• Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams).
    Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą  LT077300010112902789 AB bankas Swedbank.
    Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.

Susitikimas su premjeru A.Kubiliumi 2009-05-06


Aurelija Žutautienė
susitikimo nuotrauka
Daugiau dėmesio skirs po prezidento rinkimų
 
Trečiadienį Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas bei keletas Sąjungos valdybos narių susitiko su premjeru Andriumi Kubiliumi aptarti apylinkių teismų teisėjams rūpimų klausimų. 
 
Jau ne kartą apylinkių teismų teisėjų sąjunga rašė įvairius kreipimųsis, kuriuose konkrečiai siūlė keisti Baudžiamojo bei Civilinio kodeksų bei proceso kodeksų kai kurias nuostatas, dėl teismų bei skyrių pirmininkų kadencijų, dėl Teisėjų tarybos formavimo nuostatų pakeitimo ir kitus, juos buvo pateikę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui S. Šedbarui, tačiau tai kol kas nėra įgyvendinama.
 
Tad eidami į susitikimą su premjeru, Sąjungos valdybos nariai dėjo visas viltis, tikėdami, kad pagaliau jie bus išgirsti.
 
V. Krikščiūnui pristačius susitikimo dalyvius (be Sąjungos pirmininko susitikime dalyvavo valdybos nariai: Diana Labokaitė, Jolanta Vėgelienė, Arūnas Nevardauskis ir šio straipsnio autorė), premjeras iš karto pranešė, kad, jei teisėjai atėjo prašyti pinigų, tai nieko nebus. „Esame visų pasaulio problemų įkaitais, - pareiškė A. Kubilius. – Tad pinigų negalime pažadėti“.  
 
Tačiau išgirdus, kad apylinkių teismų teisėjai puikiai supranta situaciją ir atėjo ne pinigų prašyti, o pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip spręsti iškilusias problemas ir tobulinti įstatymus, prasidėjo konstruktyvus pokalbis.
 
Visų pirmiausia buvo aptartas pats opiausias apylinkių teismų teisėjams klausimas – itin didelis darbo krūvis. „Prieš keletą metų pasikeitus įstatymams ir apylinkių teismams perdavus daugelį papildomų funkcijų, kurias iki tol atliko kitos institucijos, darbo teisėjams padaugėjo vos ne trigubai, o atlyginimas liko toks pat, - sakė teisėja D.Labokaitė. – Juk ir toliau santuoką, kai sutuoktiniai patys tarpusavyje susitaria, galėtų nutraukti civilinės metrikacijos skyriuose, pakaktų ir Vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojų priežiūros, kad nebūtų pažeistos vaiko teisės, kai tėvai ketina parduoti nekilnojamąjį turtą ir pan. Blogiausia, jog nėra nustatyta teisėjo darbo krūvio norma. Dabar dažnas apylinkės teisėjas per metus išnagrinėja iki 1300 bylų“. 
 
Premjeras A. Kubilius: „Suprantu, jog problema opi, tačiau ar negausime per galvą, kad kišamės į teismų darbą? Tačiau, visgi, manau, jog teks įtraukti Vyriausybę į teismų problemų svarstymą, pabandyti pakeisti psichologinį klimatą ir nuostatas. Matau, kad teismų autonomija padarė teismus beglobiais. Man galvos skausmą kelia ir neigiamos nuostatos apie teisėjus. Kaip fizikas sakau: pusiausvyros nėra.“ 
 
Valdybos narys, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkas, A. Nevardauskis geriau nei kuris nors kitas žinantis teismų administravimo problemas, tvirtino, jog daugėjant bylų, didėja ir išlaidos. „Kad ir kiek betaupytum – jau ir elektros lemputes kas antrą išsukinėjom, - kalbėjo A. Nevardauskis. – Kyla pavojus, jog teks teismus uždaryti. Daugėja bylų, daugėja ir išlaidų - reikia ne tik proceso dalyviams, bet ir į įvairias institucijas siuntinėti pranešimus, kiekvieną bylą privalome apiforminti kaip to reikalauja Europos Sąjunga. Be to, daugėja užsieniečių, tad vis dažniau prireikia vertėjų pagalbos“. 
 
Teisėja Jolanta Vėgelienė išsakė nerimą ir apie vis prastėjantį teisėjų autoritetą. „Būtina jį atstatyti, - sakė ji. – Tačiau būna taip, kad geri mūsų norai ar bandymas apginti savo teises suprantami klaidingai. Kai kada neigiamas nuostatas visų teisėjų atžvilgiu viešai išsako politikai, tuo taip pat prisidėdami prie neigiamo įvaizdžio formavimo“.   
 
Premjeras A. Kubilius: „Autoritetą reikia kelti visiems – tiek jums, tiek partijoms. Apskritai reikia sulaukti visuomenės brandos. Dabar, deja, valdininkas atitrūkęs nuo žmogaus, nuo visuomenės. Štai pardavėjas deda visas pastangas, kad pirkėjas pas jį vėl sugrįžtų, o valdininkas – susiraukia: kam trukdai gerti kavą. Manau pats gyvenimas privers priimti atitinkamus sprendimus“.
 
Valdybos nariai su premjeru bendravo gerą valandą, tad nors ir glaustai, tačiau suspėjo aptarti visus rūpimus klausimus.„Manom, kad susitikimas pavyko, - sakė jie. – Nors ir negavom jokių konkrečių pažadų, bet tikimės, kad bus atsižvelgta į mūsų pasiūlymus ir dėl kodeksų bei įstatymų pakeitimo, ir dėl darbo krūvio, ir dėl Teisėjų tarybos sudėties bei kitų dalykų. Tuo labiau, kad Premjero patarėjas Teisės ir nacionalinio saugumo klausimais Gintaras Kalinauskas ir pasibaigus pokalbiui su premjeru dar gilinosi į mūsų problemas. Galų gale – premjeras labai geranoriškai mus išklausė, padėkodamas už aktyvų problemų sprendimą. Vadinasi, pradžia padaryta“.  
Įkelta: 
2009-05-07