbą, kuris leistų daugiau atsiduoti šeimai, vaikams, namams – visi esame savotiški egoistai ir branginame tai, kas arčiausiai širdies.

Ilgą laiką nagrinėjau baudžiamąsias bylas, tačiau gailesčio nusikaltusiam asmeniui nerodžiau. Kai kuriose situacijose būdavo akivaizdu, kad įstatymo sankcija socialiai nėra visiškai teisinga, tačiau teisininkas visada darbe vadovaujasi sena išmintimi „non rex est lex, sed lex est rex“ (ne karalius yra įstatymas, bet įstatymas yra karalius).

Didžiausias atradimas asmeniniame gyvenime įvyko prieš maždaug dešimtmetį, kuomet draugai prikalbino išvažiuoti į kalnus paslidinėti. Kalnų liga užsikrėtėme visa šeima, jau daug metų atsisakome atostogų vasarą tam, kad galėtume ištrūkti į kalnus. Tai tokia atgaiva, kuri išvėdina galvą visiems metams. Be šito labai mėgstu sodo darbus.

Liepos ketvirtąją gimusios Irmutė Kliučinskienė ir Snaigė Juknevičienė pagal majų kalendorių – vandens lelijos. O tokie žmonės gerai jaučiasi įvairiose situacijose (kaip vandens lelija puikiai jaučiasi ir vandenyje, ir ore). Jie lengvai bendrauja su įvairiausiais žmonėmis, viskuo domisi. Toks universalumas labai praverčia. Jų gyvenime beveik nepasitaiko kliūčių, kurių jie neįveiktų.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas VYTAUTAS ŠVETKAUSKAS, kaip visada nestokoja humoro ir , kaip jis pats teigia, stengiasi neimti giliai į širdį, kad teismų reitingai žemi. „Visi puikiai žinom, jog 50 procentų žmonių, turėjusių reikalų teismuose, liks nepatenkinti, - sako teisėjas. – Aš apsišarvuoju kantrybe ir dirbu savo darbą.“

V. Švetkausko nuomone, reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su jaunimu: žinoti, ko jaunas žmogus siekia, kuo domisi.„Jauną žmogų reikia šviesti, - įsitikinęs teisėjas. – Teisinių žinių konkursai, diskusijos teisine tematika įvairiose mokymo įstaigose, manau, duotų gerą rezultatą – jaunimas labiau išmanytų įstatymus, ir galų gale, pabendravęs su teisėju, pasidarytų savus „reitingus“.

Teisėjas niekada neatsisako dalyvauti susitikimuose su moksleiviais, mielai jiems paaiškina teismų darbo subtilybes bei įstatymų vingrybes.

V. Švetkauskas prisipažįsta esąs „gamtos vaikas“. „Jei galėčiau, miške praleisčiau daug laiko, - sako teisėjas. – Ir dabar kiek įmanoma dažniau stengiuosi paklaidžioti po mišką – ten atsigaunu. Vieni medžioja, kiti žvejoja, o aš pailsiu grybaudamas. Niekaip ranka nepakiltų nušauti kokį žvėrelį...“

Atostogaus V. Švetkauskas kaip tik per savo gimtadienį - planuoja kartu su vaikais ir anūkais savaitę praleisti Šventojoje.„Kadangi, kaip minėjau, mėgstu ramybę, todėl ir renkuosi ne triukšmingąją Palangą, o Šventąją, - prisipažįsta teisėjas. – Jau daugelį metų tik šiame ramiame užutėkyje praleidžiu bent dalį savo atostogų.“

Vytautui Švetkauskui pagal majų horoskopą būtina turėti kišenėje (ar ant piršto) turmaliną. Šis akmuo sujungia kūną, sielą ir dvasią į vieningą visumą. Stiprina kūną ir dvasią, didina ištvermę. Ko gero, teisėjui to netrūksta, nes šio tipo žmonės, pasak majų rankraščių, yra jautrūs, švelnūs, kūrybingi ir energingi.

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas TADEUŠAS VOLKOVSKIS: 

Darbe labai praverčia patirtis, kai dirbau tardytoju. Žinau, į kokius dokumentus pirmiausiai atkreipti dėmesį, kuriuos įdėmiau paanalizuoti, kai reikia priimti sprendimą ir bylą perduoti teismui. Be to, daug lengviau nustatyti, ar byla ištirta išsamiai, ar teisėtai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai.Nagrinėju baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, teikimus. Priimdamas sprendimus, niekada nesivadovauju jausmais. Svarbiausia faktai,  ar žmogus pažeidė ir kiek pažeidė įstatymus.Beje, ne kartą esu susilaukęs padėkos žodžių už priimtą sprendimą. Ir ne tik iš nukentėjusiųjų, jų šeimos narių ar byloje dalyvavusių asmenų, bet net ir iš kaltinamųjų...Per gerą dešimtmetį, kai dirbu teisėju, į atmintį įstrigo ne viena byla.Prisimenu vieną bylą dėl įžeidimo, kuri buvo gauta iš kito teismo – mat visi to teismo teisėjai buvo nušalinti nuo šios bylos. Toje byloje kaltinamąją palaikė daug jos draugų ir gausus jų būrys lydėjo ją į teismo posėdžius, triukšmavo. Jau pirmajame teismo posėdyje kaltinamąją dėl netinkamo elgesio teko išvesti iš salės. Dalis jos draugų nubėgo mano veiksmų apskųsti teismo pirmininkei, o kita dalis – iškvietė kaltinamajai greitąją pagalbą. Bet teismo posėdį aš tęsiau. Kiekvieną kartą po eilinio teismo posėdžio kaltinamoji rašė skundus į įvairias institucijas. Psichologiškai buvo labai sudėtinga nagrinėti šią bylą, tačiau ištvėriau ir bylą išnagrinėjau per 6 mėnesius. Nuosprendis įsiteisėjo.Bėda ta, kad mūsų teismo pastatas – avarinės būklės. Ir gana judrioje vietoje – Kalvarijų gatvėje. Nuolat girdisi pravažiuojančių automobilių keliamas triukšmas – kartais net sunku susikalbėti. Mat daugelį bylų tenka nagrinėti kabinete, nes teturime tik dvi sales, kurios skiriamos, kai bylose dalyvauja didelė grupė asmenų. Po darbo stengiuosi atsikvėpti, pailsėti. O geriausias poilsis – sode. Ten praleisiu ir savo vasaros atostogas.

Taigi, nepaisant sunkmečio, visiems smagių gimtadienių!

Ta proga prisiminkite V. Palčinskaitės eilėraštį „Sugrįžimas į Spartą“

... Meldžiu stiprybės. Jei po lygiai duota

Jausmams ir protui – tai padidink protą.

Ir išvaduok nuo slegiančių minčių.

Aš ne pasigailėjimo meldžiu.

Meldžiu tiktai kantrybės – kieto plieno

Ir vieno lašo žemės pieno,

Ir jeigu lemta – tai meldžiu numirti

nuo peilio ne į nugarą – į širdį.

 

Teisėjus kalbino A. Žutautienė

Įkelta: 
2011-07-01