Žmonės, pasiviję savo svajonę

Per patį sodų žydėjimą – gegužę - gimtadienius švenčia 7 Apylinkių teismų teisėjų sąjungos nariai. Astrologai teigia, jog šį mėnesį gimusieji turi tvirtą nuomonę bet kuriais gyvenimo klausimais, jiems lengvai sekasi įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus, jie sugeba pabrėžti savo individualumą, yra nepaprastai darbštūs. Buvo įdomu sužinoti, ar astrologai neklysta, tad visiems „gegužinukams“ -  Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjai Daliai Kvederavičienei,  Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjui Vygintui Mažuikai, Pasvalio rajono apylinkės teismo pirmininkui Vitalijui Šidagiui, Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjui Augustinui Mitkui, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjams Alfonsui Guobiui ir Gintarui Pašvenskui, bei Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjai Daliai Pranckienei, kuri švenčia Jubiliejinį gimtadienį – 50-metį, buvo užduoti klausimėliai.

 

DALIA  PRANCKIENĖ, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja:

 

Tapo teisėja, nes...

 

...įdomu buvo pažvelgti iš kitos pusės.

 

Vadovaujasi principu...

 

„Bus taip, kaip ir turi būti arba dar geriau“.

 

Apie emocijas...

 

Specializuojuosi civilinių bylų nagrinėjime, todėl kartais būna gaila tos proceso šalies, kuriai nepasisekė su atstovu, o kartais  tos, kuriai susiklostė išskirtinai sudėtingos gyvenimiškos aplinkybės

 

Norai ir svajonės...

 

Turiu visokių idėjų, bet jos labiau susijusios su pomėgiais, laisvalaikiu.

 

Laisvalaikis neapsieina be...

 

.... begalinio džiaugsmo, kad tai – jau … laisvalaikis!

 

AUGUSTINAS  MITKUS, Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas:

 

Baigęs Policijos akademiją, užsispyrė ir tapo teisininku...

 

Dar baigdamas 9 klasę norėjau būti teisininku, tiksliau - advokatu. Mėgau ginčytis. Baigęs 12 klasių stojau, bet neįstojau į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Kaip atsarginį variantą turėjau Policijos akademiją. Juo ir pasinaudojau. Dirbau policijoje, visai nesigailiu, kad teisininko duonos ragavau nuio žemiausios grandies. Tapti teisėju buvo svajonė. Ir kai ji išsipildė suėjus 26 metams, išsigandau: negi nenorėsiu tobulėti? Bet kuo daugiau dirbu, tuo labiau įsitikinu, kad Aristotelis buvo teisus: "Aš viena tiksliai žinau: kad nieko nežinau".

 

Taisyklės, kuriomis vadovaujasi gyvenime…

 

Yra tokia. O gal net kelios. Bet dažniausiai, kai sunku apsispręsti, darau pagal principą: "Su visais stenkis pirmiausia elkis žmoniškai, o ne taip, kaip parašyta įstatyme. Dėk visas pastangas, kad padarytum taip, kaip kad norėtum, kad tau padarytų. Bet jei pamatysi, kad tuo piktnaudžiauja ar šaiposi - padaryk taip, kaip reikia (kaip parašyta įstatyme)".

 

Požiūris į kaltinamąjį…

 

Niekada nesigailėjau kaltinamojo. Aš tikiu ženklais. Jis (kaltinamasis) šimtus kartų yra gavęs per nagus. Vagiliavo vaikystėje, melavo, bet niekas jam per nagus neužvažiuodavo, tik pagrūmodavo. Atėjo metas, kai padarė rimtą veiką - nusikaltimą. Teks atsakyti.

 

Idėjos…

 

Kol kas idėjų per daug nėra. Visos jos įgyvendinamos. Dirbu įdomų ir mylimą darbą. Turiu šeimos palaikymą. Idėja - tobulėti, mokytis iš ženklų, kuriuos duoda gyvenimas.

 

Laisvalaikis

 

Laisvalaikis neapsieina be sunkaus fizinio darbo. Pvz., šį savaitgalį betonuosiu tvoros stulpelių pamatą. Kitą savaitę žadu baigti tvorą. Dar liko padaryti tvenkinį, apsėti veją, įrengti pirtį, pavėsinę, suderinti darbus dėl kiemo vartų pastatymo. Kai baigisu šiuos darbus, kitame namo gale jau vėl reikės daryti remontą. Ir taip visą gyvenimą :)

 

DALIA KVEDERAVIČIENĖ, Alytaus rajono apylinkės teismas:

 

Dirbo juriste, vėliau tapo teisėja…

 

 Esu iš tų žmonių, kurie žino ko nori. Todėl nuo vidurinės mokyklos suolo žinojau, kad būsiu teisininke. Tiesa, pradžioje viliojo tardytojos darbas. Tačiau mano darbo karjeros pradžioje, dirbant teisme, man teko garbė susipažinti su teisėjais, kurie visda buvo ir išliko šios teisininko profesijos etalonais. Visada norėjau būti tokia kaip jie- kvalifikuoti, santūrūs ir padorūs. Teisėjo darbas buvo mano siekiamybė.

