ATTS konferencija 2009-10-17

Apylinkių teismų teisėjų Sąjunga 2009-10-17 pažymėjo vienerių metų sukaktį. 

 

Kai prieš metus septynių Apylinkių teismų teisėjų grupė ryžosi įkurti Apylinkių teismų teisėjų tarybą (ATTS), daugelis skeptiškai numojo ranka: kam reikalinga dar viena visuomeninė organizacija? Juk teisėjus vienija Lietuvos Respublikos Teisėjų asociacija (LRTA). Tokiam žingsniui nepritarė ir Teisėjų taryba, ilgai ignoravusi bet kokius ATTS žingsnius. Tačiau šeštadienį Panevėžyje įvyko ATTS konferencija, į kurią susirinko 38 ATTS nariai, keletas svečių iš Teismų savivaldos bei aukštesniųjų teismų: Teisėjų tarybos (TT) pirmininkė Laima Garnelienė, tarybos nariai Vygintas Višinskis ir Pavelas Borkovskis, Lietuvos Respublikos Teisėjų asociacijos (LRTA) valdybos narys Ramūnas Gadliauskas, Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Petras Meidus.

 

Sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas peržvelgė beveik metų darbus. „Šiandien galim pasidžiaugti, – sakė pirmininkas, – jog, nors ir po truputį, bet ATTS narių skaičius didėja. Šiandien jau turime 112 narių. Manau, kad mūsų kolegos – apylinkių teismų teisėjai – mato mūsų pastangas ir suvokia ATTS tikslus.“  Iš tiesų, ATTS valdyba visus metus gana aktyviai dalyvavo Civilinio, Administracinio bei Baudžiamojo proceso kodeksų  pataisų, įvairių teisės aktų, Teisingumo ministerijos paruoštų teismų reformų svarstymuose, teikė savo pastabas ir pasiūlymus. Be to su konkrečiais pasiūlymais dėl vis didėjančio darbo krūvio bei įvairių teisės aktų keitimo buvo susitikę su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru, premjeru Andriumi Kubiliumi bei Prezidentės vyriausiaja patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautiene (Plačiau visą šią informaciją ir pirmininko V. Krikščiūno kalbą, pasakytą konferencijoje, galima rasti tinklalapyje).

 

Konferencijoje dalyvavusi TT pirmininkė Laima Garnelienė buvo ne itin patenkinta ATTS veikla. Ji pabrėžė, jog ATTS įkūrimas ir jos veikla parodo teisėjų korpuso susiskaldymą. Pirmininkės nuomone, apylinkių teisėjai galėjo įkurti kokią nors „atskirą frakciją“ Teisėjų asociacijoje. Taip pat jos nedžiugino ir ATTS valdybos žygiai į Vyriausybę ir Prezidentūrą. Apylinkių teisėjai buvo apkaltinti, jog kartais teikia tokius pasiūlymus, kurie kertasi su Konstitucija (pasiūlymas dėl didesnio apylinkių teismų teisėjų skaičiaus TT). „Jei trauksim vežimą visi į įvairias puses, kaip toj pasakoj, tai ir bus, kaip toj pasakoj“, – užbaigė savo pasisakymą L. Garnelienė.

 

ATTS valdybos bei TT narė Diana Labokaitė bandė argumentuotai paaiškinti L.Garnelienės mestus kaltinimus dėl ne vietoje ar ne laiku, ar neva prasilenkiančias su įstatymu siūlomas pastabas ar teisės aktų pakeitimus. „Blogiausia, kad nei TT, nei LRTA nenori mūsų girdėti, – kalbėjo D. Labokaitė. – Kaip vienytis, jei tyčia stengiamasi mūsų tiesiog negirdėti?“ (D.Labokaitės kalbą, pasakytą konferencijoje, rasite tinklalapyje). 

 

Tiek LRTA atstovas Ramūnas Gadliauskas, tiek TT narys Vygintas Višinskis, susirinkusiuosius bandė įtikinti, jog reikia vienytis ir veikti kartu. Pabarė, jog nereikėtų skaičiuoti, kas ir kiek darbų nuveikė. Galų gale buvo pasakyta, jog Lietuvoje teisėjų ir taip perdaug. Girdi, kitose šalyse – daug mažiau. „Tai imkitės priemonių ir supaprastinkit patį procesą, užuot priiminėję visokias pataisas ir reformas,“ – pasigirdo replika iš salės.

 

„Štai, kitą savaitę vyks Teisėjų asociacijos suvažiavimas. Apylinkių teisėjų yra dauguma – tai imkit valdžią“, – paragino TT narys V.Višinskis.

 

Bene emociškiausiai konferencijoje kalbėjo TT narys, Vilniaus 3-ojo apylinkės teismo pirmininkas Pavel Borkovski. Į tribūną atėjo nešinas dovanomis. „Sakoma, jog paprastai žmonės įsimena kalbos pradžią ir pabaigą“, – šypsodamasis pradėjo savo kalbą P.Borkovski ir įteikė ATTS pirmininkui paveikslą su Vilniaus senamiesčio vaizdu. Tačiau šypsena nuo pirmininko veido tuoj pat nunyko. „Ne pinigai ir ne darbo krūviai svarbiausi – mūsų nepripažįsta, nors pagal Konstituciją esame trečioji valdžia, – apgailestavo P.Borkovski. – Mes net nesugebame apginti savo žmonių – politikai su jais susidoroja, diktuoja, kas geras, o kas blogas... Mes puikiai suprantame situaciją šalyje, puikiai jaučiame ekonominę krizę, tačiau man baisu, kai su teismais ir teisėjais elgiamasi net nežinau kaip pasakyti ... Nepriklausomumo reikia siekti...“

 

Beje, teismo pirmininkas iškėlė dar vieną problemą, kurios, pasirodo, nežinojo TT pirmininkė L.Garnelienė. Jei bylos proceso dalyviai parašo skundą, kaltindami teisėją dėl neva padarytų pažeidimų, bylos vilkinimo, subjektyvumo ir visokių kitokių „nuodėmių“ (ne apeliacine tvarka), įsisuka visokių aiškinimųsi bei tikrinimų karuselė. Teisėjui tenka rašyti pasiaiškinimą.

 

„Dažniausiai tų procesinių pažeidimų nebūna,  tačiau visus tuos popierius pagal dabartinę tvarką reikia įsegti į teisėjo bylą, – sakė P. Borkovski. – Kuriam galui? Juk pažeidimo nebuvo... Iš viso to - tik krūva popierių, tačiau neigiamas šleifas siekiančiam karjeros teisėjui jau yra...“

 

Konferencijos dalyvius labai maloniai nuteikė specialiai jiems paruošti Panevėžio Lėlių vežimo teatro aktorių numeriai (beje, konferencija ir vyko šio teatro patalpose). O furšeto metu ir toliau buvo diskutuojama su savo kolegomis apie žadamas teismų reformas, teisės aktų pakeitimus, aptarinėjamos kitos problemos. 

 

„Labai gerai, kad renginyje apsilankė ir kolegos iš savivaldos ir aukštesnių instancijų, – sakė ATTS valdybos narė Jolanta Vėgelienė. – Naudinga buvo paklausyti tiek jiems, tiek mums ir pasikalbėti. Gal po truputį pradėsime girdėti vieni kitus...“

 

„Ne taip dažnai galime ištrūkti ir susitikti su kolegomis, – tvirtino tiek Vilniaus, tiek Tauragės teismo teisėjai. – O tai būtina. Tad šiandien ne tik išgirdome vertingos informacijos, bet ir susitikome su seniai matytais kolegomis.“ 

 

ATTS inform.