Pradedama Lietuvos apylinkių teismų reforma

APYLINKIŲ TEISMŲ REFORMA

(Pagrindinės nuostatos)

I. Apylinkės teismo struktūra, veiklos teritorija, administravimas

Apylinkių teismai stambinami. Po reformos lieka 15 apylinkių teismų, turinčių kelis ar daugiau teismų rūmus.

Teismo rūmai – apylinkės teismą sudarantys struktūriniai dariniai, steigiami šiuo metu veikiančių apylinkių teismų pagrindu (visi apylinkių teismai faktiškai virsta teismų rūmais), neturintys atskiro teisinio subjektiškumo. Reformos metu nė vienas apylinkės teismas nėra likviduojamas (nei de jure, nei de facto).

Juridinio asmens statusą turi tik apylinkės teismas. Apylinkės teismo kaip juridinio asmens buveinė – vieni iš teismų rūmų, veikiančių tame apylinkės teisme (nustatoma įstatymu). Teismo rūmai toje pačioje vietovėje gali būti ne viename pastate.

Apylinkės teismo veiklos teritorija – visų jį sudarančių teismų rūmų veiklos teritorija. Teismų rūmų veiklos teritorijos išlieka tokios pat kaip iki tol buvusių apylinkių teismų (nustatoma įstatymu).

Apylinkės teismo organizaciniam darbui vadovauja teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas (Teismų įstatymo 103 straipsnio 1 dalis).

Teismo rūmų darbui vadovauja ir už tinkamą teismo rūmams priskirtų funkcijų atlikimą atsako teismo rūmų vyresnysis teisėjas (mutatis mutandis Teismų įstatymo 103 straipsnio 3 dalis) (arba: teismo pirmininko įgaliojimų įgyvendinimą teismo rūmuose padeda užtikrinti teismo rūmų vyresnysis teisėjas). Vyresniuoju teisėju paskiriamas teisėjas nuolat einantis pareigas tuose teismo rūmuose. Į vyresniojo teisėjo pareigas teisėją 5 metams skiria teismo pirmininkas, atsižvelgęs į tų teismo rūmų teisėjų nuomonę, Teisėjų tarybos pritarimu.

Informacinių technologijų, buhalterijos, ūkio skyriaus ir kitų teismo struktūrinių padalinių veikla administruojama centralizuotai apylinkės teismo mastu. Vidinėmis taisyklėmis teismo pirmininkas užtikrina tinkamą šių padalinių funkcionavimą teismų rūmuose.

(2015-01-01 įsigalios nauja Teismų įstatymo 106 straipsnio redakcija, pagal kurią apylinkės teismo administracijai vadovaus teismo kancleris; jis bus atsakingas už pavestų funkcijų tinkamą įgyvendinimą teismų rūmuose).

II. Teisėjų etatai, skyrimas, įgaliojimai

Apylinkės teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu (Teismų įstatymo 12 straipsnio 10 dalis).

Teisėjų skaičių teismų rūmuose nustato apylinkės teismo pirmininkas, atsižvelgęs į apylinkės teismo teisėjų nuomonę, Teisėjų tarybos pritarimu.

Prezidentas teisėją skiria į apylinkės teismą (ne į teismo rūmus). Teisėjo nuolatinės veiklos (darbo) vieta yra konkrečiuose teismo rūmuose, į teismo rūmus teisėja skiria Teisėjų taryba, atsižvelgdama į apylinkės teismo pirmininko ir teismo rūmų teisėjų nuomonę.

Teisėjas turi įgaliojimus visoje apylinkės teismo teritorijoje. Teisėjas negali atsisakyti nagrinėti bylos kituose teismo rūmuose. Teisėjo perkėlimui iš vienų teismo rūmų į kitus (laikinas, nuolatinis perkėlimas) mutatis mutandis taikomos Teismų įstatymo 63 straipsnio nuostatos. Teisėjo vykimas į kitus teismo rūmus nagrinėti bylos posėdyje nelaikomas teisėjo perkėlimu.

