Informacija apie LR Teisėjų tarybos, Teisėjų asociacijos valdybos ir ATTS valdybos pasitarimą

I N F O R M A C I J A

apie Lietuvos Respublikos Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdybos bei Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos pasitarimą, įvykusį 2012 01 25 d. Nacionalinėje teismų administracijoje    

2012 m. sausio 25 d. Nacionalinėje teismų administracijoje Teisėjų tarybos iniciatyva įvyko Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdybos bei Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos pasitarimas visiems teisėjams rūpimais klausimais, taip pat aptartas teisėjų visuomeninių organizacijų bendradarbiavimo klausimas.

Pasitarime dalyvavo dauguma Teisėjų tarybos ir Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos narių, taip pat Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdybos nariai.

Įžanginį žodį tarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. Jis pažymėjo, jog Teisėjų tarybai kelia nerimą apylinkių teismų teisėjų radikalios idėjos, jaučiamas jo manymu netinkamas emocinis nusiteikimas, kai nenorima paisyti šalies finansinių galimybių ir valstybės interesų kalbant apie buvusių atlyginimų teisėjams atstatymo perspektyvą, teismų reformą, taip pat Teisėjų tarybos formavimo principus. Taip pat jis mato, kad nėra bendros pozicijos tarp Asociacijos valdybos ir Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos, nors jos turėtų veikti išvien. G.Kryževičius siūlė kuo daugiau veiksmų derinti su Teisėjų taryba, tada bus kitoks rezultatas, taip pat bus pašalinta nereikalinga trintis, taip pat labai atsakingai informuoti visuomenę. Visuomenė yra neteisingai informuojama, kad aukštesnieji teismai per Teisėjų tarybą pirmosios instancijos teismų sąskaita gerina savo teisėjų darbo sąlygas. Neturi būti jokios priešpriešos tarp aukštesniųjų ir pirmosios pakopos teismų, visas problemas galima spręsti, jas keliant per Teisėjų tarybos narius arba tiesiogiai Teisėjų tarybai. Siūlė dalyvauti Teisėjų tarybos suformuotų darbo grupių veikloje, teikti pasiūlymus, pastabas, projektus. Darbo krūvio problemą galima spręsti eksperimentuojant pačių teismų viduje, pavyzdžiui vienam teisėjui paskiriant kelis padėjėjus, duodant jam didesnį darbo krūvį ir žiūrint, koks bus rezultatas. Galimi ir kitokie variantai, nes teismų administracijoms tokios teisės yra suteiktos. Patys gali pasiskaičiuoti darbo laiko sąnaudas bylai ir po to lyginti su kitais. Patys teismų vadovai gali padidinti reiklumą savo teisėjams. Aišku, apie visus eksperimentus Teisėjų taryba turi žinoti.       

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos sekretorė Laima Garnelienė pabrėžė, kad su Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdyba būtina gerinti abipusius kontaktus. Ji mano, kad galima tuos pačius reiškinius ir tas pačias problemas matyti skirtingai, tačiau nereikia eiti skirtingomis kryptimis, nes tokia pozicija naudos neduos. Taip pat labai svarbu pasirinkti bendravimo formą ir stilių. Visi teisėjai turi atsigręžti į „jaunus“ teisėjus, pasižiūrėti, kokios sąlygos jiems yra suteikiamos, ar yra, kas juos pamokina, pagloboja. 

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas Arūnas Nevardauskis pabrėžė, kad Apylinkių teismų teisėjų sąjunga niekada nei veiksmais, nei žodžiais nėra atlikusi nieko destruktyvaus. Jos paskirtis ir yra ginti būtent apylinkių teismų teisėjų interesus ir kai kada interesų gynimas nėra gražiai ir maloniai atrodantis. Taip pat negalima Sąjungos valdybos kaltinti dėl kai kurių viešų pasisakymų, nes kreipimaisi į visuomenę dažniausiai būna priimti visuotiniuose Sąjungos susirinkimuose arba konferencijose, kur dalyvauja dauguma Sąjungos narių. Dėl bendradarbiavimo su Asociacija stokos A.Nevardauskis tik tegali apgailestauti, nes anksčiau su Asociacijos pirmininku A.Miliniu vyko bendradarbiavimas. 

Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, Teisėjų tarybos narė, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininko pavaduotoja Diana Labokaitė pažymėjo, kad šiandien ji pasisakys ne kaip Teisėjų tarybos narė, o kaip Sąjungos valdybos narė. Ji paminėjo, kad dauguma labai konstruktyvių įstatymų projektų buvo pateikta, taip pat pateikta pastabų dėl pateiktų projektų, tačiau niekas į juos neatsižvelgė. Ji pažymėjo, kad pačioje Teisėjų taryboje tarp narių kai kada nesusikalbama. Situacija gali pasikeisti tik tada, kai įstatymu bus nustatyta kitokia Teisėjų tarybos rinkimo tvarka, kitokios proporcijos. Ji mano, kad kol dviem trečdaliams visų teisėjų Taryboje atstovaus tik trys nariai, teigiamų poslinkių bus mažai.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas, Teisėjų tarybos narys Gintaras Seikalis pabrėžė, kad visi nesusipratimai kyla tik iš nežinojimo, informacijos trūkumo. Komunikacijos stygių, kaip esminę problemą įvardijo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Lietuvos Teisėjų asociacijos valdybos narys Algis Norkūnas.

Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos narys Vytautas Krikščiūnas pasisakė, kad iš tiesų mažai informacijos apie Teisėjų tarybos darbą, posėdžio darbotvarkė paviešinama tik prieš kelias dienas. Tokiu atveju nėra jokios galimybės, turint suplanuotus teismo posėdžius tris mėnesius į priekį, dalyvauti Tarybos darbe, stebėti posėdžius, pateikti konstruktyvius ir naudingus pasiūlymus. Be to, nežinoma, ar yra numatyta kokia nors Teisėjų tarybos strategija esminiais klausimais, ar yra numatyti privalomai turimi išspręsti klausimai, apie kuriuos žinotų teisėjų bendruomenė. Jei teisėjų bendruomenė prieš kelis mėnesius žinotų, kada ir koks probleminis  klausimas bus nagrinėjamas, tai spėtų tam pasiruošti.                   

Vilniaus apygardos teismo teisėja, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdybos narė Daiva Kazlauskienė pasisakė, kad Asociacija nori bendradarbiauti su Apylinkių teismų teisėjų sąjunga, tik pasitaiko įvairios kliūtys, kurios tikrai nėra daromos specialiai. Asociacijos valdyba norėtų bendrų darbų, bendrų veiksmų, tačiau Asociacijos valdyboje, kaip matyt ir Sąjungos valdyboje, yra įvairių nuomonių sprendžiamais klausimais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Teisėjų tarybos nariai Vytautas Masiokas bei Vigintas Višinskis pritarė Sąjungos keliamai įdėjai, kad Visuotiniame susirinkime visi teisėjai rinktų visus tarybos narius, kad Taryboje būtų padidintas narių, atstovaujančių apylinkių teismų teisėjus, skaičius. 

Susitikime nutarta tokius susitikimus rengti dažniau.

ATTS informacija