Naujienos

Lapkričio 8 dieną planuotas Apylinkių teismų teisėjų sąjungos susirinkimas dėl tą pačią dieną organizuojamų teisėjų renginių Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, perkeliamas į 2013 metų gruodžio 13 dieną.

Lietuvos teisėjai ir teismų darbuotojai, pavyzdingai vykdę savo pareigas, ženkliai prisidėję prie teisingumo ir teismų autoriteto stiprinimo, visuomenės pasitikėjimo teismais didinimo,  tarptautinių ryšių teisingumo srityje plėtojimo, galės būti įvertinti apdovanojimais. Tai numatoma Teisėjų tarybos posėdyje pristatytame ir teismų vertinimui pateiktame Teismų sistemos apdovanojimų koncepcijos projekte.

Šiuo metu nėra numatyta galimybė išimtinai už nuopelnus teisingumo sistemai skirti apdovanojimus.  Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus Lietuvos teisėjai bei teismų darbuotojai, kiti teisingumo sistemai nusipelnę asmenys gali būti bendra tvarka apdovanojami ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo  ženklais.

Teismams pateiktame Teismų sistemos apdovanojimų koncepcijos projekte siūloma numatyti galimybę tokiais apdovanojimais apdovanoti tiek Lietuvos teisėjus, tiek šių teismų darbuotojus, tiek teismų sistemai nusipelniusius ne teismų sistemos darbuotojus. Koncepcijoje apibrėžiamas galimas tokių apdovanojimų modelis, aptariama siūloma tokių apdovanojimų skyrimo procedūra, apdovanojimo ženklų skyrimo bei grąžinimo sąlygos ir pan.

Teisėjų tarybos sprendimu koncepcijos projektas yra teikiamas teismų vertinimui. Pastabų ir pasiūlymų laukiama iki spalio 21 d. Juos galite siųsti elektroniniu paštu jurga.traknyte@teismai.lt Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

Su koncepcijos projektu galite susipažinti čia.

Rugsėjo 27 Teisėjų Tarybos posėdyje atsisakyta minties kreiptis į Seimą prašant atidėti civilinio proceso kodekso nuostatų dėl teismo posėdžių protokolų panaikinimo įsigaliojimą nuo 2014 metų sausio 1 dienos. Vadinasi, nuo ateinančių metų protokolai civiliniame procese nebus rašomi, juos turės atstoti posėdžių garso įrašai.  Tai leis sutaupyti posėdžių sekretorių darbo laiko. Bus siekiama įdiegti modernesnes garso įrašymo priemones teismuose, taip pat - įsigyti didesnės talpos garso rinkmenų kaupyklas. Galimas problemas, kurios gali kilti apeliacinių instancijų teismams nagrinėjant bylas apeliacine tvarka, kai, pavyzdžiui, garso įrašas bus netinkamos kokybės, ketinama spręsti formuojant gerąją praktiką. Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas galės paprašyti sudaryti tam tikro posėdžio ar posėdžio dalies stenogramą (protokolą).

Baudžiamajame procese posėdžių garso įrašai taps bylos sudėtine dalimi kartu su posėdžių protokolais.

Rugsėjo 27 Teisėjų Tarybos posėdyje dar kartą buvo atidėtas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo G.Viederio veiksmų, kai jis neskyrė suėmimo Interpolo ieškomam asmeniui, vertinimo. Šį kartą Taryba nusprendė laukti, kol Konstitucinis Teismas išaiškins 1999 m. gruodžio 21 d. savo pačių nutarimą. Konstituciniam Teismui yra pateikti trys klausimai, kuriuos verta pacituoti pažodžiui:

1) ar konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas, pasireiškiantis draudimu kištis į teismo ar teisėjo veiklą, apsritai ( per se) paneigia teisėjo drausminės atsakomybės galimybę už bet kokius, tarp jų ir akivaizdžius, šiurkščius pareiginius nusižengimus, aplaidumą jurisdikcinės veiklos srityje, nustatytus ir ištaisytus sprendimų procesinės patikros tvarka, taip pat už bet kokią teisėjo jurisdikcinę veiklą, kuri pagal proceso įstatymus yra procesinės patikros objektas;

Rugsėjo 21 dieną Margionių kaime įvyko Sąjungos valdybos posėdis ir negausiai susirinkusių narių sueiga. Valdyba svarstė lapkričio 8 dieną ketinamo surengti Sąjungos penkmečio paminėjimo, tuo pačiu ir metinio narių susirinkimo, darbotvarkę, galimą vietą, kitus organizacinius klausimus. Laukiame pasiūlymų dėl renginio svečio ar svečių, taip pat laukiame ir bet kokių kitų pasiūlymų renginiui. Buvo aptartos apylinkių teismų darbo sąlygos įdiegus elektroninių bylų posistemį, svarstoma, kokiu būdu reikėtų siekti, kad teismams tenkančių funkcijų kiekis nebūtų ir toliau be atodairos didinamas.