Reformos metu teisėjų etatai nėra naikinami, teisėjai nėra perkeliami iš vienų teismo rūmų į kitus. Apylinkės teismo pirmininkas, įvertinęs darbo krūvius teismų rūmuose, gali „perkelti“ etatą iš vienų teismo rūmų į kitus. (Yra pasiūlymas - tik tuo atveju, kai jis atsilaisvina (teisėjas atleidžiamas ar pašalinamas iš pareigų?).

Reformos metu teismo darbuotojai taip pat nėra perkeliami iš vienų teismo rūmų į kitus. Tačiau dėl struktūrinio reorganizavimo gali keistis kai kurių darbuotojų pareigybės, o kai kurių pareigybių apskritai nelikti.

III. Bylų paskirstymas teisėjams, teisėjų kolegijų sudarymas

Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo pagrindinės nuostatos išlieka tokios pačios (Teismų įstatymo 36 straipsnio 9–11 dalys).

Paprastai bylos paskirstomos pagal teritorinio teismingumo taisykles, t. y. tų teismo rūmų teisėjui (teisėjų kolegijai), kurių veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, yra atsakovo gyvenamoji vieta ir t. t. Siekiant sulyginti darbo krūvius, pagal patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles byla gali būti paskirta kitų teismo rūmų teisėjams (teisėjų kolegijai) (pvz., kas dešimta byla paskiriama teismo rūmų, kurių darbo krūvis mažesnis, teisėjui (teisėjų kolegijai), tačiau pats bylos nagrinėjimas vyks tuose rūmuose, kuriems byla priskirtina pagal teritorinio teismingumo taisykles (išskyrus rašytinius procesus).

Taigi byla teisėjui gali būti paskirta nagrinėti kituose teismo rūmuose nei jis nuolat dirba. Teisėjas bylai rengiasi savo nuolatinėje darbo vietoje (teismo rūmuose), į kitus teismo rūmus teisėjas vyksta tik  žodiniams posėdžiams vesti. Tokiu atveju teisėjui kompensuojamos kelionės (ir apgyvendinimo) išlaidos (kaip komandiruotė). Teisėjui kituose teismo rūmuose užtikrinamas tinkamas darbo organizavimas (kompiuteris, priėjimas prie duomenų bazių ir kt.).

Teisėjų darbo krūvius apylinkės teisme vertina teismo pirmininkas. Periodiškai (pvz., kasmet) sudaromas darbų paskirstymo teisėjams planas (vykimo į kitus teismo rūmus grafikas), kuris padeda užtikrinti darbo krūvio sulyginimą. Tokį planą teismo pirmininkas sudaro pasitaręs su apylinkės teismo teisėjais.      Bylų paskirstymas yra decentralizuotas. Pagal visam apylinkės teismui bendrą kompiuterinę programą konkrečią bylą paskiria tie teismo rūmai, kuriuose ji gaunama.

Bylų pervežimą iš vienų teismo rūmų į kitus organizuoja teismo kancleris.

Dokumentus proceso dalyviai gali paduoti bet kuriuose teismo rūmuose. Dokumentų perdavimą bylą nagrinėjančiam teismui užtikrina teismo rūmuose administracines funkcijas atliekantis asmuo (kanclerio pavaduotojas ar kt.).

 Jeigu byla negali būti nagrinėjama vienuose teismo rūmuose (pvz., dėl giminystės ryšių), ji perduodama kitiems teismo rūmams (ne kitam apylinkės teismui).

IV.  Reformos privalumai:

• tolygesnis darbo krūvių paskirstymas tarp teismų;
• geresnis teismų prieinamumas;
• vietos teisėjų savivaldos sustiprinimas;
• optimalesnis teismų veiklos administravimas;
• geresnės galimybės teisėjų specializacijai;
• geresnė bylų nagrinėjimo kokybė;
• trumpesni bylų nagrinėjimo terminai;
• finansinių išteklių racionalesnis panaudojimas.