Visos bylos turi būti nagrinėjamos greitai, o kai kurios- greičiau

Per ilgai trunkantys teisminio nagrinėjimo procesai – problema, su kuria bandoma kovoti įvairiausiais būdais.

Teisėjų taryba spalio 26 dienos posėdyje patvirtino Administravimo teismuose nuostatų,  Bylų paskirstymo taisyklių aprašo pakeitimus  ir Teismo posėdžių koordinavimo tvarkos aprašą.

Pakeitimų ir naujovių esmė- teismų vidaus ir išorės administratoriams duoti nauji darbo „įrankiai“- galimybė motyvuotai nuspręsti, kad tam tikra byla užsitęsė ar gali užsitęsti ir ją reikia nagrinėti greičiau. Tokią bylą nagrinėjantis teisėjas turės teisę LITEKO programoje patalpinti specialų pranešimą apie bylą. Pranešimo paskelbimas leis suteikti pirmenybę šios bylos nagrinėjimui prieš kitas tuo pačiu metu paskirtas bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Jeigu tuo pačiu laiku konkuruos dvi ar daugiau greičiau nagrinėtinomis pripažintų bylų, tai teismo vadovai turės nustatyti pirmumo eilę tarp šių bylų. Kita priemonė, kuria teismų administratoriai galės naudotis- neskirti bylų arba skirti mažiau bylų teisėjui, kuris nagrinėja galinčią užsitęsti ar jau užsitęsusią bylą.  

Klausimą pristatęs ir projektus ruošęs teisėjų tarybos narys, Apeliacinio teismo skyriaus pirmininkas A.Kruopis pabrėžė, kad naujai sukurtos priemonės yra išimtinės, jomis reikia naudotis protingai ir proporcingai iškilusioms problemoms.

Šių išimtinių priemonių gimimą sąlygojo Europos Žmogaus teisių teismo sprendimai bylose prieš Lietuvą. Iš 19 praėjusiais, 2011 metais, šiame teisme nagrinėtų bylų prieš Lietuvą, 9 bylose buvo skundžiamasi dėl Konvencijos 6 str. pažeidimo, konkrečiau - dėl pernelyg ilgos proceso trukmės. Iš 9 sprendimų, kuriuose buvo konstatuoti Konvencijos pažeidimai Lietuvoje, 5 sprendimuose Konvencija buvo pažeista pernelyg ilgai nagrinėjant bylas. Iš tų 5 pernelyg ilgų procesų  keturi buvo baudžiamosiose bylose ir vienas- mokestiniame ginče.

Taryba dar kartą atidėjo klausimą dėl Bandomojo teisminės mediacijos projekto darbo grupės patvirtinimo. Nuspręsta dar kartą paieškoti žmonių, kurie būtų mediacijos entuziastai ir galėtų “įsukti”, pagyvinti teisminę mediaciją, kuri iki šiol yra, kaip pripažino Taryba, vangi ir neefektyvi.

Nuspręsta pakeisti teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos kriterijus – Teisėjų atrankos komisija pretendento ankstesnį darbą galės vertinti pati skalėje nuo 1 iki 10 balų. Anksčiau galiojusi tvarka numatė skirtingus vertinimo balus, priklausomai, ar pretendentas dirbo teisėju, teisėjo padėjėju, advokatu ir pan. Manoma, kad sąlygos tapti teisėju nuo šiol taps vienodesnės visiems pretenduojantiems.

Personalijų klausimais buvo apsispręsta nesunkiai, Prezidentei dėl teisėjų įgaliojimų pratęsimo patarta vienbalsiai.

Buvo apsvarstytas ir patvirtintas sprendimas perskirstyti paskutinio šių metų ketvirčio biudžeto asignavimus tarp teismų, iš vienų teismų šiek tiek lėšų atimant, o kitiems pridedant, atsižvelgiant į naujai atsiradusias aplinkybes ir reikmes. 

Spalio 26 dieną įvykęs Teisėjų tarybos posėdis buvo, ko gero, paskutinis  šios kadencijos tarybai. Vienas iš darbotvarkės klausimų buvo lapkričio 9 įvyksiančio visuotinio teisėjų susirinkimo eigos aptarimas. Visuotinis susirinkimas įvyks Kaune, renginį ketina aplankyti Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Tą patį rytą nusileidęs Vilniaus oro uoste,  į  susirinkimą ketina  atvykti Talino apygardos teisėjas Pavel Gončarov, kuris  paskaitys pranešimą apie Estijos patirtį reformuojant teismus. Estijoje įvyko teismų sujungimas  juos sustambinant. Svečias atskleis, kaip reforma vyko ir vyksta, ką tai davė gero arba… dar  geresnio.

Linkiu  visiems gražaus rudens. Susitiksime Kaune.

Diana Labokaitė

Teisėjų tarybos narė,

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja