- Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams). Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą LT077300010112902789 AB bankas Swedbank. Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.
Nariams
Mūsų draugai
LR Teisingumo ministro įsakymu sudarytos grupės vertinimo lentelė
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO 2009 M. VASARIO 23 D. ĮSAKYMU NR. 1R-52 „DĖL DARBO GRUPĖS SUDARYMO“ SUDARYTOS DARBO GRUPĖS TEISMAMS NEBŪDINGOMS FUNKCIJOMS, NESUSIJUSIOMS SU GINČŲ NAGRINĖJIMU, PERŽIŪRĖTI, PASIŪLYMŲ VERTINIMO LENTELĖ
Nacionalinės teismų administracijos apibendrinta informacija pagal Lietuvos Respublikos teismų atsakymus (nuomonę pateikė 33 teismai, iš jų – 2 teismai siūlymų neturėjo, t.y., pateikė nuomonę, kad teismai neatlieka jiems nebūdingų funkcijų.
I. Funkcijos, susijusios su civiliniu procesu:
1. Dėl bylų nagrinėjimo supaprastinto proceso tvarka.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyrius nustato bylų dėl teismo leidimo išdavimo ar fakto patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal Civilinį kodeksą (toliau – CK) bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, supaprastinto nagrinėjimo tvarka. Teismai mano, kad jie neturėtų nagrinėti bylų supaprastinto proceso tvarka.
Siūloma:
Pareiškimus dėl teismo leidimų išdavimo ar fakto patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kt. perduoti nagrinėti notarams, savivaldybės institucijoms (įstaigoms).
2. Dėl teismui priskirtų funkcijų nepilnamečių asmenų teisių apsaugos srityje.
2. Dėl teismui priskirtų funkcijų nepilnamečių asmenų teisių apsaugos srityje.
Perleidžiant šeimos turtą (CK 3.85 straipsnis), priimant palikimą nepilnamečio vardu ar kitaip tvarkant jo turtą (CPK 3.185 straipsnis), jei šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, netikslinga kreiptis į teismą dėl leidimo. Teismų nuomone, užtektų šiais klausimais parengtos Vaikų teisių apsaugos skyriaus (tarnybos) išvados, todėl turėtų būti atsisakyta šių funkcijų:
- teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo (leidimų sudaryti nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų);
- leidimų nepilnamečių vaikų tėvams perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį išdavimo;
- leidimų vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo;
- leidimų sudaryti vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam negu 5 metų laikui išdavimo;
- leidimų vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą išdavimo;
- leidimų vaikų vardu sudaryti paskolos sutarti, jeigu sutarties suma viršija 4 minimalių algų dydį išdavimo;
- leidimų investuoti vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija 10 minimalių mėnesinių algų dydį išdavimo.
- teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo (leidimų sudaryti nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų);
- leidimų nepilnamečių vaikų tėvams perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį išdavimo;
- leidimų vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo;
- leidimų sudaryti vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam negu 5 metų laikui išdavimo;
- leidimų vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą išdavimo;
- leidimų vaikų vardu sudaryti paskolos sutarti, jeigu sutarties suma viršija 4 minimalių algų dydį išdavimo;
- leidimų investuoti vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija 10 minimalių mėnesinių algų dydį išdavimo.
Siuloma:
Funkcijas dėl nepilnamečių asmenų teisių apsaugos pavesti atlikti valstybės įgaliotiems asmenims: notarams, antstoliams, Vaiko teisių apsaugos tarnybai, savivaldybės globos ir rūpybos padaliniams.
3. Dėl teismų funkcijų vykdymo procese.
CPK nustato teismų kontrolę dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų:
- patvarkymų, kuriais antstolis nutraukia vykdomąją bylą (CPK 630 straipsnis), bei patvarkymų, kuriais antstolis skirsto išieškotas sumas (CPK 756 straipsnis), tvirtinimą;
- vykdymo išlaidų iš skolininko priteisimą (CPK 611 straipsnis);
- turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimą (CPK 725 straipsnis);
- leidimų vykdyti išieškojimus kito antstolio veiklos teritorijoje išdavimą (CPK 591 straipsnis);
- skolininko turto kuratoriaus paskyrimą (CPK 601 straipsnis);
- teisių perėmimo vykdymo procese paskyrimą (CPK 596 straipsnis);
- pareiškimų nagrinėjimą (CPK 593 straipsnio 2 dalis);
- antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis);
- kitų CPK vykdymo procese nustatytų veiksmų atlikimą.
