Išvyka į Baltarusiją 2011-05-14

2011 m. gegužės 14-15 dienomis ATTS organizavo kelionę į Baltarusiją. Nors išvyka truko vos 2 dienas, grįžome kupini puikių įspūdžių, pagilinę savo žinias Baltarusijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje, susipažinome su bendra Lietuvos – Baltarusijos praeitimi, garbinga didikų Radvilų, Sapiegų giminių ir jų pilių, dvarų ir rūmų istorija. Buvome stabtelėję prie vienos ankstyviausių senovės Lietuvos mūro pilių – Krėvos pilies liekanų. Apžvalginės ekskursijos metu grožėjomės Baltarusijos sostine Minsku, lankėmės tiek katalikų, tiek stačiatikių bažnyčiose, Nacionaliniame meno muziejuje, požeminiame prekybos centre. Egzotiškai atrodo soviemečio reliktai – paminklai Leninui, Raudonosios armijos kariams, kuriuos užfiksavome savo foto aparatuose, stebėjomės dar iš sovietmečio likusiais gatvių pavadinimais, pavadintais Lenino, Markso, Dzeržinskio, Kirovo ir kitų sovietmečio veikėjų vardais.

Nakvojome viešbutyje “Planeta”, netoli Minsko centro, dieną baigėme viešbučio restorane, kur bendros vakarienės metu turėjome galimybę stebėti Eurovizijos finalą.

Antrą dieną aplankėme Nesvyžių – nuo 1513 m. buvusią įtakingų magnatų Radvilų rezidenciją. Apžiūrėjome neseniai turistams duris atvėrusį pilies ansamblį, parką, seniausią Rytų Europoje barokinę Dievo kūno bažnyčią, garsėjančią įspūdingu dekoru, freskomis bei Radvilų šeimos kripta, Slucko vartus, rotušę. Važiavome į unikalią XV-XVI a. Miro pilį, įrašytą į UNESCO paveldo sąrašą. Aplankėme ir vieną iš gražiausių Baltarusijos kampelių – Naugarduką. Pamatėme Adomo Mickevičiaus namą (memorialinį muziejų bei paminklą), Naugarduko pilies liekanas, Mykolo bažnyčią. Toliau keliavome į Lydą - miestą, kurį XIV a. statė Lietuvos kunigaikštis Gediminas. Lyda garsėja savo architektūra ir įspūdinga viduramžių pilimi. Lydoje taip pat apžiūrėjome Pranciškaus Skorinos paminklą bei legendomis apipintą Kryžiaus išaukštinimo bažnyčią.

Per trumpą kelionę neturėjome galimybės betarpiškai pabendrauti su Baltarusijos gyventojais, pakalbėti apie jų aktualijas, todėl nieko negalėtume komentuoti apie žiniasklaidoje išsakomas Baltarusijos, kaip diktatorinio režimo šalies, ypatumus. Visur buvome priimami maloniai, stebėjomės išskirtine tvarka ir švara ne tik turistų lankomuose objektuose, bet ir atokesniuose kampeliuose. Juokavome, kad Baltarusijos jaunimas nėra įvaldęs GRAFITI meno, nes nepavyko pamatyti nei vienos aprašinėtos autobusų stotelės.

Visa kelionė buvo ne tik įdomi lankomais objektais, bet ir mūsų pačių bendravimu, visad mus lydėjusiu draugiškumu ir jumoru. Įdomu tai, kad Baltarusijos konsulinė tarnyba, išdavusi mums grupinę vizą ir joje surašiusi visų mūsų pavardes, nurodė klaidingą bendrą vykstančiųjų skaičių, dėl ko turėjome problemą Baltarusijos pasienio poste. Labai stebėjomės, kad pasieniečių vadas skambino ir leidimą praleisti mūsų grupę gavo tiesiogiai iš šalies prezidento A.Lukašenkos – tai atsakingai mums pranešė mus kelionės metu lydėjusi gidė Rasa Maniušytė. Stebėjomės, kad prezidentas trukdomas dėl tokių, mūsų nuomone, smulkmeniškų dalykų.

Kelionės dalyviai, nors pavargę ir įskaudusiomis nuo vaikščiojimo kojomis, išsakė nuomonę, jog būtina tokias keliones organizuoti ir ateityje.

ATTS valdybos vardu pažadame, kad tai tikrai nebuvo paskutinė mūsų organizuota kelionė, tad sakome: IKI SEKANČIOS KELIONĖS

ATTS pirmininkas,

kelionės dalyvis Arūnas Nevardauskis