• Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams).
    Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą  LT077300010112902789 AB bankas Swedbank.
    Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.

Konferencija „Teismo vieta Lietuvos valdžių sistemoje šiandien“


Įkelta: 
2022-11-28

Šių metų lapkričio 18 d. Panemunės pilyje vyko Apylinkių teismų teisėjų sąjungos renginys su diskusija, tema „Teismo vieta Lietuvos valdžių sistemoje šiandien“. Į diskusiją kviesti Seimo, Vyriausybės, Prezidento kanceliarijos, Teisėjų tarybos, Nacionalinės teismų administracijos, Teisėjų asociacijos atstovai, Lietuvos teismų teisėjai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, šio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos narys Nerijus Meilutis, Kauno apygardos teismo teisėjas, šio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos narys Marius Bartninkas, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus vyresnysis patarėjas Justinas Bagdžius, Lietuvos teisėjų asociacijos pirmininkas Gediminas Sagatys, Seimo narys Julius Sabatauskas, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas Ignas Totilas su renginyje dalyvavusiais apylinkių teismų teisėjais diskutavo, kur yra teismo vieta Lietuvos valdžių sistemoje šiandien.

Diskusiją palaikė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Buvo diskutuojama ar teismas šiandien užima Konstitucijos 5 straipsnyje jam numatytą valstybės valdžios vietą, ar jis yra nepriklausomas nuo kitų valdžių bei ko trūksta, kad teismas de facto būtų nepriklausoma teisminės valdžios institucija.

Pažymėta, kad teismo, kaip savarankiškos teisminės valdžios statusas yra įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau šiuo metu teismai negauna reikiamo finansavimo, atlyginimai teisėjams neatstatyti į 2008 m. lygį, nuolat neužpildomi teisėjų etatai, pastoviai trūksta ne tik personalo (padėjėjų, sekretorių, raštinės darbuotojų), tačiau ir į teisėjus nauji žmonės eina nenoriai ir pastaruoju metu išeina iš darbo savo noru, kandidatų yra mažiau nei laisvų teisėjų etatų, tinkamais nepripažįstami ir tie patys atrankoje dalyvaujantys kandidatai. Šios problemos daro teisėjo profesiją nepatrauklia ir ji pralaimi konkurencinę kovą pritraukiant geriausius teisininkus kitoms teisininkų profesijoms.

Taip pat įvertinta tai, kad kiti teismų sistemai gyvybiškai svarbūs darbuotojai (teismo posėdžių sekretoriai, teisėjų padėjėjai) į teismus dirbti eina nenoriai dėl žemų atlyginimų, didžiuosiuose miestuose ši problema yra itin opi. Pasigirdo nuomonių, kad Lietuvoje teismai galbūt yra faktiškai priklausomi, nes jų veikla priklauso nuo kitų valdžios institucijų sprendimų. Nors deklaruojama ir Konstitucijoje bei Teismų įstatyme yra įtvirtinta, kad teismai finansiškai ir materialiai yra nepriklausomi, tačiau šis jų nepriklausomumo mechanizmas nėra nustatytas bei kaip ir bet kurios biudžetinės organizacijos priklauso nuo Seimo ir Vyriausybės malonės. Atrankos vyksta vangiai ir eilė teisėjų etatų yra neužpildyti.

Ieškota būdu kaip šias teismų problemas spręsti, pasidalyta įžvalgomis, diskutuota kokia galėtų būti ateities teismų vizija.

     ATTS informacija