Teisėjas Albertas Milinis: "Esame prašytojų vaidmenyje..."

Teisingumo ministerija vieną po kito kepa teismų reformos projektus, kad palengvintų šalies teisėjų darbą. Teismai – ypač apylinkių bei administraciniai - dūsta nuo bylų. Teisėjai nepatenkinti ne tik vis didėjančiu krūviu, mažinamu atlyginimu, bet ir painiu teismo procesu, kuriam reika daug papildomų dokumentų. 

 

 

 

Manau, kad negreit. Pačiai idėjai pritarė visi, bet kad teismų sujungimas visiškai neparuoštas. Liko daug neatsakytų klausimų. Visų pirma, ar žmonėms, bylininkams, iš tikrųjų bus patogiau? Ar tas teismų sujungimas – tik butaforija, ar realiai duos kažkokią naudą? Neaiškus ekonominis efektas - niekas nepaskaičiavo, o tik teigė, jog sujungus sutaupysime tiek ir tiek milijonų, bet ar realiai tiek sutaupysim – neaišku.

 

Dalį žmonių teks atleisti, o jiems reikės išmokėti išeitines pašalpas. Sujungus teismus, nėra galimybės į šį pastatą (Kauno apygardos teismą) perkelti visus teisėjus. Tai, kaip bus? Gerai, sujungiame teismus. Kauno rajono apylinkės teismo bylas persiunčia mums, mes uždedame antspaudą, kad gavome ir nusiunčiame į rajoną nagrinėti? Jokie organizaciniai klausimai šiandien neišspręsti.

Galbūt tikslinga apjungti tik Vilniaus apylinkių teismus, kurie yra viename pastate...Mes ne prieš reformas, tačiau kam reikalinga reforma, ar tik dėl reformos? Parodyti, jog kažkas daroma? O daromas - chaosas...Ką tik kalbėjausi su Kauno miesto ir rajono apylinkių teismų pirmininkais. 

Nutarėme pasiųsti pasiūlymus Teisingumo ministerijai. Manau, jog šis klausimas turi būti svarstomas Teisėjų Taryboje dar kartą. Dėl šios reformos kalbėjomės ir su Seimo pirmininke I. Degutiene. Paaiškinome, jog reformai dar nėra tinkamai pasiruošta.Mes nesam tokie turtingi, kad galėtume daryti bet kaip. 

 

 

Pirmi žingsniai jau padaryti. Buvo 12 neužimtų teisėjų etatų. Prezidentūros iniciatyva etatai buvo perskirstyti. Dauguma jų atiduoti Vilniaus miesto bei rajono teismams, nes pas juos didžiausia darbo krūvių problema. Pvz., Vilniaus 1-as apylinkės teismas gavo 7 etatus – tai jau didžiulė paspirtis. Tačiau darbo krūviai jau nuo seno opi problema. Tiek, kiek dirbu, tiek - tas pats. Niekada taip nebus, kad visi teismai turėtų po vienodai nagrinėjamų bylų.Pagrindinė bėda - trūksta teisėjų padėjėjų. Nereikia teisėjų skaičiaus didinti (su retomis išimtimis), bet reikia, kad kiekvienas teisėjas turėtų padėjėją. Teisėjo padėjėjas atlieka didžiulį darbą. Kartais teisėjas - būna bylų - tik pakoreguoja paruoštą medžiagą. Dabar Aukščiausiojo, Apeliacinio teismo teisėjai kiekvienas turi po padėjėją, o apylinkiniai – ne. Čia paprastai vienas padėjėjas dirba su 2-3 teisėjais.Gal vertėtų perskirstyti padėjėjų etatus ir iš aukštesnių pakopų teismų duoti apylinkių teismams? Manau, kad tą problemą svarstysime artimiausiu metu.Tenka nemažai važinėti į užsienį, kalbėtis su kitų šalių teisėjais. Kolegos iš Europos valstybių net neįsivaizduoja, nesupranta, kad mūsų teisėjas neturi padėjėjo. Šiuo metu reikėtų maždaug 250 padėjėjų, tačiau krizė šios problemos neleis išspręsti, nes nėra pinigų.. 

 

 

Taip, jei padėjėjų būtų pakankamai, ko gero, problema būtų dalinai išspręsta. O dėl tų reformų – reika rimtos analizės. Valdininkai neišspęs problemos sėdėdami savo kabinetuose... Reikia įsiklausyti, ką sako praktikai. 