Teismų nuomone, visus šiuos bei kitus procesinius veiksmus, kuriuos reglamentuoja vykdymo procesas, galėtų atlikti pats antstolis, nes jo procesinių veiksmų atlikimas ar neatlikimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, antstoliai yra apdrausti civiline atsakomybe už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas. Pažymetina, kad šiuo metu teisėjas, vykdydamas antstolių kontrolę, tvirtina jų atliktus procesinius veiksmus. Tas pats teismas nagrinėja ir skundus dėl antstolių veiksmų, kurie būna patvirtinti teisėjo rezoliucija ar nutartimi, todėl būtų tikslinga spręsti klausimą dėl antstolių veiksmų kontrolės perdavimo kitai institucijai.
Siūloma:
Teismams vykdymo procese pavestų funkcijų vykdymą perduoti atlikti patiems antstoliams, antstolių procesinių veiksmų kontrolę perduoti kitoms institucijoms.
- patvarkymų, kuriais antstolis nutraukia vykdomąją bylą (CPK 630 straipsnis), bei patvarkymų, kuriais antstolis skirsto išieškotas sumas (CPK 756 straipsnis), tvirtinimą;
- vykdymo išlaidų iš skolininko priteisimą (CPK 611 straipsnis);
- turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimą (CPK 725 straipsnis);
- leidimų vykdyti išieškojimus kito antstolio veiklos teritorijoje išdavimą (CPK 591 straipsnis);
- skolininko turto kuratoriaus paskyrimą (CPK 601 straipsnis);
- teisių perėmimo vykdymo procese paskyrimą (CPK 596 straipsnis);
- pareiškimų nagrinėjimą (CPK 593 straipsnio 2 dalis);
- antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis);
- kitų CPK vykdymo procese nustatytų veiksmų atlikimą.
Teismų nuomone, visus šiuos bei kitus procesinius veiksmus, kuriuos reglamentuoja vykdymo procesas, galėtų atlikti pats antstolis, nes jo procesinių veiksmų atlikimas ar neatlikimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, antstoliai yra apdrausti civiline atsakomybe už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas. Pažymetina, kad šiuo metu teisėjas, vykdydamas antstolių kontrolę, tvirtina jų atliktus procesinius veiksmus. Tas pats teismas nagrinėja ir skundus dėl antstolių veiksmų, kurie būna patvirtinti teisėjo rezoliucija ar nutartimi, todėl būtų tikslinga spręsti klausimą dėl antstolių veiksmų kontrolės perdavimo kitai institucijai.
Siūloma:
Teismams vykdymo procese pavestų funkcijų vykdymą perduoti atlikti patiems antstoliams, antstolių procesinių veiksmų kontrolę perduoti kitoms institucijoms.
4. Dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių reguliavimo.
Prašymai dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ir pabaigimo, jo perleidimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų keitimo ir kt. nėra būdinga teismų funkcija. Teismų nuomone, sudarant hipotekos (įkeitimo) sandorius dalyvauja notaras, o priverstinės hipotekos (įkeitimo) procese – teismas ir kitos valstybės institucijos, todėl derėtų atsisakyti teismų vaidmens, susijusio su hipotekos įstaigoms pateikiamų hipotekos ir įkeitimo lakštų (ir kitų dokumentų) registravimu (išregistravimu) Hipotekos registre. Be to, bus užtikrintas „vieno langelio“ principo įgyvendinimas, nes asmeniui nereikės pateikti dokumentų hipotekos skyriui, užteks juos pateikti bet kuriam notarui. Tvarkydami Turto arešto aktų registrą, hipotekos teisėjai iš esmės atlieka technines funkcijas, nes pateikiamų registruoti turto arešto aktų teisinis tyrimas neatliekamas. Manytina, kad hipotekos teisėjo funkcijos nėra būdingos teismams, o esamas teisinis reglamentavimas bereikalingai apsunkina teismo administravimą.
Siūloma:
Visų veiksmų, susijusių su hipotekos reguliavimu, atlikimą perduoti Centrinei hipotekos įstaigai.
Siūloma:
Visų veiksmų, susijusių su hipotekos reguliavimu, atlikimą perduoti Centrinei hipotekos įstaigai.
5. Dėl globos ir rūpybos nustatymo, neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų priežiūros.
CK ir CPK reglamentuoja globos ir rūpybos tvarką:
- pareiškimų dėl leidimų, susijusių su globotinių (rūpintinių) turtinėmis teisėmis išdavimą (CK 3.244 straipsnio 2 ir 3 dalys);
- globėjo ar rūpintojo nušalinimą nuo pareigų (CPK 491 straipsnis, 494 straipsnis); - bylų dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos nagrinėjimą (CPK 497–504 straipsniai);
- bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimą (CPK 505–509 straipsniai). Teismų nuomone, šios funkcijos galėtų būti perduotos savivaldybių socialinės paramos skyriams, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių teikiamų išvadų pagrindu teismai faktiškai ir sprendžia šiuos klausimus.
