ATTS pirmininko Vytauto Krikščiūno kalba 2009 m. spalio 17 d. konferencijoje

Mieli Sąjungos nariai, kolegos, svečiai! Sveikinu jus visus su Apylinkių teismų teisėjų sąjungos vienerių metų sukaktimi, linkiu visiems sveikatos, sėkmės, teisingų sprendimų, šiltų, jaukių ir svarbiausia - saugių namų.

2008 metų spalio 30 d. septynerių teisėjų iniciatyvinė grupė įkūrė Apylinkių teismų teisėjų sąjungą, o lapkričio 7 d. jau turint 32 narius, visuotiniame susirinkime buvo priimti nauji įstatai, patvirtinta valdyba, išrinktas Sąjungos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, todėl būtent 2008 m. lapkričio 7 d. ir laikome tikrąja Sąjungos gimimo diena.

Šiai dienai (iki šios konferencijos pradžios) jau turime 112 tikrųjų narių. Būtume turėję 115 narių, tačiau vyksta natūrali rotacija: Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė Liuda Arlauskienė tapo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja ir matyt norės tapti Sąjungos Garbės nariu, buvęs Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Kelpšas išėjo dirbti kitą teisinį darbą, o  Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas Zigmantas Lipnevičius išėjo į garbingą poilsį.  Šiandien į konferenciją atvyko ir pareiškė norą tapti Sąjungos nariais dar 2 teisėjai. Per pastarąją savaitę pareiškė norą tapti nariais 13 teisėjų, iš kurių net 10 iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo !!!

Reiškiu didelę padėką tiek Sąjungos nariams, tiek jų šeimų nariams, kurie Sąjungą parėmė dalimi savo mokamų mokesčių. Tai padės mums dirbti dar efektyviau, nes nario mokestis ir šios lėšos mums yra vienintelis gyvavimo šaltinis.

Mane labai džiugina faktas, kad Apylinkių teismų teisėjų sąjunga įgauna vis didesnį reitingą visuomenėje, teisėjų savivaldoje ir valstybinės valdžios institucijose.

Nors mums pasiskelbus apie Sąjungos gimimą, nei teismų savivaldos institucijose, nei aukštesniuosiuose teisminės hierarchijos sluoksniuose nebuvome sutikti rimtai (to ir nesitikėjome), šiandien, praėjus tik metams, jau galime didžiuotis ne tik vis kylančiu Sąjungos reitingu apylinkių teismų teisėjų tarpe, tačiau ir viešu pripažinimu. Mums išties yra malonu savo konferencijoje girdėti Lietuvos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės sveikinimą, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo einančio pirmininko pareigas Ričardo Piličiausko sveikinimą, salėje matyti tokius aukštus svečius, kaip Teisėjų tarybos pirmininkę Laimą Garnelienę, kitus Teisėjų tarybos narius. Pas mus yra atvykęs ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdybos narys Ramūnas Gadliauskas, Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Petras Meidus, žiniasklaidos atstovai.

Norėčiau pabrėžti, kad mes įsikūrėme ir dirbame ne dėl reitingų ar dėl narių skaičiaus. Turime išsirinkę tikrai labai puikiai dirbančią valdybą. Nuo veiklos pradžios valdyba buvo susirinkusi į 9 posėdžius, buvo priimta daug svarbių sprendimų, kurie realizavosi į konkrečias veiklos sritis, į įstatymų pataisų projektus, į pareiškimus, ir kitokią Sąjungos veiklą.

Noriu pasidžiaugti, kad sukurtas Sąjungos tinklalapis WWW.ATTS.LT tapo informacijos priemone ne tik apylinkių teismų teisėjams, tačiau tinklalapyje paviešinta informacija tampa įdomi ir valstybinės valdžios, ir teismų savivaldos atstovams, visuomenei.  Neslepiame nieko. Visi valdybos priimti dokumentai, pareiškimai, nukreipti į apylinkių teismų teisėjų visuomenės problemų sprendimą, yra nedelsiant paviešinami su tikslu, kad teisėjai žinotų, jog yra organizacija, kuriai jie rūpi.   

Nedrįstu tvirtinti, kad viskas yra sklandu ir idealu, tačiau mūsų tinklalapis buvo išskirtas iš kitų ne pramoginio pobūdžio tinklalapių, kaip greitai besikeičiantis, informatyvus ir ganėtinai patraukliai atrodantis. Tai mus pamalonina.

Trumpai peržvelgiant atliktus darbus, turiu paminėti, kad valdybos nariai buvo pakviesti į susitikimą su LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru. Buvome susitikę su Ministru Pirmininku Andriumi Kubilium, taip pat su Lietuvos Prezidentės Vyriausiaja patarėja teisės klausimams Solveiga Cirtautiene.

