Sąjungos valdybos narių susitikimas su Klaipėdos zonos teisėjais

Vykdant Sąjungos valdybos nutarimą, šių metų vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo patalpose įvyko Klaipėdos zonos apylinkių teismų teisėjų susitikimas su Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos nariais.

 

Susitikime dalyvavo Sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas, pavaduotoja Diana Labokaitė bei valdybos nariai Arūnas Nevardauskis ir Artūras Ridikas, taip pat 17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų, teisėjai iš Klaipėdos rajono, Mažeikių rajono, Palangos miesto bei Šilutės rajono apylinkių teismų.

 

Susirinkimą pradėjo pirmininkas Vytautas Krikščiūnas. Jis pasveikino susirinkusiuosius, padėkojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkei už supratimą ir suteiktas patalpas ruošiant šį renginį. Pasidžiaugė, kad Sąjungos veikla tapo žinoma, perspektyvi, gretos auga, auga Sąjungos autoritetas ir reikšmė teisėjų savivaldos darbe, teisėkūroje, vystoma kultūrinė veikla. Pirmininkas pažymėjo, kad akivaizdžiai keičiasi ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos naujosios valdybos požiūris į Sąjungos veiklą, net sudaryta speciali grupė, koordinuosianti bendrą veiklą. Nors kol kas judėjimo ta linkme nėra, tačiau viskas dar ateityje. Taip pat iš esmės keičiasi ir aukštesniųjų bei aukščiausiųjų teismų kai kurių teisėjų nuomonė dėl Sąjungos veiklos. Jeigu į mus prieš metus buvo žiūrima skeptiškai, netgi priešiškai, šiuo metu situacija iš esmės pasikeitė, ypač kai pasikeitė valdžios struktūros ir asmenys: Jos Ekscelencija Prezidentė, Premjeras, kiti atsakingi asmenys. Palaikomi glaudūs ryšiai su patarėjų ir padėjėjų komandomis, derinami įstatymų projektai.

 

Arūnas Nevardauskis pažymėjo, kad ateityje numatomas net tarptautinis Sąjungos bendradarbiavimas su giminingomis kitų valstybių teisėjų organizacijomis, bus siekiama įgyvendinti ir kitus projektus.  Iškėlė labai aštrius teismams finansavimo, struktūrinio pertvarkymo klausimus. Kvietė visus teisėjus kelti problemas ir siūlyti, kaip jas spręsti.

 

Artūras Ridikas palietė svarbią Sąjungai temą – tai nario mokesčio bei Sąjungos paramos dalimi mokamų mokesčių klausimą, kvietė visus teisėjus, jų šeimų narius bei pažįstamus, draugus paremti Sąjungos veiklą, nes visi dirbame visuomeniniais pagrindais, niekas nekompensuoja net už tokias keliones, o dirbame visos teisminės sistemos labui.

 

Diana Labokaitė papasakojo apie numatomas Teisėjų tarybos veiklos kryptis, taip pat išaiškino priimamų nutarimų, sprendimų svarbą teismų veikloje. Apgailestavo, kad pagal dabartinę tvarką Teisėjų taryboje yra tik trys atstovai nuo apylinkių teismų, todėl jų pasiūlymai dažniausiai iki sprendimų neišsivysto, nes yra nubalsuojami kitų, aukštesnių teismų teisėjų, kurių interesai kai kada skiriasi nuo apylinkių teismų interesų. Patarė vėl atnaujinti pastangas dėl Teismų įstatymo, numatančio Teisėjų tarybos formavimo pagrindinius principus, pakeitimo.

 

Buvo aptariami klausimai:

 

1.    Dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso pastovaus keitimo bei vis naujų kategorijų bylų perdavimo apylinkių teismams. Kada bus aiški situacija: ar bus kuriamas naujas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Administracinio proceso kodeksas, ar vis dėlto tai bus sudėta į Baudžiamąjį kodeksą ir procesą? Kol kas situacija labai stichiška ir daugelio susirinkusių teisėjų nuomone, neteisėta, vertinant su ES teisės aktais: bylos dėl to paties asmens nėra sujungiamos, bylos dėl to paties pažeidimo, kai jį padaro keli pažeidėjai, taip pat nėra jungiamos, senaties terminai, procesiniai išnagrinėjimo terminai visiškai nebeatitinka realijų ir jų jau seniai niekas nebesilaiko. Nuobaudos griežtesnės, nei bausmės pagal Baudžiamąjį kodeksą, ir t.t.