Klausimų dėl teismo leidimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandorį, kurio suma viršija 5000 Lt (CK 3.244 straipsnio 2 dalis), taip pat dėl leidimo globėjui parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, ji išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, sudaryti kitą sandorį, jeigu dėl to sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, taip pat dėl leidimo, jeigu rūpintojas ketina duoti sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti šiuos sandorius (LR CK 3.244 straipsnio 3 dalis), sprendimą, teismų nuomone, būtų galima perduoti socialinės paramos skyriams ar kitiems subjektams, kurių funkcijos glaudžiai susijusios su nagrinėjamu klausimu.
Siūloma:
Funkcijas, susijusias su globa ir rūpyba, perduoti savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos tarnyboms (skyriams), dėl leidimo sandoriams sudaryti – socialinės paramos skyriams.
- pareiškimų dėl leidimų, susijusių su globotinių (rūpintinių) turtinėmis teisėmis išdavimą (CK 3.244 straipsnio 2 ir 3 dalys);
- globėjo ar rūpintojo nušalinimą nuo pareigų (CPK 491 straipsnis, 494 straipsnis); - bylų dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos nagrinėjimą (CPK 497–504 straipsniai);
- bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimą (CPK 505–509 straipsniai). Teismų nuomone, šios funkcijos galėtų būti perduotos savivaldybių socialinės paramos skyriams, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių teikiamų išvadų pagrindu teismai faktiškai ir sprendžia šiuos klausimus.
Klausimų dėl teismo leidimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandorį, kurio suma viršija 5000 Lt (CK 3.244 straipsnio 2 dalis), taip pat dėl leidimo globėjui parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, ji išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, sudaryti kitą sandorį, jeigu dėl to sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, taip pat dėl leidimo, jeigu rūpintojas ketina duoti sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti šiuos sandorius (LR CK 3.244 straipsnio 3 dalis), sprendimą, teismų nuomone, būtų galima perduoti socialinės paramos skyriams ar kitiems subjektams, kurių funkcijos glaudžiai susijusios su nagrinėjamu klausimu.
Siūloma:
Funkcijas, susijusias su globa ir rūpyba, perduoti savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos tarnyboms (skyriams), dėl leidimo sandoriams sudaryti – socialinės paramos skyriams.
6. Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismai mano, kad pareiškimus dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo (CPK 576 straipsnis) galėtų nagrinėti institucija, kurioje turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas. Teismui turėtų būti palikti nagrinėti tik ginčai dėl šių institucijų sprendimų, kuriais terminas atnaujintas arba ne. Pavyzdžiui, pareiškimus dėl praleisto termino įregistruoti nekilnojamojo turto sandorį Nekilnojamojo turto registre galėtų nagrinėti Registrų centras. Taip pat būtų galima perduoti pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą institucijoms, su kurių funkcijomis susijęs prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas. Minėtose civilinėse bylose suinteresuotais asmenimis traukiamos kompetentingos institucijos, su kurių vykdomomis funkcijomis susijęs prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas. Šiais atvejais minėtos institucijos turi išsamiai susipažinti su aplinkybėmis, susijusiomis su prašomu nustatyti faktu, todėl netikslinga klausimą nagrinėti keliems subjektams.
Siūloma:
Pareiškimų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimą perduoti toms institucijoms, kuriose turi būti atliekami teisinę reikšmę turintys veiksmai.
Siūloma:
Pareiškimų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimą perduoti toms institucijoms, kuriose turi būti atliekami teisinę reikšmę turintys veiksmai.
7. Dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.
Prašymus dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsnis) nagrinėja teismai pagal CPK 538–541 straipsniuose nustatytą tvarką, esant tam tikroms salygoms (jei sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, dalintino nekilnojamojo turto ir įsipareigojimų kreditoriams, kai sutuoktiniai sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtina notarine tvarka). Teismų nuomone, prašymus dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu galėtų nagrinėti civilinės metrikacijos skyriai prie miestų ir rajonų savivaldybių.
Siūloma:
Funkcijas dėl santuokos nutraukimo esant bendram sutuoktinių sutikimui perduoti nagrinėti civilinės metrikacijos skyriams.
Siūloma:
Funkcijas dėl santuokos nutraukimo esant bendram sutuoktinių sutikimui perduoti nagrinėti civilinės metrikacijos skyriams.
Papildomai siūloma:
- Skolų už komunalines paslaugas priteisimą pavesti nagrinėti notarams arba pačios įstaigos galėtų išduoti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir apie tai informuoti skolininką.
- Pareiškimus dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu perduoti nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai ar savivaldybei.
