ATTS konferencija 2010-11-12

 

 

Apie darbo krūvius, taupymą ir painius įstatymus

 

Prieš porą metų įsikūrusi Apylinkių teismų teisėjų sąjunga (ATTS) 2010 m. lapkričio 12 d. visuotiniame savo susirinkime konstatavo: idėja susiburti į atskirą organizaciją pasiteisino.

 

„Nors iš pradžių į mus žiūrėta kreivai, tačiau pamažu kolegos suvokė, jog esame gana konstruktyvi organizacija, vienijanti žemiausią grandį – apylinkių teismuose dirbančius teisėjus, - sakė iki šiol ATTS vadovavęs Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vytautas Krikščiūnas. – Apylinkių teismų teisėjai į Sąjungą susibūrė todėl, kad daugelis opių mums problemų buvome sprendžiama mums nedalyvaujant. Be to, sulaukdavome priekaištų, jog bylos nagrinėjamos ilgai, bet niekaip negalėjome įrodyti, jog apylinkių teisėjai taip užversti bylomis, kad tenka dirbti ir viršvalandžius, ir savaitgaliais. O per tuos porą metų susibūrę į Sąjungą ir dirbdami drauge, mes pateikėme ne vieną naudingą pasiūlymą“.

 

 

Apylinkių teismų teisėjų sąjunga per 2 savo gyvavimo metus LR seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė daugybę pasiūlymų. Tame tarpe ir pasiūlymą dėl Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo. Apylinkių teisėjai įsitikinę, jog šiuo metu Teisėjų taryba (TT), kaip teisėjų savivaldos organas, turintis atstovauti visą teisėjų bendruomenę, neatstovauja žemiausiosios grandies teismų teisėjų interesų. Sąjunga siekia, jog Teisėjų taryboje apylinkių teismų teisėjus atstovautų bent 5 šių teismų atstovai. Šiuo metu TT sudaro 21 narys, kurių tarpe tik 3 nariai iš apylinkių teismų.

 

„Būtina taisyti teismų įstatymą, nes apylinkių teisėjai sudaro didžiąją visos teisėjų bendruomenės dalį“, - paaiškino V. Krikščiūnas. 

 

Beje, šiai Teismų įstatymo pataisai nelauktai pritarė ir į ATTS susirinkimą atvykusi Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, kuri taip pat pritarė, jog visus renkamus Tarybos narius rinktų visi teisėjai, o ne jų grupės.

 

 

Taip pat ATTS nariai yra parengę ne vieną pasiūlymą dėl Administracinių teisės pažeidimų, Civilinio proceso kodeksų atitinkamų straipsnių patobulinimo.

 

„Šiuo metu galiojantį ATP kodeksą, tiksliau - kai kuriuos jo straipsnius, būtina keisti, - sakė Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Ramanovaitė. – Apylinkių teismų teisėjai tiesiog dūsta nuo šių bylų gausos. O kodeksas visiškai neaiškus, kai kurios jo nuostatos griežtesnės, nei Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso, yra numatyta daug nereikalingų procedūrų. Būtina suupaprastinti proceso eigą. Taip sutaupytume ne tik pinigų, bet savo ir kitų proceso dalyvių laiką. Be to, bausmė turi pasiekti tikslą. O to šiuo metu dažnai nėra.“

 

Ne vieną pasiūlymą dėl darbo krūvių mažinimo pateikę ATTS nariai tvirtina, jog pamažu ledai juda. „Vilniaus universiteto mokslininkai jau pažadėjo padėti nagrinėti šią situaciją, - sakė V. Krikščiūnas. – Bandysime apskaičiuoti ir moksliškai paremti, kiek gi teisėjas gali fiziškai išnagrinėti bylų, kokybiškai dirbti. Be to, manome, jog mūsų pasiūlymai ir pastabos nenugulė į stalčius. Kai kurie teismai – Vilniaus miesto 1-as ir 2-as apylinkių teismai gavo papildomų etatų, buvo peržiūrėti krūviai ir kituose šalies apylinkių teismuose“. 

 

Sąjungos nariai pritartų kol kas dar tik teisėjų bendruomenėje sklandančioms idėjoms turėti teisėjų rezervą. Teisėjų, kurie galėtų dirbti ten, kur krūviai tampa pernelyg dideli arba, kai išeinama ilgoms motinystės ar tėvystės atostogoms.

 

 

Apylinkių teisėjus neramino ir pastaruoju metu vis dažnėjantys skundai Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Teisėjų nuomone, drausmės bylos teisėjams galėtų būti keliamos tik tuomet, kai jau pasibaigęs teismo procesas, kitaip esant tokiam skundui, teisėjas privalo nuo bylos nagrinėjimo nusišalinti, o tai proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo neprideda. „Turime siekti atriboti teisėjų drausminę atsakomybę nuo procesinių dalykų. Antraip tai mes vertiname kaip tiesioginį spaudimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, - tvirtino Panevėžio miesto apylinkės teisėjas Arūnas Nevardauskis. – Yra žmonių, kurie nuolat rašo skundus, deja dažnai nepagrįstus, o mes gaištame laiką ir turime aiškintis dėl to, ko nepadarėme.“

 

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė atkreipė dėmesį, jog tai galima padaryti tik Teismų įstatymo ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų pakeitimais, kurie neleistų piktnaudžiauti šia teise nepatenkintiems teisėjų priimtais sprendimais. „Tačiau pažeidusiems Teisėjų etikos kodeksą atsakomybė turi būti griežta“, - priminė pirmininkė.

 

Šiuo metu apylinkių teismų teisėjų sąjungai priklauso 132 apylinkių teismų teisėjai (į visuotinį susirinkimą atvykę net 9 apylinkių teismų teisėjai tapo Sąjungos nariais). 

 

Nuo šiol dvejus metus šiai sąjungai vadovaus Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Nevardauskis, nes įstatai numato tik vieną pirmininko kadenciją ir buvęs pirmininkas Vytautas Krikščiūnas nebeteko galimybės tęsti pradėtos veiklos. Jo pavaduotoja išrinkta Kauno miesto apylinkės teismo teisėja, Teisėjų tarybos narė Diana Labokaitė. Taip pat išrinkti ir 7 valdybos nariai. Tai: Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjai Vytautas Krikščiūnas ir Artūras Ridikas, Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos Jolanta Vėgelienė ir Diana Butrimienė, Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė.

 

Renginyje dalyvavo ir Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Živilė Navickaitė-Babkin ir Aurelija Juodytė, Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkas, Teisėjų asociacijos valdybos narys Ramūnas Gadliauskas.

 

ATTS inf.