 

2.    Dėl Teisėjų tarybos neteisingo formavimo principo bei neteisingo atstovavimo apylinkių teismams. Siūloma vėl dėti pastangas, kad Teismų įstatymo pakeitimo  projektą dėl Teisėjų tarybos formavimo principų Seimas pradėtų nagrinėti Pavasario sesijoje.

 

3.    Dėl teisėjų darbo apmokėjimo švenčių, ne darbo laiku ir poilsio dienomis. Siūloma, kad nesant finansavimui, bei žiniasklaidai formuojant nuomonę, kad tai yra premijos teisėjams, sugrąžinti senąją tvarką ir tas dienas prijungti prie mokamų kasmetinių atostogų arba suteikti kitu, teisėjams patogiu laiku.

 

4.    Dėl teisėjų vertinimo kriterijų. Pritarta Prezidentės nuostatai, kad išnagrinėtų bylų skaičius ir skundų buvimas/nebuvimas, taip pat sprendimų, nuosprendžių panaikinimo motyvai būtų atidžiau aptariami, o ne pažiūrint vien į skaičių. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama, kad esant dabartiniams krūviams, praktiškai nepažeisti nustatytų procesinių terminų yra nebeįmanoma. Apgailestauta, kad čia yra išskirti tik teismai, nagrinėjantys bylas pirmąja instancija. Apeliacinė, kasacinės instancijos teismų nebevaržo jokie procesiniai terminai, todėl jie apeliacijas civilinėse bylose skiriasi jau už pusmečio ar metų.

 

5.    Dėl vis dar kylančių problemų LITEKO sistemoje: bylų sudėtingumo kriterijai civilinėse bylose, ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimas (nutarčių įkėlimas į LITEKO).

 

6.    Dėl drausmės bylų kėlimo vajaus. Pradėtos kelti drausmės bylos dėl piliečių, advokatų skundų, kurie nėra nei patikrinti, nei pagrįsti, o įtakoti teismo priimtų sprendimų dar nepasibaigus bylos nagrinėjimui ar neįsiteisėjus sprendimui (nuosprendžiui). Tai net galima būtų vertinti kaip poveikio darymą bylą nagrinėjančiam teismui.

 

7.    Dėl neprocesinių skundų tyrimo medžiagos pateikimo teisėjus vertinančioms institucijoms, dėl jų saugojimo asmens bylose. Visi pritarė, kad tai neturi būti, nes iš anksto suponuoja neigiamą vertinančių komisijų nuomonę apie teisėją.

 

8.    Dėl Nacionalinės teismų administracijos ir Teisėjų tarybos bendro atstovo spaudai, kuris savalaikiai paviešintų teismų problemas, aktualijas, eitų į visuomenę, kvalifikuotai atsikirstų neigiamiems ir dažnai neteisingiems rašiniams bei laidoms žiniasklaidoje. Turi būti formuojama aiški, konkreti ir griežta pozicija, griežtas, konkretus ir kvalifikuotas atsakymas bet kuriai institucijai, o ne vinguriavimas pagal aplinkybes. Teisėjai turi turėti savo vertę ir ja tinkamai parodyti visuomenei.

 

9.    Dėl vieningo Teismų leidinio, kuriame būtų ne tik teorinio pobūdžio straipsniai, tačiau ir aprašomos konkrečios bylos, įvykiai, nuotraukos, kultūrinis gyvenimas ir t.t. Šis leidinys galėtų tapti šalies teismų veidrodžiu, yra galimybė jam būti populiariam.

 

Informaciją paruošė Vytautas Krikščiūnas