 

Dažnai kol sieki užsibrėžto tikslo, jį idealizuoji. Idealizmas kurį laiką padeda dirbti. Tačiau ne viskas yra taip, kaip galvojai ir jis pradeda trukdyti ir sau pačiam ir, kaip bebūtų graudu, aplinkiniams. Dažnai sakau- koks valstybės požiūris į žmogų, toks ir žmogaus požiūris į valstybę- jam  ji pradeda neberūpėti, palieka ją ir pradeda ieškoti kur geriau, pradeda ją apgaudinėti. Tas pats ir su valstybės požiūriu į teisėjo darbą, nors čia triūsia šimtai atsidavusių šiai profesijai ir kvalifikuotų žmonių. Tai skaudina. Mano senučiukė mama, vykstant pas tolimus į giminaičius į svečius, primygtinai manęs prašė, nesakyti jiems, kad esu teisėja. Ir tai apie profesiją, kuri buvo laikoma teisinko profesijos viršūne...

 

Taisyklė, kuria vadovaujasi gyvenime…

 

Nieko šiam pasaulyje nėra neįmanomo, reikia tik turėti didelį norą, įdėti pastangų ir turėti fizinės ir moralinės sveikatos. Kalbėdama apie moralinę sveikatą turiu galvoje tai, kad siekiant užsibrėžto tikslo, niekada nereikia lipti per kitų galvas,  nesielgti taip, kaip nenorėtum, kad kiti elgtusi su tavimi ir visad išlikti padoriam. Žinoma, toks kelias yra gerokai sunkesnis ir ilgesnis, bet teikia didesnį pasitenkinimą.

 

Pagauna save, kad kartais gaila kaltinamojo…

 

Kai  kaltinamasis - jaunas žmogus, teisiamas pirmą kartą, o jo nusikalstamus veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis. Arba kai suvoki, kad jis kitaip toje situacijoje negalėjo pasielgti, arba kai matai, kad jis visokiais būdais stengėsi išsikapstyti iš jį supančios amoralios aplinkos, tačiau neužteko jėgų. Gaila jo artimųjų, verkiančių teismo posėdžio salėje. Kita vertus ir mūsų įstatyminė bazė yra tokia, kad baudžiamajame procese  kaltinamasis yra svarbiausia figūra- jam  garantuota  teisinė gynyba, o nukentėjusysis turi suktis pats- samdytis advokatą, įrodinėti kokią turtinę ar neturtinę žalą patyrė. Maža to, sumokėti už ne kartą teisto, neturinčio jokio turto valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Moka ne tik nukentėjusysis, mokame visi mes- teisėjai, prokurorai, advokatai. Galiausiai, numatytos ir paskirtos bausmės neefektyvios, žalos nukentėjusieji dažniausiai neišsiieško dėl nuteistųjų nemokumo, mano galva, neveikia bausmių vykdymo sistema. Mane visada tai glumino ir glumina, pradedi jausti darbo beprasmybę. Todėl ir pasirinkau civilinės teisės specializaciją. Esu "civiliokė" iš pat šaknų.

 

Idėjos, kurias norėtų įgyvendinti…

 

Kaip pasakė vienas mums gerai pažįstamas aktorius, kai nugyventa pusė amžiaus, prasideda irimo procesas. Pirmiausia jis paliečia smegenis ir jokios dietos čia jau nebepadės. Taigi, idėjų užkariauti pasaulį nebelieka. Idėjos ir svajonės tampa žemiškesnės ir buitiškesnės, pvz., kaip sutvarkyti tėviškę, kad ten gera ir patogu būtų gyventi mano seneliams tėvams, kad tėviškė ir toliau būtų mano šeimos traukos centru, kad ten galėtų augti ir mano anūkai ir ten, kur gimiau ir augau, po daugelio metų galėčiau sugrįžti ir aš. Nors turiu keletą gal ir nerealių idėjų. Bandysiu jas įgyvendinti, nes kita vertus, grumtis su gyvenimu visada yra įdomiau nei gyventi, kaip įdomiau vogti obuolius nei juos kramsnoti.

 

Laisvalaikis neapsieina be…

 

 ... bendravimo su šeima (tai - mano prioritetas), teatro (man ten kvepia), be gero filmo, laukinės gamtos (nemėgstu urbanizuotos aplinkos), žemės darbų, kelionių. Domiuosi interjero dizaino naujienomis (turiu sukaupusi daug medžiagos šia tema ir kitam gyvenime tikriausiai būčiau interjero dizainere). Pastaruoju metu "atradau" dekupažą.

 

GINTARAS  PAŠVENSKAS, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas:

 

Apie gimtadienius…

 

Smagu, kad sulaukia, bet eilinių gimtadienių nesureikšmina.

 

Piktinasi…

 

…kad apylinkių teismų teisėjai taip apkrauti darbu, jog apie kokią nors darbo kokybę sunku ir kalbėti. Įstatymų kūrėjai teikia pasiūlymus, kurie vienas po kito bliūkšta. O apylinkių teisėjai jau nebepakelia tos naštos, kuri jiems užkrauta.

 

Apie nukentėjusiuosius…

 

Gaila nukentėjusiųjų, kurie turi įrodinėti savo tiesą, kai galima išspręsti bylas greičiau, jei būtų supaprastintas procesas.

 

Norai...

 

Didžiausias noras - kad kiekvienas teisėjas turėtų padėjėją.

 

Laisvalaikis...

 

Apie normalų laisvalaikį telieka tik pasvajoti…

 

Taigi, visiems švenčiantiems Gimtadienius tebūna šilta ir jauku namuos, tikrove virsta norai ir idėjos!