- Pareiškimus dėl paveldėjimo procedūrų taikymo – turto aprašo sudarymo (CK 5.53 straipsnis ir CPK 579 straipsnis), dėl aiškių skolų, pagrįstų sutartimis ir neapmokėtų, perduoti nagrinėti notarams išduodant vykdomąjį įrašą, kuris gali būti skundžiamas teismui.
- Išplėsti bylų, kuriose būtų privaloma išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka, sarašą (pavyzdžiui, ginčas dėl vartotojų teisių pirmiausia galėtų būti sprendžiamas Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje).
- Pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 530–533 straipsniai) perduoti nagrinėti Registrų centrui.
- Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, dokumentinis procesas, bylos dėl teismo įsakymo išdavimo galėtų būti pavestos teismuose dirbantiems teisėjų padėjėjams bei teismų pirmininkų patarėjams;
- Nesant ginčo tarp šalių bankroto procedūras galėtų atlikti Ūkio ministerija, kuri išduoda licencijas bankrutuojančių įmonių administratoriaus veiklai.
- Pareiškimus dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu perduoti nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai ar savivaldybei.
- Pareiškimus dėl paveldėjimo procedūrų taikymo – turto aprašo sudarymo (CK 5.53 straipsnis ir CPK 579 straipsnis), dėl aiškių skolų, pagrįstų sutartimis ir neapmokėtų, perduoti nagrinėti notarams išduodant vykdomąjį įrašą, kuris gali būti skundžiamas teismui.
- Išplėsti bylų, kuriose būtų privaloma išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka, sarašą (pavyzdžiui, ginčas dėl vartotojų teisių pirmiausia galėtų būti sprendžiamas Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje).
- Pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 530–533 straipsniai) perduoti nagrinėti Registrų centrui.
- Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, dokumentinis procesas, bylos dėl teismo įsakymo išdavimo galėtų būti pavestos teismuose dirbantiems teisėjų padėjėjams bei teismų pirmininkų patarėjams;
- Nesant ginčo tarp šalių bankroto procedūras galėtų atlikti Ūkio ministerija, kuri išduoda licencijas bankrutuojančių įmonių administratoriaus veiklai.
8. Del pranešimų apie imonės bankroto bylos nagrinejimą.
Įmonių bankroto istatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta teismo pareiga apie bankroto bylos nagrinejimą pranešti kitiems teismams, ikiteisminio tyrimo istaigoms, prokuratūroms, antstolių kontoroms, atliekančioms veiksmus, susijusius su bankrutuojančia imone. Bankroto byloje turi būti surinkta visa informacija apie tai, kad visoms institucijoms yra pranešta apie bankroto bylos iškelimą. Nėra aišku, kaip apie bankroto bylos iškelimą teismas privaletų pranešti Europos Sajungos atitinkamoms institucijoms. Nėra galimybės sužinoti apie tokiai imonei kituose teismuose pareikštus turtinius reikalavimus, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius. Visa tai pailgina pasirengimo nagrinėti bylą terminus.Teismų nuomone, visi duomenys apie bankrutuojančią imonę turėtų būti vedami i specializuotą elektroninę duomenų bazę prie kurios galetų prisijungti kompetentingos institucijos, valstybės įgalioti asmenys.
Siūloma:
Sukurti elektroninę duomenų bazę, kurioje būtų tvarkomi duomenys apie bankrutuojančias imones.
Siūloma:
Sukurti elektroninę duomenų bazę, kurioje būtų tvarkomi duomenys apie bankrutuojančias imones.
II. Funkcijos, susijusios su baudžiamuoju procesu:
1. Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų procesinių veiksmų:
Teismai mano, kad prokurorai organizuojantys ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujantys, galėtų:
- tvirtinti kratos, poėmio padarymo teisėtumą (BPK 145 straipsnis, 147 straipsnis);
- duoti sutikimą klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti įrašus ar kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (BPK 154 straipsnis);
- skirti ekspertizes (BPK 209 straipsnis);
- atlikti įtariamojo apklausą (BPK 189 straipsnis);
- tirti privataus kaltinimo bylas (BPK 407 straipsnis).
Siūloma:
Funkcijas, susijusias su krata, poėmiu, pokalbių klausymųsi, ekspertizių skyrimu, įtariamojo apklausa, privataus kaltinimo bylų tyrimu perduoti vykdyti prokurorams.
- tvirtinti kratos, poėmio padarymo teisėtumą (BPK 145 straipsnis, 147 straipsnis);
- duoti sutikimą klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti įrašus ar kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (BPK 154 straipsnis);
- skirti ekspertizes (BPK 209 straipsnis);
- atlikti įtariamojo apklausą (BPK 189 straipsnis);
- tirti privataus kaltinimo bylas (BPK 407 straipsnis).
