Naujienos

Rugsėjo 27 Teisėjų Tarybos posėdyje atsisakyta minties kreiptis į Seimą prašant atidėti civilinio proceso kodekso nuostatų dėl teismo posėdžių protokolų panaikinimo įsigaliojimą nuo 2014 metų sausio 1 dienos. Vadinasi, nuo ateinančių metų protokolai civiliniame procese nebus rašomi, juos turės atstoti posėdžių garso įrašai.  Tai leis sutaupyti posėdžių sekretorių darbo laiko. Bus siekiama įdiegti modernesnes garso įrašymo priemones teismuose, taip pat - įsigyti didesnės talpos garso rinkmenų kaupyklas. Galimas problemas, kurios gali kilti apeliacinių instancijų teismams nagrinėjant bylas apeliacine tvarka, kai, pavyzdžiui, garso įrašas bus netinkamos kokybės, ketinama spręsti formuojant gerąją praktiką. Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas galės paprašyti sudaryti tam tikro posėdžio ar posėdžio dalies stenogramą (protokolą).

Baudžiamajame procese posėdžių garso įrašai taps bylos sudėtine dalimi kartu su posėdžių protokolais.

Rugsėjo 21 dieną Margionių kaime įvyko Sąjungos valdybos posėdis ir negausiai susirinkusių narių sueiga. Valdyba svarstė lapkričio 8 dieną ketinamo surengti Sąjungos penkmečio paminėjimo, tuo pačiu ir metinio narių susirinkimo, darbotvarkę, galimą vietą, kitus organizacinius klausimus. Laukiame pasiūlymų dėl renginio svečio ar svečių, taip pat laukiame ir bet kokių kitų pasiūlymų renginiui. Buvo aptartos apylinkių teismų darbo sąlygos įdiegus elektroninių bylų posistemį, svarstoma, kokiu būdu reikėtų siekti, kad teismams tenkančių funkcijų kiekis nebūtų ir toliau be atodairos didinamas.

Po valdybos posėdžio liko laiko pasižvalgyti po Margionių kaimą, pagrybauti ir pabendrauti. Plačiau- nuotraukose.

Rugsėjo 21 d. Margionių kaime, Varėnos rajone, organizuojamas Apylinkių teismų teisėjų sąjungos narių  sąskrydis.  

Renkamės nuo 10 val. M.Lazdinio sodyboje, atvykstame savo transportu. Numatoma bendra rytinė kava, pasivaikščiojimas ir pagrybavimas miške, bendri „suneštiniai“ pietūs, trumpa ekskursija po Margionių kaimą. Galimybė pernakvoti yra. Galite atvykti ir su šeimos nariais.

Visi pageidaujantys dalyvauti, praneškite Dianai Labokaitei, Danutei Giačaitei, Dianai Jasaitienei elektroniniu paštu iki rugsėjo 10 dienos.    

Šioje nuorodoje http://www.margionys.lt/ matyti, kur yra Margionių  kaimas.

Teisėjų bendruomenei jau tapo įprasta, kad teisėjas gali būti atleistas iš pareigų tuoj pat- be reikalavimo pasiaiškinti, pasiaiškinimo pateikimo, įvykio ar pažeidimo ištyrimo, kas atrodo normalu ir įprasta, kai kalbame apie paprastus darbuotojus. Keletas buvusių kolegų teisėjų pasinaudodavo „leidimu“ parašyti prašymą  ir pasitraukti savo noru. Tai buvo net pavadinta „gerąja praktika“.

Ar tai tikrai yra geroji praktika?

Jeigu teisėjas tikrai padarė etikos ar net ir įstatymo pažeidimą – tačiau yra „išleidžiamas“ iš pareigų pačiam prašant  ir be jokių neigiamų pasekmių, lieka neįgyvendintas teisingo įvertinimo ir teisingos nuobaudos už pažeidimą principas.

Jeigu teisėjas nepadarė pažeidimo, tačiau kažkas jį įtikino, kad pažeidimas yra, ir yra labai didelis, bet kaip lengvatą jis gali gauti  atleidimą iš pareigų  „pačiam prašant“- toks teisėjas lieka nubaustas per daug griežtai, nes netenka pareigų, kurių ne vienerius metus atkakliai siekė. Tarsi nubaudžia pats save.

Ir vienas, ir kitas scenarijus parodo teisėjų bendruomenę esant labai paviršutinišką ( nors teisėjai tikrai tokie nėra), ir palieka jausmą, kad kažkas yra negerai. Jeigu kaltas, tai per lengvai išsisuko, jeigu nekaltas, tai per daug nukentėjo.

Birželio 28 dienos Teisėjų tarybos posėdyje buvo teikiamas Prezidentės dekretas atleisti iš pareigų Vilniaus apylinkės teismo teisėją Gediminą Viederį pačiam prašant. Tas „pačiam prašant“ buvo parašytas posėdžio išvakarėse, birželio 27 d. Jau kitą dieną G.Viederis  pareiškimą atšaukė, todėl klausimo svarstymas buvo atidėtas. Tai yra pirmasis atvejis, kai teisėjas atvirai išreiškia nesutikimą pasitraukti savo noru. Manome, tai yra reikšminga ir sveikintina.