 

 

Taip. Pagal Konstituciją visos valdžios turėtų būti lygios, tačiau likome prašytojais... Einame su ištiestu delnu, prašome duoti pinigų. Taip neturėtų būti. Valdžia turėtų užtikrinti teismų darbą. Gal esame labai tolerantiški - nelipame į tribūnas, nestreikuojame. Mus visi plaka – mes tylime. Etika neleidžia... 

 

 

Žinote, yra nuo seno suformuoti stereotipai: „teismai – uždari“, „teisėjai vienas kitą dengia“, „teismais negalima pasitikėti“ ir pan. Tačiau, ar begali būti viešiau: posėdžiai atviri, su byla kiekvienas gali susipažinti, internete skelbiama. Tai kaip galima viešiau!?Teisėjų atrankos irgi vyksta dalyvaujant visuomenės atstovams. Kai siekiama karjeros, teisėjai irgi vertinami visuomenės atstovų. Na, galima tarėjus imti – mes neprieštaraujame. Mums tik dar geriau, nes atsakomybė bus daug mažesnė. Visuomenė teis – jai ir atsakomybė. Pasaulinė praktika rodo, jog nėra ir negali būti teismų reitingavimo. Juk pusei žmonių jau „užprogramuota“ nepasitikėti, nes viena besibylinėjanti pusė visada, su retomis išimtimis, liks nepatenkinta teismo nuosprendžiu. Tad tos apklausos - nežinau, ar atspindi tiesą. Galų gale, atsakymai priklauso nuo to, kaip formuluojami klausimai darant apklausą. Galima apklausti žmones taip, kad paaiškės, jog pasitiki tik 1 procentas...Matyt kažkam naudinga, kad teismų įvaizdis būtų prastas... 

 

 

Įstatymų kūrėjai – mokslininkai. Be to daug dalykų nusižiūrėta nuo užsienio valstybių. Gerai, kad mes turim savo kodeksus, bet pagaliau juos reikia pritaikyti prie realaus gyvenimo. Užtat kuo greičiau reikia supaprastinti procesą.Šiuo metu intensyviai dirbame, nes norime pateikti ne vieną pakeitimą, o taip vadinamą pasiūlymų paketą, nes teikiant po vieną pakeitimą, užsimiršta, nusimeta stalčiuose, ilgai užsiguli Seime. O ką veikia Teismų savivalda?

 

 

Aš pats Teisėjų tarybos narys. Visada dalyvavome įstatymų pakeitimų svarstymuose. Na, negirdi mūsų... Nežinau, kodėl tai yra...Ir dabar pasiūlymų paketas guli Teisėtvarkos komitete. Yra tikrai labai kvalifikuotų žmonių, tiek civilinės, tiek baudžiamosios teisės praktikų – Aukščiausiojo teismo teisėjai Tomas Šiškauskas bei Algimantas Norkūnas. Juos ketinu pasitelkti įstatymų pakeitimų svarstymuose bei ruošiant naujus pasiūlymus. Prašysiu žymiai aktyviau dirbti visus asociacijos narius. Labai tikiuosi, kad ledai pajudės..  

 

 

Privalome išgirsti. Mes juk visi savo teisėjo kelią pradėję nuo apylinkės teismų. Tad neimti domėn jų reikalavimų būtų nusikaltimas. Apylinkių teisėjai sąjungą įsisteigė matyt dėl to, kad mūsų savivalda ir kitos institucijos buvo primiršę pačią didžiausią ir pagrindinę teisėjų masę. Ir vertinu tai visai ne kaip teisėjų korpuso skilimą. Tai buvo tiesiog vienas iš būdų priminti, kas nepadaryta arba nedaroma. O mūsų visų tikslai - tie patys. Na, gal tik metodai kai kur skiriasi. 

Esate įsitikinęs, jog surasite bendrą kalbą? Kol kas bent jau susidaro įspūdis, jog aukščiausiasis teisėjų korpusas nelabai patenkinti, kad apylinkių teismų teisėjai imasi iniciatyvos ne tik įstatymus keisti, bet ir ginti savo teises. 

 

Aš manau, jog rasim bendrą kalbą. Su laiku tą priešpriešą, jeigu ji yra, manau panaikinsime.

 

Teisėjų asociacija atstovauja visiems teisėjams ir aš nieko nebijau – sėdame už stalo ir kalbame. Nemėgstu intrigų ir kalbų už nugarų. Ar tai aukštesnio lygio teismo teisėjai, ar žemesnio – visada sakiau viską tiesiai į akis...