Siūloma:
Funkcijas, susijusias su krata, poėmiu, pokalbių klausymųsi, ekspertizių skyrimu, įtariamojo apklausa, privataus kaltinimo bylų tyrimu perduoti vykdyti prokurorams.
2. Dėl supaprastinto proceso bylų.
Teismai mano, kad bylas dėl supaprastinto proceso galėtų vesti ir sprendimus priimti teismuose dirbantys teisėjų padėjėjai bei teismų pirmininkų patarėjai.
Siūloma:
Funkcijas dėl supaprastinto proceso bylų pavesti teisėjų padėjėjams, teismų pirmininkų patarėjams, atitinkamai pakeičiant įstatymų nuostatas šiuo klausimu.
Siūloma:
Funkcijas dėl supaprastinto proceso bylų pavesti teisėjų padėjėjams, teismų pirmininkų patarėjams, atitinkamai pakeičiant įstatymų nuostatas šiuo klausimu.
3. Dėl įspėjimų nuteistajam skyrimo.
Teismai mano, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be pateisinamų priežaščių neįvykdžiusiam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba pažeidinėjančiam viešąją tvarką, girtaujančiam ar padariusiam kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktą, įspėjimą galėtų skirti ir nuteistojo elgesį kontroliuojanti institucija.
Siūloma:
Įspėjimą, susijusi su nuteistajam pavestų pareigų nevykdymu, pavesti skirti nuteistojo elgesį kontroliuojančiai įstaigai – pataisos inspekcijai.
Siūloma:
Įspėjimą, susijusi su nuteistajam pavestų pareigų nevykdymu, pavesti skirti nuteistojo elgesį kontroliuojančiai įstaigai – pataisos inspekcijai.
III. Funkcijos, susijusios su administraciniu procesu:
1. Dėl administracinių teisės pažeidimų bylų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) pakeitimais apylinkių teismų kompetencijai priskirtos nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylos už pažeidimus, numatytus:
- 124 straipsnio šeštojoje dalyje;
- 124-2 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse;
- 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse;
- 127 straipsnio trečiojoje dalyje;
- 128 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse;
- 129 straipsnyje;
- 130-2 straipsnyje.
Dėl to apylinkių teismų darbo krūvis labai padidėjo. Kartu padidėjo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo krūvis, kadangi šiam teismui teisminga nagrineti skundus del apylinkių teismų nutarimų minėtų administracinių teisės pažeidimų bylose. Daugelyje teismui priskirtų šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylų nei faktinės, nei teisinės aplinkybės nėra ginčijamos, todėl teismai mano, kad šių kategorijų administracinių bylų nagrinėjimas turėtų būti priskirtas kitoms įstaigoms.
Siuloma:
Funkcijas del nurodytų pažeidimų nagrinejimo pavesti policijos institucijoms, o teismams priskirti tik skundų dėl policijos pareigūnų priimtų nutarimų peržiūrėjimo funkcija.
- 124 straipsnio šeštojoje dalyje;
- 124-2 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse;
- 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse;
- 127 straipsnio trečiojoje dalyje;
- 128 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse;
- 129 straipsnyje;
- 130-2 straipsnyje.
Dėl to apylinkių teismų darbo krūvis labai padidėjo. Kartu padidėjo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo krūvis, kadangi šiam teismui teisminga nagrineti skundus del apylinkių teismų nutarimų minėtų administracinių teisės pažeidimų bylose. Daugelyje teismui priskirtų šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylų nei faktinės, nei teisinės aplinkybės nėra ginčijamos, todėl teismai mano, kad šių kategorijų administracinių bylų nagrinėjimas turėtų būti priskirtas kitoms įstaigoms.
Siuloma:
Funkcijas del nurodytų pažeidimų nagrinejimo pavesti policijos institucijoms, o teismams priskirti tik skundų dėl policijos pareigūnų priimtų nutarimų peržiūrėjimo funkcija.
2. Dėl administracinių bylų nagrinėjimo.
Teismai mano, kad administracinių teisės pažeidimų bylos neturėtų būti nagrinėjamos teismo, o tų institucijų, kurios surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus. Esant pagrindui skirti pažeidėjui areštą, policijos pareigūnai turėtų jį pristatyti į teismą budinčiam teisėjui, kuris spręstų klausimą del pažeidėjo arešto. Teismai taip pat neturėtų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylų, kuriose pažeidimus padarė nepilnamečiai (ATPK 175 straipsnis, 181 straipsnis). Šių pažeidimų bylas galėtų nagrinėti policija (ATPK 50 straipsnis, 174–175 straipsniai) arba administracinės komisijos prie savivaldybių. Policija galėtų spręsti klausimą ir pagal ATPK 314 straipsnio 4 dalį dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.
