Politikams – pareiškimas
Sunerimę dėl Seimui svarstyti pateikto Amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį įstatymo projekto Panevėžio teisininkai nusprendė savo nuomonę valdžiai pareikšti tiesiogiai. Prezidentui Valdui Adamkui, Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui ir ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui sausio pabaigoje nusiųstą pareiškimą pasirašė Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vytautas Krikščiūnas, Prokuratūros profesinės sąjungos tarybos narys, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Edgaras Baltrimavičius ir Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Sausio pabaigoje Panevėžyje susitikę sąjungų atstovai aukščiausių šalies politikų prašo atkreipti ypatingą dėmesį į teismų, prokuratūros, policijos ir kitų teisėsaugos institucijų ar žinybų darbuotojų nerimą dėl drastiškai mažinamo finansavimo ir su tuo kone tiesiogiai susijusių ketinamo priimti įstatymo dėl amnestijos pasekmių.
Pareiškime pažymima, kad atėjus sunkmečiui kriminogeninė situacija šalyje tik prastės. Esą patirtis rodo, kad vis labiau mažėjant galimybei patenkinti poreikius teisėtais būdais auga nusikalstamumas: pasibaigus Rusijos krizei nuo 2003 m. nusikaltimų Lietuvoje mažėjo iki pat 2008-ųjų pirmojo ketvirčio ir sparčiai ėmė augti tuomet, kai šalyje pasijuto pirmieji lėtėjančios ekonomikos požymiai.
„Tendencijos yra aiškios. Politikai nuolat pabrėžia, kad krizė Lietuvoje dar neprasidėjo, tačiau kas bus su nusikalstamumo lygiu, kai tikroji krizė su visais padariniais atsiris į Lietuvą? Prognozės aiškios, tačiau gana niūros — nusikalstamumo lygis Lietuvoje sparčiai išaugs ir jo, deja, niekas negali prognozuoti", — tvirtinama pareiškime.
Neužtikrins saugumo
Teisėsaugos institucijų atstovai suabejojo, ar siekdami nusikaltimus įvykdžiusius asmenis kuo greičiau integruoti į visuomenę ir taip skatinti daugiau nebenusikalsti politikai pasirenka tikslą atitinkančias priemones. Rašte pažymima: nederėtų pamiršti, kad dauguma nuteistųjų praranda darbinius įgūdžius, beveik 95 procentai grįžusiųjų iš įkalinimo vietų ir nuskubėjusiųjų registruotis į darbo biržą darbo rinkai nebūna pasirengę, daugiau kaip pusė jų neturi jokios darbinės patirties.
„Esant didelio masto nedarbo lygiui akivaizdu, kad nuteistieji, neradę galimybės įsidarbinti, gali padaryti nusikalstamas veikas", — rašte pažymėjo profesinių sąjungų atstovai.
Politikų prašoma atkreipti dėmesį į dar vieną itin aktualią teisėsaugos institucijoms problemą — daugelio iš jų darbo apimtys ir taip vos aprėpiamos, susitvarkyti su nuolat didėjančiu darbo krūviu darosi vis sunkiau, o tūkstančiui kalinių išėjus į laisvę darbo padaugės dar keleriopai.
„Blogiausia, kad visos neigiamos pasekmės dėl esamos situacijos kils pačiai visuomenei, kurios saugumo valstybė nesugebės garantuoti. Nebus spėjamos tirti nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo ir jį kontroliuojančios įstaigos nesugebės operatyviai ir tinkamai paruošti bylų teismams nagrinėti, neproporcingai didės neištirtų nusikaltimų skaičius, teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje ir visose teisminėse instancijose bylos bus tiriamos kur kas ilgiau, dažnės procesinės klaidos, tai lems per ilgą bylos nagrinėjimo procesą, mažins kitoms byloms galimą skirti laiką, didins nepagrįstų kardomųjų priemonių paskyrimo atvejus, nepagrįstai ilgins suėmimo bei kitų procesinių prievartos priemonių taikymo terminus ir kita", — pareiškime teigia jo iniciatoriai.
Pasak jų, valstybė ne tik nebus pajėgi užtikrinti žmonių saugumo ir kovoti su visomis blogybėmis, bet ir daug dažniau atsidurs pralaimėjusiosios pusėje gyventojams nusprendus kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
Laukia reakcijos
Teisėsaugos institucijų atstovai nepasitenkinimą šalies valdžiai išreiškė ne tik dėl nepagrįstai didelio ir vis augančio darbo krūvio, bet ir dėl ketinimų mažinti darbuotojų atlyginimus, apkarpyti turimus etatus, daryti pertvarkas jau nusistovėjusioms ir sėkmingai dirbančioms struktūroms. Pasak jų, tai dar labiau komplikuoja situaciją, kelia darbuotojų abejingumą darbo kokybei ir sudaro socialinio nesaugumo atmosferą.
Pareiškime tvirtinama, kad „besikomplikuojančios kriminogeninės situacijos sąlygomis tokie priimami įstatymai stumia visuomenę į bedugnę. Mažinant teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimus ar realiai gaunamas darbinės veiklos pajamas taip pat yra mažinamas ir visų teisėsaugos institucijų darbuotojų stimulas bei kantrybė taikstytis su esama situacija. Siekis išlikti solidariam su visuomene, būti kantriam, dirbti neapmokamus viršvalandžius, kurių nuolatos daugės, palaikyti klibantį kriminogeninį stabilumą, blėsta. Kartu blėsta ir vidinė motyvacija. Siekiant kuo ilgiau bent išsaugoti esamos situacijos stabilumą reikalaujame visomis galimomis formomis ne mažinti, o išlaikyti bent buvusį 2008 m. teismų ir teisėsaugos institucijų finansavimą, darbuotojų atlyginimus, taip pat labai atsakingai įvertinti būsimos amnestijos pasekmes."
„Sekundės" kalbintas E.Baltrimavičius teigė, kad kol kas iš raštą gavusios šalies valdžios nesulaukta jokios reakcijos. Vis dėlto pareiškimą pateikusieji tikisi, kad į išdėstytas problemas nebus pažiūrėta pro pirštus.
„Atstovaujame šalies teisėsaugos institucijų darbuotojams ir pareiškimą rašėme tikėdamiesi, kad į jį bus atsižvelgta, nors atsakymo dar neturime", — sakė Prokuratūros profesinės sąjungos tarybos narys.
Seimo Komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus atstovas Valdas Sinkevičius „Sekundę" informavo, kad raštas Seimą pasiekė vasario 4-ąją.
„Pareiškimas perduotas Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Kai jis bus išnagrinėtas ir priimti sprendimai, apie tai bus informuoti pareiškimo iniciatoriai", — teigė Seimo atstovas.