Po valdybos posėdžio liko laiko pasižvalgyti po Margionių kaimą, pagrybauti ir pabendrauti. Plačiau- nuotraukose.

 

 

Aukščiausiasis Teismas atsakė į apylinkių teisėjų klausimą dėl BK 64-1 str. taikymo. Žiūrėkite: "skaityti daugiau" ir prisegtuką. 

 

 

Rugsėjo 21 d. Margionių kaime, Varėnos rajone, organizuojamas Apylinkių teismų teisėjų sąjungos narių  sąskrydis.  

Renkamės nuo 10 val. M.Lazdinio sodyboje, atvykstame savo transportu. Numatoma bendra rytinė kava, pasivaikščiojimas ir pagrybavimas miške, bendri „suneštiniai“ pietūs, trumpa ekskursija po Margionių kaimą. Galimybė pernakvoti yra. Galite atvykti ir su šeimos nariais.

Visi pageidaujantys dalyvauti, praneškite Dianai Labokaitei, Danutei Giačaitei, Dianai Jasaitienei elektroniniu paštu iki rugsėjo 10 dienos.    

Šioje nuorodoje http://www.margionys.lt/ matyti, kur yra Margionių  kaimas.

 

Liepa prasidėjo džiugiomis teismų sistemos žinutėmis apie naujas galimybes ir lengvatas mūsų bylų dalyviams - startavo elektroninių paslaugų sistema. 2013 m. liepos 18 d. duomenimis, kuriuos pateikė Nacionalinė teismų administracija, savo paskyras elektroninių paslaugų portale turėjo tik 33 valstybės institucijos. Nėra pateikta duomenų, kiek privačių įmonių, advokatų kontorų yra prisijungę prie EPP ( elektroninių paslaugų portalo). Palyginimui, 2012 metais visi Lietuvos teismai išnagrinėjo 181 877 civilines bylas. Bendrame bylų sraute, atrodo, prisijungusiųjų ir norinčių naudotis elektroninėmis teismų paslaugomis yra mažuma, tačiau jeigu ieškinys ar pareiškimas pateikiamas teismui elektronine forma -  pagrindo nepriimti tokio pareiškimo nėra, net jeigu visi kiti bylos dalyviai ( atsakovai, tretieji asmenys) nenori, nemoka ir neketina išmokti naudotis šiomis naujovėmis. Taigi, pradedame bylą administruoti ir elektronine ir popierine forma.  

Rugpjūčio 2-osios Teisėjų tarybos posėdyje pavyko atkreipti šiek tiek Tarybos narių dėmesio į „elektroninės bylos problemas“.

Teisėjų bendruomenei jau tapo įprasta, kad teisėjas gali būti atleistas iš pareigų tuoj pat- be reikalavimo pasiaiškinti, pasiaiškinimo pateikimo, įvykio ar pažeidimo ištyrimo, kas atrodo normalu ir įprasta, kai kalbame apie paprastus darbuotojus. Keletas buvusių kolegų teisėjų pasinaudodavo „leidimu“ parašyti prašymą  ir pasitraukti savo noru. Tai buvo net pavadinta „gerąja praktika“.

Ar tai tikrai yra geroji praktika?

Jeigu teisėjas tikrai padarė etikos ar net ir įstatymo pažeidimą – tačiau yra „išleidžiamas“ iš pareigų pačiam prašant  ir be jokių neigiamų pasekmių, lieka neįgyvendintas teisingo įvertinimo ir teisingos nuobaudos už pažeidimą principas.

Jeigu teisėjas nepadarė pažeidimo, tačiau kažkas jį įtikino, kad pažeidimas yra, ir yra labai didelis, bet kaip lengvatą jis gali gauti  atleidimą iš pareigų  „pačiam prašant“- toks teisėjas lieka nubaustas per daug griežtai, nes netenka pareigų, kurių ne vienerius metus atkakliai siekė. Tarsi nubaudžia pats save.

Ir vienas, ir kitas scenarijus parodo teisėjų bendruomenę esant labai paviršutinišką ( nors teisėjai tikrai tokie nėra), ir palieka jausmą, kad kažkas yra negerai. Jeigu kaltas, tai per lengvai išsisuko, jeigu nekaltas, tai per daug nukentėjo.

Birželio 28 dienos Teisėjų tarybos posėdyje buvo teikiamas Prezidentės dekretas atleisti iš pareigų Vilniaus apylinkės teismo teisėją Gediminą Viederį pačiam prašant. Tas „pačiam prašant“ buvo parašytas posėdžio išvakarėse, birželio 27 d. Jau kitą dieną G.Viederis  pareiškimą atšaukė, todėl klausimo svarstymas buvo atidėtas. Tai yra pirmasis atvejis, kai teisėjas atvirai išreiškia nesutikimą pasitraukti savo noru. Manome, tai yra reikšminga ir sveikintina.  

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos