BŪKIM ATVIRI - DAUGIAU PINIGŲ TEISMŲ SISTEMA ŠĮMET NEGAUS

     (Iš susitikimo su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Teisėjų tarybos pirmininku Rimvydu Norkumi. Nuotrauka www.15min.lt)

     Šių metų vasario  20 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus priėmė Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininką Vytautą Krikščiūną.

     Vykdant 2018 m. sausio 12 dienos Sąjungos susirinkimo sprendimus, Sąjungos pirmininkas pristatė Sąjungą ir jos veiklos kryptis pagrindinės šalies teisėjų savivaldos institucijos vadovui, pasiūlė šalies apylinkių teismų teisėjų interesus atstovaujančios visuomeninės organizacijos paramą vykdant teismų reformą, įstatymų tobulinime, kitose visai teismų sistemai aktualiose srityse.

     Taip pat buvo pabrėžta, jog Sąjungos pagrindinės veiklos sritys ir toliau bus apylinkių teismų teisėjų darbo sąlygų (protingo darbo krūvio ir teisingo atlyginimo už teisėjo darbą) užtikrinimas; didinamo finansavimo teisėjų padėjėjų etatams užimti; teisėjų padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių darbo apmokėjimo ir darbo sąlygų problemos sprendimas; įstatymų tobulinimo iniciatyva; narių atstovavimas Teisėjų garbės teisme; kultūrinė – sporto veikla; mokslinių konferencijų organizavimas.

     Diskutuojant apie Sąjungos pagalbą, Teisėjų tarybos pirmininkas pageidavo aktyvesnio dalyvavimo Teisėjų tarybos veikloje, nes posėdžių darbotvarkė teismų tinklapyje pateikiama iš anksto, pridedami dokumentų projektai, medžiaga. Teisėjų taryba visada lauks Sąjungos motyvuotos nuomonės dauguma nagrinėjamų klausimų.

     Teisėjų tarybos pirmininkas pabrėžė, jog stengiamasi gerinti teismų gerbūvį, pagal galimybes atliekami remontai, stengiamasi teismus aprūpinti naujais automobiliais, didelė dalis teismų juos yra gavę. Sprendžiami teismų ir teisėjų saugumo klausimai, tačiau šiais metais turbūt dar negalėsime teismuose įsirengti metalo detektorius („arkas“).

     Niekaip nepavyksta įtikinti Vyriausybės padengti ne dėl teismų kaltės atsiradusią finansinę „skylę“, kad teismams nereikėtų pragyvenimui už praėjusius metus naudoti jau einamų metų biudžeto lėšas. Ir tas tęsiasi metai iš metų.

     Seimas į pavasarinės sesijos darbotvarkę įtraukė klausimo dėl pareiginio atlyginimo koeficiento padidinimo apylinkių teismų teisėjams svarstymą. Numatyta teisėjams vietoje dabartinio 14,2 koeficiento nustatyti 16,2, teismų pirmininkų pavaduotojams vietoje 16 – 17,2, pirmininkams vietoje 17,7 – 18,2. Pagal įstatymo projektą papildomai bus būtini 1 768 000 eurų darbo užmokesčiui ir 539 000 eurų darbdavio socialinio draudimo įmokoms, viso 2 307 000 eurų. Teisėjų atlyginimo dalinį grąžinimą į buvusias pozicijas apylinkių teismų teisėjai turėtų pajusti nuo 2019 m. sausio 1 dienos.

     Be to, Seimas yra priėmęs protokolinį nutarimą, kuriuo nutarta siūlyti Vyriausybei numatyti priemones, kurias įgyvendinus laipsniškai per trejus metus (iki 2020 metų) būtų atkurtas dėl 2008 metų ekonominės krizės sumažintas pareiginės algos bazinis dydis – 142 eurai, tačiau Seimas tuo pačiu pritarė valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (ne teisėjų) kėlimą atidėti iki 2019 metų sausio 1 – osios. Pagal anksčiau priimtą įstatymą, 2018 metų sausio 1 dieną turėjo pradėti galioti sumažinti valstybės tarnautojų kategorijų intervalai. Dėl to kai kuriems valstybės tarnautojams (tame tarpe teismo posėdžių sekretoriams, teisėjų padėjėjams) pareigybių kategorijos būtų padidėjusios ir jie uždirbtų daugiau. Finansų ministerijos skaičiavimu, dėl to valstybės biudžete papildomai reikėtų numatyti 12 mln. eurų. Metams pratęsti naujų kategorijų įsigaliojimą prašė Vyriausybė. Ji teigė, kad artimiausiu metu bus pateiktas Seimui naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas, o jame iš esmės bus keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema.

