Naujienos

Lapkričio 21 Kaune susirinko Apylinkių teismų teisėjų sąjungos aktyviausieji - teisėjai iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės, Šiaulių, Jonavos. Aptartas Sąjungos veiklos planas ateinantiems metams,  „generavome“  idėjas, kokius reikalingus ir reikšmingus darbus galėtų pradėti ir įgyvendinti teisėjų organizacija,  siekdama pagerinti teisėjų darbo sąlygas. Sutarėme, kad metinį veiksmų planą galėtų sudaryti ir vienas- du punktai- darbai arba veiksmai, išsamiai apsvarstyti, išdiskutuoti, gerai paruošti.

Idėjų ratas apėmė teisėjų darbo sąlygas ir įstatymų leidybos iniciatyvas, kurios galėtų palengvinti krūvį teisėjams. Elektroninių bylų projekto pasekoje smarkiai padidėjo teisėjų ir personalo darbo krūvis, popieriaus  sąnaudos, bylos dalyviai, net ir valstybinės įstaigos demonstruoja nenorą ir negebėjimą prisijungti  prie elektroninių paslaugų portalo, priimti dokumentus iš teismo elektronine forma, nes už tokį „nedalyvavimą“  įstatymas nenumato jokių procesinių  sankcijų.  Teisėjo saugumo situacija nė kiek negerėja, grėsmes kelia įžūlūs bylų dalyviai, taip pat ir nepakankamas  materialinis techninis teismų aprūpinimas.  Itin prastas aprūpinimas automobiliais, nebuvimas profesionalių vairuotojų  buvo netiesioginė priežastis skaudžios avarijos spalio mėnesį, kai žuvo teisėja.

Sąjungos nariai  dalyvauja visų kodeksų priežiūros grupėse, kuriose pirmiausia diskutuojamos įstatymų leidybos iniciatyvos. Nutarėme aktyviau išnaudoti šias grupes, teikti pasiūlymus taisyti tam tikrus Civilinio proceso, Civilinio kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius.

Sutarėme, kad reikėtų aktyvesnio bendravimo su kitomis organizacijomis- ne tik Teisėjų asociacija, bet ir Teisininkų draugija, kitų valstybių teisėjų organizacijomis. Pavyzdys galėtų būti Panevėžio miesto apylinkės teismas, turintis ilgametes bendravimo su Vokietijos Liuneno miesto teisininkais tradicijas. Bendravimas su teisininkais, ypač advokatais, teisėjams sukelia ir abejonių, nes ne visuomet yra aišku, kokios to bendravimo ribos yra leistinos, kaip nepažeisti teisėjo etikos, nesudaryti šališkumo įspūdžio. Dėl teisėjų ir advokatų bendravimo  galima būtų prašyti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos konsultacijų.

2015 metais baigiasi Sąjungos valdybos ir pirmininko kadencija. Nutarta, kad  visuotinis rinkiminis narių susirinkimas įvyks 2015 metų balandžio 10 dieną.  Pagal pakeistus Sąjungos įstatus valdyba bus renkama iš 10 narių - po 2 narius nuo kiekvienos apygardos. Taip pat susirinkime bus renkamas Sąjungos pirmininkas. Pasilikite balandžio 10 "laisvą" nuo posėdžių!

Panevėžio miesto apylinkės teismo kvietimu Aukštaitijos sostinėje lankėsi Vokietijos Liuneno miesto teisininkai. Svečiai ne tik susipažino su apylinkės teismo darbo ypatumais, bet ir dalyvavo konferencijoje bei skaitė pranešimus apie nepilnamečių teisinę atsakomybę.

Jau aštunti metai su Panevėžio miesto partnerio – Liuneno teisininkais draugaujantis Panevėžio miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę sulaukė svečių iš Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės. Teisme apsilankė devynių žmonių delegacija – Liuneno miesto apylinkės teismo teisėjai ir advokatų kontorų teisininkai.    