Pažymėsiu, kai tai nebuvo prisistatymo ar pasirodymo vizitai. Kiekvieno susitikimo metu buvo keliamos labai opios apylinkių teismams problemos, siūlomi problemų sprendimo būdai. Jau yra pasiekta akivaizdi nauda, kadangi mes esame kviečiami ir dalyvaujame įstatymų, susijusių su teismų darbu, projektų klausimuose Seime.

Susitikimo su Prezidentės vyr. patarėja Solveiga Cirtautiene metu taip pat prašėmės į pagalbininkus ruošiant įstatymų, susijusių su teismais, jų darbu ir krūviu, projektus ir buvome išgirsti.

Palaikome ryšius su Ministro Pirmininko patarėju Gintaru Kalinausku, Seimo nariais.

Labai dėkingi Nacionalinei teismų administracijai, kurios metodinė ir moralinė parama buvo ypač reikalinga įsitvirtinimo etape, jaučiame pastovią paramą ir dabar.

Dirbame su visuomene, su mokyklomis, skaitome paskaitas, sudarėme sąrašą teisės srities temų, kurios labiausiai aktualios moksleiviams ir nuo lapkričio mokyklose pradėsime paskaitų ciklą bei kviesimės moksleivius į viešus teismo posėdžius.

Manau, kad esame suprasti ir palaikomi Seime, nes mūsų kelti pasiūlymai susitikimo su Stasiu Šedbaru metu dėl Teismų įstatymo 119 str., kuriame kalbama apie Teisėjų tarybos formavimo principų esminį pakeitimą, jau yra realizuojami kartu su Seimo nario Algirdo Syso iniciatyva, jie svarstomi komitetuose. Taip pat esame pateikė konkrečių pasiūlymų dėl Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksų ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų, kurie palengvintų darbo krūvio naštą. Tačiau tenka apgailestauti, kad būtent tokie pasiūlymai nesulaukia reikiamo dėmesio ir paramos iš teisėjų savivaldos organų.

Nors mes nesikėsiname į aukštesniųjų teismų darbo krūvius ir mums deklaruojama, kad mus palaiko ir remia, ir lyg visi sutariame, kad kai kurių apylinkių teismų teisėjų darbo krūvis yra jau seniai kenksmingas sveikatai, tačiau laikas nuo laiko mums nežinant ir nepasitarus su mumis, tos srities profesionalais, iki Seimo prasiskverbia projektai, kuriais kaip tik padidinamas darbo krūvis apylinkių teismams. Tai atsitiko su Civilinio proceso kodekso pataisomis, kuriomis siekiama sumažinti krūvį apygardų teismams ir perduoti apylinkių teismams. Tai – dėl ieškinio kainos „lubų“ pakėlimo, dėl įmonių restruktūrizavimo ir kit. Kas tų pataisų iniciatorius ir „stūmėjas“, telieka spėlioti.

Darbo krūvį mes siūlome sumažinti darant kai kurias Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas – ten didžiuliai rezervai. Tačiau jos kol kas „užstrigusios“. Stebint Seimo darbo naujienas, atkreipėme dėmesį į Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Paaiškėjo, jog vos ne kiekviename Seimo posėdyje vis svarstomi kažkurio šio kodekso straipsnio pakeitimai. Taip ir turi būti, nes mes patys reikalaujame keisti ir tobulinti įstatymus, be to tokia Seimo pareiga. Tačiau dažnai kartu vis papildomas ir LR ATPK 224 straipsnis „Rajonų (miestų) apylinkių teismų teisėjai (teismai)“, kuriame vis atsiranda naujos pažeidimų kategorijos.

Na, kaip pavyzdys, kurių dešimtys: kodėl teismas turi spręsti administracinę bylą dėl Valstybės vėliavos neiškėlimo (ATPK 1881  str. ), dėl tėvų valdžios panaudojimo ar nepanaudojimo (ATPK 181 str.), kur numatyta nuobauda - įspėjimas ?  Ir daugelis kitų. Blogiausia yra tai, kad Seimas, nuimdamas krūvį nuo pareigūno, turėjusio teisę ir pareigą spręsti tokias bylas, ir perduodamas ją teismui, kartu neperduoda jokių materialinių resursų.

Negana to, jau sklando visiškai materializuota idėja apeliacine tvarka nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną iš apygardų administracinių teismų perduoti apylinkių teismams.

Gerai, sutinkame, kartu perduokite ir teisėjus, teisėjų padėjėjus ir visą būtiną pagalbinį personalą su jų finansavimu – mes neprieštarausime, gal net bus sukurti specializuoti teismai prie apylinkių teismų. Tačiau tai tyliai daroma kitu keliu, kurį ką tik apibrėžiau – kad tik toliau nuo savęs. O kas kraštinis ? Kraštinis aišku kas. ... Tai apylinkės teismo teisėjas.  Štai ši nuostata kai kada ir kelia pagrįstą nuoskaudą už visą teisėjų korpusą.