     Teisėjų tarybos pirmininkas klausė, ar šiuo metu vykdoma teisėjų kvalifikacijos kėlimo sistema yra gera, siūlė teikti savo nuomonę.

     Į Sąjungos pirmininko klausimą dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo perspektyvos, Teisėjų tarybos pirmininkas atsakė, jog artimiausiu metu jis turėtų būti pateiktas svarstyti Seimui.

     Aptarta Teismų įstatymo pakeitimo projekte numatyta kryptis stiprinti teismų savivaldos institucijų vaidmenį teisėjų atrankoje ir skyrime. Pagal Projektą, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija būtų sudaroma ne vien Respublikos Prezidento, bet narius deleguotų ir Teisėjų taryba. Be to, Teisėjų taryba tvirtintų ir Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus. Šiuo metu Pretendentų į teisėjus atrankos komisija – pagal Teismų įstatymo 551 straipsnio nuostatas sudaryta komisija, kurios tikslas padėti Respublikos Prezidentui atrinkti tinkamiausius kandidatus teismų teisėjų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų pareigoms užimti. Atrankos komisiją iš septynių asmenų trejiems metams sudaro Respublikos Prezidentas.

     Sąjungos pirmininkas klausė, kas daroma, kad teisėjų pareigybė būtų daugumos jaunų,  perspektyvių teisininkų siekiamybė? Teisėjų tarybos pirmininkas atsakė, kad šiuo metu didžiausia problema yra materialiniai dalykai. Kol jaunas, kvalifikuotas teisininkas tik patapęs teisėjo padėjėju, neturėdamas valstybės tarnybos stažo, gaus tokį atlyginimą, kaip dabar, taip pat, kol tik pradėjusio darbą teisėjo gaunamas atlyginimas bus mažesnis už kai kurių savivaldybių skyrių vedėjų atlyginimą, nekalbant apie aukštesniojo rango valdininkus, žinant teisėjo darbo krūvio ir su tuo susijusio psichologinio krūvio problemą, darbo specifiką, didelių iliuzijų nereikia turėti. Be to, ir iš išlaikiusiųjų teisėjų egzaminus ne visi tampa teisėjais, jie dažnai teisėjų atrankos komisijos dėl įvairių kriterijų būna „išbrokuojami“.

     Kas priklauso nuo pačios teisėjų bendruomenės, svarbu gerinti bendrą darbinį mikroklimatą, visoje teismų sistemoje demonstruoti skaidrumą (pvz., skaidriai paskirstant resursus, siunčiant teisėjus į mokymus ir pan.). Kadangi jau keli metai stebima bylų skaičiaus ir darbo krūvio mažėjimo tendencija, pasitikėjimas teismais taip pat nežymiai auga, situacija teismuose yra gerėjanti. Tačiau Teisėjų tarybos pirmininkas atkreipė dėmesį į teisėjų elgesį, etikos normų laikymosi būtinybę, nes, deja, ne visada su teismais susidūrę žmonės jais ima pasitikėti labiau, nei nesusidūrę.

     Pabaigai, Teisėjų tarybos pirmininkas klausė, kaip Sąjunga reaguotų, jeigu ateityje, siekiant optimizuoti resursus ir nukreipti juos kitiems teismų poreikiams tenkinti, kai kurių teismų rūmai, kuriuose dirba du – trys teisėjai ir kurių veiklą galėtų perimti gretimi teismai, būtų panaikinti. Sąjungos pirmininkas dėl šio klausimo galimo sprendimo, jeigu tokia idėja įgautų ne tik sielą, bet ir kūną, negalėjo atsakyti be valdybos narių, kurie atstovauja visų apygardų teritorijose veikiančius apylinkių teismus, nuomonės.

     Susitikimas buvo šiltas, malonus, betarpiškas.

     ATTS informacija. Cituojant nurodyti šaltinį www.atts.lt