DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 PAKEITIMO, PAPILDYMO 44-1 STRAIPSNIU IR VII DALIMI IR 95 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

     Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A. Širinskienės 2018-05-24 raštą Nr. S-2018-4151 dėl pasiūlymų ir pastabų pateikimo, teikiame šias pastabas.
     Pagal LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 36, 39, 45, 51, 53-1, 53-2, 54, 55-1, 57, 61, 63, 69-1, 76, 78, 84, 85, 88,  91-2,  91-4, 91-5, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 124, 128, 130 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, PAPILDYMO 44-1 STRAIPSNIU IR VII DALIMI IR 95 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO 25 straipsnį Lietuvos Respublikos Seimui siūloma pakeisti galiojančio Teismų įstatymo 98 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
     „3. Už teismo pirmininko įsakymu paskirto budėjimo, užtikrinant teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose atlikimą, teisme poilsio ir švenčių dienomis laiką, teisėjo pasirinkimu Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikiamos papildomos atostogų dienos arba mokamas atlyginimas. Už budėjimo teisme poilsio dieną laiką – prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo poilsio dieną laikas, padaugintas iš pusantro, arba mokamas pusantro teisėjo atlyginimo dydžio užmokestis. Už budėjimo teisme švenčių dieną laiką – prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo teisme švenčių dieną laikas, padaugintas iš dviejų, arba mokamas dvigubo teisėjo atlyginimo užmokestis. 
     Galutinė šio įstatymo redakcija Sąjungos valdybos manymu turi būti tokia:
     „3. Už teismo pirmininko įsakymu paskirto budėjimo, užtikrinant teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose atlikimą, teisme poilsio ir švenčių dienomis laiką, teisėjo pasirinkimu Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikiamos papildomos atostogų dienos arba mokamas atlyginimas. Už budėjimo teisme poilsio dieną laiką ir už budėjimo teisme švenčių dieną laiką prie kasmetinių atostogų laiko pridedamas budėjimo teisme švenčių dieną laikas, padaugintas iš dviejų arba mokamas dvigubo teisėjo atlyginimo užmokestis.  
     Dėl prieštaravimo paaiškiname, jog LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603 (Įsigaliojusio 2017-07-01 (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis įsigaliojo 2016-09-20. Darbo kodekso 72 straipsnio 2 dalis įsigaliojo 2018-07-01. Įsigaliojimas keistas 2016-12-20 įstatymu Nr. XIII-130 ir 2017-06-06 įstatymu Nr. XIII-414.) 144 straipsnio „Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu“ (Pakeistas straipsnio pavadinimas: Nr. XIII-413, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10021) 1 dalį numatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. 2 dalyje nurodyta, jog už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. 5 dalyje numatyta, jog darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.
     Pagal LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS (Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume) 29 straipsnį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. 48 straipsnyje nurodyta, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. 49 straipsnyje nurodyta, jog kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.
     Taip pat, EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS (Roma, 1950 metų lapkričio 4 diena. Įsigaliojo: 1953 metų rugsėjo 3 dieną pagal 66 straipsnį) PIRMOJO SKYRIAUS 14 straipsnyje nurodyta, jog naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso.
     Iš paminėtų pamatinių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų matyti, jog pateiktu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Teismų įstatymo 98 straipsnio pakeitimu planuojama įtvirtinti skirtingas „poilsio dienos“ ir „šventės dienos“ reikšmes, kai už budėjimą teisme poilsio dieną numatoma kompensuoti santykiu 1 : 1,5, o už budėjimą teisme švenčių dieną – 1 : 2,0.
     Pažymima, jog pateiktame Aiškinamajame rašte nurodytas siekis kiek galima glaudžiau Teismų įstatymą susieti su galiojančiu Darbo kodeksu, tačiau pagal galiojančio Darbo kodekso 144 straipsnį nėra numatytas „poilsio dienos“ ir „šventės dienos“ reikšmių skirtumas ir už darbą tiek poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, tiek už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.
     Dėl kitų Įstatymo pakeitimų pastabų neturime.     

Asociacijos Apylinkių teismų teisėjų sąjunga
pirmininkas                                                                          Vytautas Krikščiūnas