Siuloma:
Administracines bylas, kuriose įstatymų sankcijose nėra nustatytas administracinis areštas ar turto konfiskavimas, pavesti nagrinėti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Siuloma:
Administracines bylas, kuriose įstatymų sankcijose nėra nustatytas administracinis areštas ar turto konfiskavimas, pavesti nagrinėti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.
IV. Funkcijos, susijusios su teismų administravimu:
1. Dėl administracinės veiklos priežiūros.
Teismai mano, kad apygardos teismo teritorijoje esančių apylinkių teismų veiklos patikrinimus, nesusijusius su teismų atliekamu teisingumo vykdymu, galėtų atlikti specialistai tiek iš Nacionalinės teismų administracijos, tiek galbūt iš kitų institucijų. Teismai neturėtų tikrinti ikiteisminio tyrimo istaigų ir pareigūnų priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo – ši apygardų teismams priskirta funkcija neatitinka Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies ir 118 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Siuloma:
Funkcijoms, susijusioms su apygardų teismų teritorijose esančių apylinkių teismų veiklos, nesusijusios su teismų atliekamu teisingumu, tikrinimui pavesti atlikti Nacionalinės teismų administracijos bei kitų institucijų specialistams.
Siuloma:
Funkcijoms, susijusioms su apygardų teismų teritorijose esančių apylinkių teismų veiklos, nesusijusios su teismų atliekamu teisingumu, tikrinimui pavesti atlikti Nacionalinės teismų administracijos bei kitų institucijų specialistams.
2. Dėl strateginių veiklos planų.
Teismai nurodo, kad ivairūs strateginiai planai (tiek bendrai teismo veiklos, tiek teismo ūkinės ir finansinės veiklos) priklauso ne nuo paties teismo, o nuo išorinių veiksnių, tokių kaip valstybės ekonominė, socialinė, kriminogeninė situacija ir pan., todel mano, kad teismo veiklos (tiek ūkinės, tiek finansinės) planavimas yra beprasmis, jam sugaištama daug laiko. Iš strateginių planų negalima nustatyti teismams reikalingo finansavimo. Be to, be prasmės naudojamas popierius, todėl tokie planai turetų būti pildomi elektroniniu būdu.
Siuloma:
1. Atsisakyti strateginių veiklos planų arba juos rengti ir pateikti elektroniniu būdu.
2. Teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių nuasmeninimą pavesti atlikti Nacionalinei teismų administracijai.
3. Teismų apsaugos funkciją perduoti policijai.
4. Funkcijas dėl teismų ūkių skyrių atliekamų funkcijų, susijusių su finansų tvarkymu, perduoti Nacionalinei teismų administracijai.
Siuloma:
1. Atsisakyti strateginių veiklos planų arba juos rengti ir pateikti elektroniniu būdu.
2. Teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių nuasmeninimą pavesti atlikti Nacionalinei teismų administracijai.
3. Teismų apsaugos funkciją perduoti policijai.
4. Funkcijas dėl teismų ūkių skyrių atliekamų funkcijų, susijusių su finansų tvarkymu, perduoti Nacionalinei teismų administracijai.
Lietuvos apeliacinis teismas
Sprendžiant klausimą dėl teismams nebūdingų funkcijų atsisakymo, norėtume pažymėti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2007 m. sausio 10 d. raštu Nr. (1.16)-7R-407 kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos pagal Tarybos Reglamenta paskirtų (EB) Nr. 1348/2000 perduodančių ir gaunančių agentūrų pakeitimo. Iškilus būtinybei spręsti apylinkių teismų darbo krūvio mažinimo problemą, galėtų būti svarstoma šių funkcijų perdavimo antstoliams galimybė.
Teismų darbo krūvio sumažinimo problemos sprendimas susijęs taip pat ir su priemonių, kuriomis butų užtikrinamas greitesnis teismo procesas, igyvendinimu, todėl manytume, jog tam tikrų kategorijų bylose galėtų būti atsisakoma kasacijos galimybės (pavyzdžiui, ypatingaja teisena nagrinėjamose bylose), be to, atsižvelgiant į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, nuostatas, padidintas ginčo sumos kriterijus bylose dėl nedidelių sumų priteisimo.
Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos departamentas
I. Funkcijos, susijusios su atskirų baudžiamosios atsakomybes realizavimo priemonių (lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) skyrimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK) 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau vadinama – BPK) 360, 362 straipsniais sprendimą del lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų priima bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Neabejotina, kad tokia teismo kompetencija užtikrina sprendimo nešališkumą ir teisingumą. Tačiau kartu pastebėtina, kad lygtinis paleidimas teisine prasme nėra laikytinas bausme, o specifine bausmės tolesnio atlikimo forma. Europos žmogaus teisių teismas D. Ganusausko byloje prieš Lietuvą taip pat yra pažymėjęs, kad „<...> konvencija <...> nereikalauja, kad spendimus dėl lygtinio paleidimo priimtų arba tokių sprendimų priėmimą peržiūrėtų teismas. Laisvės atėmimą apimančią bausmę, kurią pažeidėjas turi atlikti sprendime nurodytą laiką, iš pat pradžių pateisina pradinis nuosprendis ir apeliacinis procesas“. Teisės mokslininkai (pvz., Švedas G. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai. Vilnius, 2003) taip pat yra pasisakę, kad „<...> teisminė procedūra šiuo klausimu yra nepagrįsta ir nepriimtina. Nuteistojo, kuriam taikomas lygtinis paleidimas, teisinė padėtis švelnėja, todėl teisiniu požiūriu teismo sprendimas nėra būtinas. Teisminė procedūra yra nepriimtina ir dėl etinių sumetimų, nes parodo nepasitikejimą pataisos įstaigos administracija ir Kalėjimų departamentu, nors būtent šios institucijos atlieka nuteistojo asmenybės vertinimą dėl galimybės jį taisyti prižiūrimą, bet neizoliuotą nuo visuomenės“. Užsienio valstybių praktika šioje srityje yra itin ivairi - lygtinio paleidimo taikymas gali būti pavestas tiek specialiai kolegialiai institucijai (lygtinio paleidimo komisijai, tarybai ar komitetui), kurią sudaro atskirų sričių specialistai (prokuroras, bausmių vykdymo institucijos, probacijos tarnybos, nevyriausybinės organizacijos atstovai, socialinis darbuotojas, psichologas ir pan.), tiek teisingumo ar vidaus reikalų ministrui, Kalėjimų departamento ar konkrečios pataisos įstaigos direktoriui. Tuo siekiama užtikrinti savalaikį ir greitą lygtinio paleidimo bylų nagrinejimą, sumažinti teismų darbo krūvį, užtikrinti neformalų ir individualizuotą lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad pavyzdžiui, per 2008 metus į pataisos inspekcijų įskaitą buvo irašyti 2245 asmenys, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Siūloma:
Svarstyti galimybę nustatyti Kalėjimų departamento direktoriui (arba Kalėjimų departamento direktoriaus sudarytai komisijai) igaliojimus priimti sprendimus del lygtinio paleidimo iš pataisos istaigų.
Svarstyti galimybę nustatyti Kalėjimų departamento direktoriui (arba Kalėjimų departamento direktoriaus sudarytai komisijai) igaliojimus priimti sprendimus del lygtinio paleidimo iš pataisos istaigų.
II. Funkcijos, susijusios su bausmių ir kitokios baudžiamosios atsakomybes realizavimu, vykdymu:
1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau vadinama – BK) 48 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be teismo arba bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. BVK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti nuosprendį priėmusiam teismui arba šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Gavęs šią informaciją, teismas nedelsdamas apie tai praneša laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai. Vadovaujantis BVK 19 straipsnio 1 dalimi už laisvės apribojimo vykdymą atsakinga pataisos inspekcija, todel siūlytina atsisakyti nuostatos, kad nuteistieji negali keisti gyvenamosios vietos be teismo žinios ir privalo apie informuoti teismą. Manytina, kad šiuo atveju apie gyvenamosios vietos pakeitimą pakaktų informuoti pataisos inspekciją.
2. BK 75 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria įpareigojimą pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Atsižvelgiant i tai, kad nuosprendžius, kuriais bausmės vykdymas atidėtas, vykdo pataisos inspekcija, siūlytina pakeisti šio ipareigojimo formuluotę ir įtvirtinti, kad nuteistasis negali keisti darbo vietos be bausmę vykdančios institucijos sutikimo.
3. BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad jei nuteistasis įvykdė paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) ipareigojimus, nepadarė pažeidimų ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis istatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir BK 92 straipsnio 3 d. 1 punkte. Tačiau vadovaujantis BK 97 straipsniu, teistumas asmeniui ir taip išnyksta pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui. Todėl galima būtų svarstyti dėl teismo funkcijos – atleisti asmeni nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui – atsisakymo, kartu istatyme įtvirtinant, kad jei nuteistasis įvykdė paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus, nepadarė pažeidimų, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui jis laikomas neteistu. Per metus teismai nuo bausmės atleidžia apie 2100 nuteistųjų, kai jiems pasibaigia bausmės vykdymo atidėjimas.
4. BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta teismo funkcija įspėti nuteistąjį, jei jis bausmės vykdymo atidėjimo metu neįvykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų ar daro kitus teisės pažeidimus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir BK 77 straipsnio 5 dalyje, 92 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 94 straipsnio 4 dalyje. Įspėjimas šiuo atveju yra bausmės vykdymo proceso dalis, t.y. tam tikros formos poveikio priemonės skyrimas. Manytina, kad toks teismo įtraukimas į bausmės vykdymą nėra pagrįstas, minėtų priemonių skyrimas neturėtų būti laikomas teismams būdinga funkcija, todėl būtų galima svarstyti dėl šios funkcijos perdavimo bausmės vykdymo atidejimą kontroliuojančiai institucijai – pataisos inspekcijai. Per metus teismai išnagrineja apie 1300 pataisos inspekcijų teikimų del nuteistuųjų įspėjimo.
5. BVK 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Manytina, kad sprendimo priėmimo teisė dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus galima būtų suteikti pavyzdžiui, Kalėjimų departamentui, nes ši institucija jau šiai dienai turi teisę nuteistąjį, perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime.
3. BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad jei nuteistasis įvykdė paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) ipareigojimus, nepadarė pažeidimų ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis istatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir BK 92 straipsnio 3 d. 1 punkte. Tačiau vadovaujantis BK 97 straipsniu, teistumas asmeniui ir taip išnyksta pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui. Todėl galima būtų svarstyti dėl teismo funkcijos – atleisti asmeni nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui – atsisakymo, kartu istatyme įtvirtinant, kad jei nuteistasis įvykdė paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus, nepadarė pažeidimų, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui jis laikomas neteistu. Per metus teismai nuo bausmės atleidžia apie 2100 nuteistųjų, kai jiems pasibaigia bausmės vykdymo atidėjimas.
4. BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta teismo funkcija įspėti nuteistąjį, jei jis bausmės vykdymo atidėjimo metu neįvykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų ar daro kitus teisės pažeidimus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir BK 77 straipsnio 5 dalyje, 92 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 94 straipsnio 4 dalyje. Įspėjimas šiuo atveju yra bausmės vykdymo proceso dalis, t.y. tam tikros formos poveikio priemonės skyrimas. Manytina, kad toks teismo įtraukimas į bausmės vykdymą nėra pagrįstas, minėtų priemonių skyrimas neturėtų būti laikomas teismams būdinga funkcija, todėl būtų galima svarstyti dėl šios funkcijos perdavimo bausmės vykdymo atidejimą kontroliuojančiai institucijai – pataisos inspekcijai. Per metus teismai išnagrineja apie 1300 pataisos inspekcijų teikimų del nuteistuųjų įspėjimo.
5. BVK 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Manytina, kad sprendimo priėmimo teisė dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus galima būtų suteikti pavyzdžiui, Kalėjimų departamentui, nes ši institucija jau šiai dienai turi teisę nuteistąjį, perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime.
III. Funkcijos, susijusios su ekspertizės skyrimu:
BPK 209 straipsnyje nustatyta, kad ekspertizę ikiteisminio tyrimo metu, esant prokuroro pareiškimui, skiria tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, kuris tuo pat metu yra ir apylinkės teismo teisėjas. Tokia nuostata BPK yra naujovė, lyginant su iki 2003 m. gegužes 1 d. galiojusiomis BPK nuostatomis del ekspertizės skyrimo, kuomet ekspertizę ikiteisminiame etape nutarimu galejo skirti prokuroras. Šio procesinio tyrimo veiksmo atlikimas tik teisejo nutartimi neatitinka subsidiarumo principo, kadangi prokuroras, kuris yra ikiteisminio tyrimo organizatorius, taip pat galėtų skirti ekspertizę, tuo tarpu palikdamas ikiteisminio tyrimo teisėjui spręsti kitus uždavinius, numatytus BPK 173 straipsnyje. Taigi, manytina, kad derėtų atsisakyti nuostatos, kad ikiteisminiame tyrime ekspertizę gali skirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Šio veiksmo atlikimą galėtu organizuoti ir skirti būtent prokuroras. Tai supaprastintų ne tik teisejo veiklą, bet ir ikiteisminio tyrimo institucijų veiklą.
IV. Funkcijos, susijusios su kardomųjų priemonių skyrimu ir taikymu:
Svarstytina galimybė kai kurias kardomąsias priemones, kurias numato BPK 121 straipsnio 1 dalis, perduoti skirti ir taikyti taip pat ir prokurorui. Pavyzdžiui, prokuroras galėtų skirti tokias kardomąsias priemones, kaip namų areštas arba/ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Žinoma, tokios galimybės numatymas sietinas su papildomų teisinių saugiklių nustatymu, t.y. apskundimo tvarka ar ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimu ir pan.
Įkelta:
2009-03-05
- Norėdami komentuotiprisijunkite