2020 metų lapkričio 25 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė du naujos redakcijos Reglamentus Nr. 2020/1783 ir Nr. 2020/1784, reglamentuojančius teismų bendradarbiavimą renkant įrodymus ir įteikiant teisminius ir neteisminius dokumentus civilinėse ar komercinėse bylose Europos Sąjungoje. Abu šie reglamentai su tam tikromis išimtimis įsigalios 2022 m. liepos 1 d. ir pakeis prieš tai šias sritis reguliavusius Reglamentus Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose ir Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo ES šalyse. Dalį pokyčių lėmė vis daugiau ir įvairesnių naudojamų informacinių technologijų, taip pat COVID-19 (koronaviruso) pandemijos iššūkiai (įvesti ne vienodi apribojimai skirtingose valstybėse), kai atsirado poreikis perduoti dokumentus įteikimui naudojantis informacines technologijas ir kai atsirado poreikis organizuoti daugiau nuotolinių tarpvalstybių posėdžių (apklausiant liudytojus, ekspertus ir kt.). Reikia pastebėti, kad naujuose Reglamentuose nebėra išimties dėl Danijos.
Kalbant apie esminius Reglamento Nr. 1206/2001 pasikeitimus, reikėtų išskirti, kad įsigaliojus naujam Reglamentui Nr. 2020/1783, prašymai ir pranešimai pagal šį Reglamentą turės būti perduodami naudojantis saugia ir patikima decentralizuota IT sistema, kuri grindžiama sąveikiu sprendimu, pavyzdžiui, e. CODEX (ryšių palaikymas e. teisingumo srityje keičiantis duomenimis internetu). Taip pat galima būtų išskirti šiuos pasikeitimus – patobulintos vaizdo konferencijų taisyklės, numatant naują formą tokiam prašymui, taip pat numatant, kad prašančiam teismui gali būti suteikiama pagalba, jei reikia ir prašoma, ieškant vertėjo, žodžiu tiesiogiai renkant įrodymus, naudojant vaizdo konferenciją ar kitą nuotolinę ryšių technologiją. Atnaujintos ir papildytos ir kitos Reglamento Nr. 1206/2001 formos (priedai).
Reglamentą Nr. 1393/2007 pakeičiančiame Reglamente Nr. 2020/1784 apibrėžtos naujos sąvokos – teismo vietos valstybės narė (kurioje vyksta teismo procesas) ir decentralizuota IT sistema (sudaranti sąlygas tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija). Be tradicinių dokumentų įteikimo būdų (įteikimo paštu, per diplomatus, konsulinius, teismo, kitus pareigūnus) atsiranda galimybė įteikti adresatui dokumentus elektroniniu paštu, jeigu dokumentai siunčiami ir gaunami naudojantis kvalifikuotomis elektroninio registruoto pristatymo paslaugomis, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014, o adresatas yra iš anksto davęs aiškų sutikimą naudoti elektronines priemones dokumentams įteikti teismo proceso metu ir adresatas patvirtina dokumento gavimą, pateikdamas gavimo patvirtinimą, kuriame, be kita ko, nurodoma gavimo data. Taip pat atsiranda nauja tarpusavio valstybių pagalbos priemonė įteikiant dokumentus – tai galimybė besikreipiančiai valstybei prašyti įteikiančiosios valstybės padėti nustatyti adresą asmens, kuriam kitos valstybės narės teritorijoje turi būti įteiktas teisminis arba neteisminis dokumentas. Galiausiai, atnaujintos ir papildytos Reglamento formos (priedai), dalį ankstesnių apjungiant, taip pat papildant naujomis formomis (prašymo nustatyti adresą, prašymo pateikti papildomos informacijos, pranešimo apie prašymo ir dokumento persiuntimą atitinkamai gaunančiajai agentūrai ir kt.).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė