Darbo vizitas pas Respublikos prezidentės vyriausiąją patarėją teisės klausimais Solveigą Cirtautienę

Praėjusįjį ketvirtadienį (2009-10-01) Lietuvos Respublikos Prezidentės Vyriausioji patarėja teisės klausimams Solveiga Cirtautienė priėmė Apylinkių teismų teisėjų sąjungos narius: Sąjungos pirmininką, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėją Vytautą Krikščiūną, valdybos narius: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėją Jolantą Vėgelienę, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininką Arūną Nevardauskį, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėją Artūrą Ridiką ir Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėją Alfredą Juknevičių.

Buvo aptarti keli ypač svarbūs teisėjų bendruomenei klausimai. Tai – apylinkių teismų teisėjų darbo krūvių mažinimo perspektyva (Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų priėmimas), Teisėjų tarybos formavimo perspektyva (Teismų įstatymo 119 str. pataisos), taip pat teismų finansavimo perspektyva.

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos atstovai išreiškė susirūpinimą dėl nepaliaujamai didinamo naujų bylų kategorijų perdavimo spręsti apylinkių teismams srauto. Nors yra pritarta Teisingumo ministro iškeltai įdėjai keičiant procesinius kodeksus mažinti apylinkių teismams skiriamų nagrinėti bylų kategorijas, supaprastinti pačius procesus, tačiau Seimui ir toliau pateikiamos naujos iniciatyvos didinti darbo krūvį apylinkių teismams, nesprendžiant kitų, su tuo susijusių klausimų.

ATTS atstovai taip pat išreiškė pritarimą Seimo nario A.Syso pateiktam projektui dėl Teisėjų tarybos formavimo principų pakeitimo. Nėra teisinga, kai 2/3 d. visų teisėjų (apylinkių teismų teisėjai) į Teisėjų tarybą gali deleguoti tik 3 teisėjus. Pagal proporcingumo principą tinkamai atstovauti apylinkės teismų interesus Teisėjų taryboje galėtų 11 narių (taip, kaip ir siūlo A.Sysas). Be to, buvo išsakyta mintis, jog nėra teisinga pati rinkimo procedūra, kai atskiros teismų grupės renka savo atstovus. Turėtų visi visuotinio susirinkimo dalyviai rinkti visus Teisėjų tarybos narius, nes nėra išlaikomos proporcijos kai kuriose grupėse dėl nedidelio pačios grupės teisėjų skaičiaus (pavyzdžiui Apeliacinis teismas, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas), tuo iškreipiama pati rinkimų idėja ir prasmė.

Sąjungos atstovai taip pat pareiškė norą dalyvauti įstatymų pakeitimų projektų aptarimuose, dalyvauti jų tobulinime, kai bus naudojamasi LR Prezidentės iniciatyvos teise teikti įstatymų projektus Seimui, kai tai susiję su teismų veikla.

Prezidentės Vyriausioji patarėja teisės klausimams S.Cirtautienė patvirtino, jog visiškai supranta ir palaiko Sąjungos narius, pripažino, kad Sąjungos veikla yra kryptinga ir aiški, dauguma iniciatyvų yra sveikintinos. Patikino, jog labai atsakingai įsigilins į naujų įstatymų projektų esmę ir sieks, jog bent iki numatomos teismų reformos apylinkių teismams krūvis nebūtų didinamas. Kartu pakvietė teisėjus suprasti šio sunkmečio realijas ir kaip  įmanoma taupyti lėšas, tačiau ir nepažeisti piliečių interesų. S.Cirtautienė patikino Sąjungos atstovus, kad nors buvo labai didelių ginčų,  finansavimas teismams kitais metais turėtų išlikti toks, kaip ir šiais metais, jis neturėtų būti mažinamas, tačiau ir nebus didinamas. Kalbant apie Teisėjų tarybos sudėtį, ji taip pat pritarė, jog dabartinė tvarka nėra teisinga ir tai nedidina pasitikėjimo teismais, Teisėjų tarybos priimamais sprendimais.

Patarėjas Ernestas Rimšelis patarė konsoliduotis su Lietuvos Teisėjų asociacija, nes kartu būtų lengviau pasiekti norimus tikslus, tačiau patikino, kad bet kurių asociacijų, sąjungų veikla, kuria siekiama spręsti teisėjų problemas, yra gera, ir ar klausimas bus keliamas vienos, ar kitos organizacijos - tai negali turėti įtakos bendram rezultatui.

Sąjungos pirmininkas V.Krikščiūnas padėkojo už šiltą, tuo pačiu darbingą ir labai naudingą susitikimą.

Prezidentės Vyriausioji patarėja S.Cirtautienė patikino Sąjungos atstovus, kad ateityje su Sąjungos valdyba palaikys glaudžius ryšius. 

2009-10-02,

V.Krikščiūnas