Balandžio 25 Teisėjų tarybos posėdyje pritarta keletui gerų iniciatyvų.

Nuspręsta kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, Vyriausybę ir Teisingumo ministeriją dėl teisinio reguliavimo spragos – Teismų įstatyme nėra įtvirtintas   teisinis  reglamentavimas,  kuriuo remiantis turėtų  būti   sprendžiamos   situacijos,   kai   teisėjas   dėl   sveikatos  problemų      negali   dirbti   pilnu    krūviu. Tokio    reglamentavimo nebuvimas   laikytinas    įstatymo    spraga,    atkreipia dėmesį Teisėjų taryba rašte konstituciniams partneriams, kuri,  remiantis   Lietuvos   vyriausiojo   administracinio   teismo   išaiškinimu,  turi   būti   užpildoma   taikant Darbo kodekse esančias darbdavio ir darbuotojo santykius reglamentuojančias bendrąsias teisės normas. Praktikoje yra buvę keletas atvejų, kai teisėjai negalėjo dirbti pilnu krūviu ( pvz., dėl stuburo problemų ir pan.). Skirtingi teismai šias situacijas sprendė skirtingai – vienu atveju teisėjui darbo krūvis buvo sumažintas atitinkamai sumažinant ir atlyginimą, kitu atveju buvo atsisakyta sumažinti krūvį, keliamas klausimas dėl neeilinio sveikatos patikrinimo, nors ligos pobūdis buvo aiškus ir nekeliantis abejonių dėl asmens galėjimo dirbti teisėju.

Kita gera iniciatyva- kreiptis  į Teisingumo ministrą prašant pagal savo kompetenciją inicijuoti įstatymų pakeitimus dėl atlyginimų apylinkių teismų teisėjams padidinimo, papildomų teisėjų padėjėjų etatų finansavimo ir LITEKO perdavimo administruoti Valstybės įmonei Registrų centrui.

Kartu su šiuo kreipimusi pateiktas ir įstatymo projektas dėl apylinkių teisėjų atlyginimų padidinimo. Siūloma nuo 2015 metų sausio 1 d. apylinkių teismų teisėjų atlyginimo koeficientą nustatyti 15,2, o nuo 2016 m. sausio 1 d. - 16,2 ( šiuo metu koeficientas yra 14,2). Atlyginimo koeficientą pakėlus iki 16,2, nuo apygardos teisėjo atlyginimo koeficiento jis skirtųsi tik vienetu.

Max Planck Socialinės Antropologijos Instituto Teisės ir Antropologijos Departamentas ( būstinė yra Halės mieste, Vokietijoje), kartu su Europos teismų tarybų tinklu ( ENCJ) pradėjo bendrą tyrimą, skirtą  nustatyti, kaip Europos Sąjungos valstybių teisminėje praktikoje  pasireiškia kultūriniai, socialiniai ir religiniai skirtumai, kuriuos atsineša ir demonstruoja mažiau žinomos ir mažiau paplitę bendruomenės, įvairios mažumos. Bus bandoma nustatyti, su kokiais iššūkiais teisėjai susiduria, spręsdami panašaus pobūdžio bylas, kaip jiems pavyksta išspręsti ginčus tokio pobūdžio bylose.

Tyrėjai nori sužinoti apie situacijas, kai teisėjai susiduria su skirtingomis tradicijomis, kurios gali neatitikti žmogaus teisių reikalavimų, tokių kaip lyčių lygybė ( pvz., poligaminės santuokos, diskriminuojančios paveldėjimo tradicijos, skyrybų papročiai), ar su kitomis ginčytinomis praktikomis,  kurios negali būti toleruojamos Europos valstybių teisės ( kūno sužalojimai, moterų genitalijų žalojimas, ritualinis apipjaustymas, moterų ir vaikų išnaudojimas, etc.), ar kitokiomis išimtimis  dėl įvairių priežasčių (aprangos kodas darbo vietose, religiniai maisto apribojimai, religinės šventės, maldos darbo metu, etc.).