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdyba norėtų daugiau supratimo ir bendradarbiavimo, gal būt paglobojimo iš Teisėjų tarybos, nežiūrint, jog jos daugumą sudaro aukštesniųjų teismų atstovai. Teisėjų taryba – įstatymu numatytas savivaldos organas, turintis kaip tik konsoliduoti, vienyti teisėjų visuomenines organizacijas, jų veiklą nukreipti teisėjams naudinga linkme, padėti spręsti jų problemas.  

Ir vėl gi atsiremiame į tą patį Teismų įstatymo 119 str. Pagal jį apylinkės teismų teisėjai gali paprašyti atsiskaityti tik tris savo narius iš 21, tai yra Pavelą Borkovskį, Dianą Labokaitę ir Gintarą Seikalį. Kitų mes net negalėtume nieko klausti,        nes juk ne mes juos rinkome...

Ir tada kyla klausimas: ar ne Teisėjų tarybos pareiga suvienyti tiek Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos, tiek Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pastangas bendram tikslui? Suderinti abiejų organizacijų interesus, pasidalinti veiklos sritimis. Aišku, visiško sutarimo visose srityse ir nepavyks pasiekti vien dėl to, kad ATTS vienija išskirtinai apylinkių teismų teisėjus, ir jų funkcijos bei interesai jau pagal įstatymus skiriasi nuo aukštesniųjų teismų teisėjų, tačiau spręsti iškilusias problemas turėtumėme visi drauge, ir mūsų Sąjunga tam yra pasiruošusi. Pirmi žingsniai manau jau padaryti.    Didžiulį nerimą Sąjungai kelia vis blogėjanti šalies ekonominė – finansinė padėtis. Suprantu, kad situacija šalyje ypač sudėtinga. Štai tokioje situacijoje mes ir laukiame palaikymo iš Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo pirmininkės, Ministro Pirmininko. Mes norime, kad galų gale Konstitucijos 5 str. nuostata, jog valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybe, Teismas (pastebėkite, Teismas Konstitucijoje parašytas iš didžiosios raidės), būtų vykdoma ir suprantama ne tik teisėjams, tačiau ir valstybės valdžios bei valdymo institucijoms. Šiandien žodis „teismas“ tariamas pradedant mažąja raide, kol kas be jokios pagarbos ar pasididžiavimo. Žodis „teisėjas“ tapo keiksmažodžiu, bijome net artimiesiems pasisakyti, jog esame teisėjai, nes neigiama nuostata dažniausiai formuojama „iš viršaus“.

Ir nekaltinkime žiniasklaidos !!!

Žiniasklaida greitai pagauna valdžios nuotaikas ir jas perkelia į laikraščius ir TV, ir nereikėtų jos keikti už tai. Ji dirba savo darbą, gal kai kada labiau paryškindama problemas, nei mes norėtume, tačiau patys pripažinkime, kad be žiniasklaidos nemažai įvykių ir nusikalstamų veikų liktų „už regėjimo zonos ribų“, ir kad ne vieno mūsų artimo ar pažįstamo žmogaus teisės buvo apgintos tik tada, kai jis kreipėsi į masines informavimo priemones.

Problemą matau kitur. Bet kuris aukšto rango pareigūnas ar Seimo narys, taip pat pats bet kokio rango teisėjas turėtų galvoti ir pripažinti, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įstatymo galią. Ir kad suprastų, jog teisėjas nebus geras teisėjas, jeigu jis vieną dieną sąlygojamas aplinkybių, įstatymą (pavyzdžiui - Darbo kodekso 184 str. „Nemokamos atostogos“) vertins vienaip, kitą dieną – jau konkrečioje byloje – kitaip. Turėtų būti visiems aišku, kad reikia paisyti tiek Konstitucinio Teismo nutarimo raidės, kad ir kaip jis nemalonus ar nepatogus būtų, tiek galiojančių įstatymų. Kad teisėjas, teismas yra viena iš valstybės valdžios institucijų ir juos lyginti su bet kuriuo valstybės tarnautoju, kai kada atliekančiu ne tokį svarbų, kaip teisėjas darbą, nereikėtų.

Ir tik paskui galime reikalauti pagarbos įstatymui, Teismui iš visų kitų.

Turiu vilčių, kad padėtis taisosi, nes šią savaitę jau buvo pagaliau ištarta, kad mes esame Teisėjai, ir kad mažinti mums atlyginimus jau nebegalima. Bent aš tai supratau kaip didelę pagarbą visam teisėjų korpusui, kad pagaliau žodis Teismas, Teisėjas buvo ištartas iš didžiosios raidės, kaip kad ir parašyta Konstitucijoje.   

Ačiū, kad klausėte, dar kartą visiems sveikatos ir sėkmės.