Naujienos

Gruodžio 7 dieną posėdžiavusi Sąjungos valdyba aptarė 2013 metų veiklos planą.

Paskutinę lapkričio dieną  Lietuva pasirašė sutartį su Europos teisės akademija (ERA)  ir tapo 23 iš eilės šios mokymo įstaigos patrone. Tai garantuoja 40 proc. nuolaidą, kurią mes, teisėjai, nuo kitų metų sausio 1 dienos galėsime gauti užsiregistruodami į ERA seminarus. Kitais metais ERA ketina suorganizuoti du seminarus Vilniuje: vieną Europos sąjungos baudžiamosios teisės  tema ir antrą- teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo internetinės industrijos srityje tema. Be to, Lietuvos atstovai taps ERA valdymo organo nariais.

Tą pačią dieną posėdžiavusi Teisėjų taryba patarė skirti teismų pirmininkų pavaduotojus nuo Naujųjų metų pradėsiančiuose veikti sujungtuose Vilniaus, Kauno ir Šiaulių teismuose.  Daugiausia diskusijų sukėlė tas faktas, kad visi trys Vilniaus teisme dirbsiantys pirmininko pavaduotojai neturi jokios teismų administravimo patirties, o Šiaulių teismo pirmininko vienu iš pavaduotojų paskirtas teisėjas, kuris teisėju pradėjo dirbti 2011 metų sausio mėnesį.

Grasinimai susprogdinti Kauno miesto apylinkės teismą buvo pareikšti šiemet lapkričio 14, balandžio 12, pernai - lapkričio 23. Nesaugumo jausmą dar padidino Policijos generalinio komisaro įsakymas nuo kitų metų sausio nutraukti fizinės apsaugos teikimą visiems teismams, išskyrus aukščiausius teismus Vilniuje.

Apylinkių teismų teisėjų sąjunga išsiuntė paklausimą Policijos departamentui, teiraudamasi, ar tinkamai policijos pajėgos saugo teismus ir ar tinkamai yra reaguojama į grasinimus, kad teismuose padėti sprogmenys, kai nusprendžiama neevakuoti darbuotojų.

Gavome atsakymą, kuriame  Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požela dėsto, kad policijos pareigūnų veiksmus, gavus pranešimą apie padėtus sprogmenis arba apie grasinimą susprogdinti, reglamentuoja Policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymas „Dėl sprogimo grėsmės likvidavimo plano „Skydas“ patvirtinimo“. Šiame įsakyme yra nustatyti policijos padalinių pareigūnų  įgaliojimai ir pareigos, reaguojant į minėtus pranešimus. Sprendimą evakuoti ar neevakuoti visus žmones, priima atsakingas teritorinės policijos įstaigos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkretaus įvykio aplinkybes.

Lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl keturių apylinkės teismų teisėjų skyrimo bei priėmė jų priesaikas.

Ką tik  išrinkta Teisėjų taryba lapkričio 16 dieną susirinko į pirmąjį posėdį.

Slaptu balsavimu buvo išrinktas Tarybos pirmininkas, pavaduotojas, sekretorius. Visi jie išrinkti iš vieno kandidato, tiesa, buvo siūloma Tarybos pirmininku rinkti ir Apeliacinio teismo pirmininką Egidijų Žironą, tačiau jis atsisakė kandidatuoti. Tokia situacija paprastai sukelia įspūdį, kad rinkimai jau įvyko kitoje vietoje ir kitu laiku.

Tarybos pirmininku išrinktas Gintaras Kryževičius ( 20 balsų), pavaduotoju - Egidijus Laužikas ( 20 balsų), sekretore-Laima Garnelienė ( 16 balsų).

Gintaras Kryževičius padėkojo už pasitikėjimą, žadėjo tęsti pradėtus darbus, pirmiausia- teismų reformą stambinant teismus ir tokiu būdu vienodinant darbo krūvį teisėjams.

Lapkričio 14 dieną policijos bendruoju telefonu buvo gautas anoniminis pranešimas, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra padėti sprogmenys. Patalpos buvo apžiūrėtos policijos pareigūnų, darbuotojai evakuoti nebuvo, teismo darbas nutrauktas nebuvo.

Per pastaruosius metus tai jau trečias pranešimas apie Kauno miesto apylinkės teismo pastate padėtus sprogmenis.

Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 2012 m. lapkričio 15 dieną išsiuntė paklausimą Policijos generaliniam komisarui ir Kauno apskrities VPK viršininkui, prašydama atsakyti, kokių priemonių turi būti imtasi esant pranešimams apie sprogmenis, padėtus teismų pastatuose, ar visais atvejais turi būti evakuojami darbuotojai, kieno pareiga  ir atsakomybė yra priimti sprendimą?

Spalio viduryje ministras pirmininkas Andrius Kubilius pritarė mėnesį dirbusios darbo grupės ataskaitai dėl naujo teismų pastato statybos ir finansavimo, taip pat dėl teismų valdomų pastatų panaudojimo.

Nuspręsta, jog valstybinis sklypas sostinės Šeimyniškių g. 28 bus panaudotas Teismų rūmų pastatui statyti. Patvirtintame penkių aukštų pastato detaliajame plane numatyta 14,764 tūkst. kvadratinių metrų plotas, kuriame turėtų įsikurti Lietuvos Aukščiausiasis, Apeliacinis teismai, Vilniaus apygardos teismas bei Nacionalinė teismų administracija.

 

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė 2012-10-30 pateikė Seimui Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma dar vieneriems metams, iki 2013 m. gruodžio 31 d., palikti sumažintą pareiginės algos bazinį dydį.

Seimo Kanceliarijos teisės departamentas pateikė pastabą šiam projektui, kurioje dėstoma:

„Įstatymas, kurį siūloma keisti projektu pratęsiant darbo užmokesčio sumažinimą teisėjams dar vieniems metams, 2009 metais buvo priimtas motyvuojat sunkėjančia šalies ekonomine ir finansine situacija. Siekiant stabilizuoti valstybės finansų sistemą buvo sumažintos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, įvairūs pareiginių algų priedai, kitos iš valstybės biudžeto lėšų mokėtinos išmokos, pvz., išmokos, skirtos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr.82-4266 ), kuriuo Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų institucijų pirmininkams ir direktoriams buvo nustatytas didesnis nei iki tol buvęs pareiginės algos koeficientas.

Spalio 31 dienos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje buvo apsvarstytas Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstyme dalyvavo Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas ir valdybos narė Jolanta Vėgelienė. Kaip informavo V.Krikščiūnas, Teisės ir teisėtvarkos komitete vieno balso persvara pritarta Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo projekto redakcijai, pagal kurią Teisėjų taryba būtų sudaryta iš 23 narių: 3 nariai ex officio ( LAT, LVAT ir Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkai), po tris teisėjus iš LAT, LVAT ir Apeliacinio teismo, 1 teisėjas nuo visų apygardos administracinių teismų, po vieną iš kiekvieno apygardos teismo, ir po vieną teisėją nuo visų kiekvienoje apygardoje esančių apylinkių teismų. Balsavimas dėl įstatymo priėmimo planuojamas lapkričio 8 d. Seimo posėdyje.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos