Teisėjų tarybos posėdis 2010-07-30

Sveiki,

 

Liepos 30  posėdžiavo Teisėjų taryba.

 

Svarstyti ir malonūs, ir skausmingi personalijų klausimai. Kauno miesto apylinkės teismo pirmininku patarta skirti Mindaugą Šimonį. Tikimės gerų permainų ir jo sumanymų realizavimo.

 

Tarybos dauguma pritarė, kad iš teisėjo pareigų būtų atleista Daiva Mekšraitienė dėl teisėjo vardą pažeminusio poelgio. Tik dviese balsavome prieš- Pavel Borkovski ir Diana Labokaitė. Gintaras Seikalis susilaikė. Kiti tarybos nariai nedvejojo. D.Mekšraitienės darbą tyrė Nuolatinė teisėjų vertinimo komisija, kuri 2010-06-14 priėmė išvadą, kad teisėjos jurisdikcinė veikla neatitinka įstatymo reikalavimų. Vertinimo komisijos išvada teisėjai buvo įteikta 2010-07-07. Išvada gali būti skundžiama Teisėjų tarybai per mėnesį nuo įteikimo. D.Mekšraitienė teigė, kad norėtų išvadą skųsti ir prašė leisti jai pasinaudoti skundimo teise. Aš asmeniškai manau, kad reikėjo leisti apskųsti vertinimo komisijos išvadą, išnaudoti visas gynimosi galimybes, todėl ir balsavau prieš. Kitas motyvas atleisti buvo tas, kad 2004 metais civilinėje byloje D.Mekšraitienė priėmė sprendimą už akių, nors į bylą nebuvo įtraukti visi suinteresuoti asmenys, be to, sprendimo kopijoje savo ranka prirašė du žodžius, kuriais leido butą įregistruoti nuosavybės teise, nors tokių žodžių nebuvo sprendimo originale. Pati D.Mekšraitienė negalėjo paaiškinti, kodėl ji padarė prierašą sprendime, sakė, kad neprisimena aplinkybių. Kad toks poelgis ( prierašas sprendime, šalių neįtraukimas į bylą) yra žeminantis teisėjo vardą ( aplaidumas darbe taip pat laikomas teisėjo vardą žeminančiu poelgiu)  galima sutikti, tačiau kyla klausimas, ar bausmei už žeminantį poelgį taikytini senaties terminai, kuriuos numato Teismų įstatymo 84 str. 2 d. „drausmės bylos iškelti negalima  praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo“. D.Mekšraitienės atveju taip ir buvo- Teisėjų etikos ir drausmės komisija atsisakė iškelti drausmės bylą, nes nuo pažeidimų padarymo praėjo daugiau kaip treji metai.   Taryboje šiek tiek diskutavome tuo klausimu, nuomonių yra įvairių, tačiau panašu, kad dauguma mąsto, jog senaties bausti už žeminantį poelgį nėra. G.Kryževičius sakė, kad teisėjo vardo pažeminimas gali būti nesiejamas su tarnybine atsakomybe, tai yra faktas ir atleidimas už šį faktą nėra drausminės atsakomybės procedūra.  Man asmeniškai šis klausimas nėra visiškai aiškus, tai buvo antroji priežastis, kodėl nepritariau D.Mekšraitienės atleidimui. Jeigu ji skųs dekretą dėl atleidimo, pradės formuotis teisminė praktika šiuo klausimu.

 

Lygiai tokia pati problema kyla/kils dėl teisėjos A.Šimaitienės. Generalinis prokuroras kreipėsi LR Prezidentę siūlydamas atleisti A.Šimaitienę iš teisėjo pareigų už poelgį, žeminantį teisėjo vardą. A.Šimaitienė kaltinama, kad 2002 metais į sprendimą civilinėje byloje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Kaip žinote, baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl to paties sprendimo, A.Šimaitienė galiausiai buvo išteisinta  ir dabar pretenduoja į atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2005 metų. Taigi, ar galima bausti už poelgį, kuris buvo padarytas prieš aštuonerius metus? Taryba nusprendė perduoti klausimą  Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Pastarosios sprendimas beveik aiškus. Prezidentė, manau, teiks dekretą  dėl atleidimo iš pareigų.

 

Buvo pateiktas dekretas dėl teisėjos V.Savickienės atleidimo, bet pastarajai išėjus atostogų, klausimo svarstymas atidėtas.

 

Administracinių bylų skandalas toliau purto Šiaulių miesto apylinkės teismą. Ketinama inicijuoti neeilinį veiklos vertinimą trims Šiaulių miesto apylinkės teisėjams, kurie atsilieka nuo terminų nagrinėdami administracines bylas. Taryba nusprendė, kad kelti drausmės bylų teismo pirmininkei ir pavaduotojai nėra pagrindo. Šiame teisme yra susikaupę 5800 administracinių bylų, kurios nėra įvykdytos nuo 2008 metų ir kurios dabar tvarkomos nepaisant jokių darbo laiko apribojimų. Bus parengtas naujas aprašas, kaip reikia tikrinti administracinių bylų nagrinėjimą teismuose. 

 

Taryba planuoja peržiūrėti teismų pareigybių struktūras, finansavimo paskirstymo tarp teismų principus, teisėjo padėjėjų etatų perskirstymo tarp teismų klausimus. Tai bus daroma rudenį.

 

LAT pirmininkas G.Kryževičius dalyvavo susitikime Seime, kur buvo svarstomi antikorupcijos klausimai. Jis informavo tarybą apie pagrindines mintis, kurios tame susitikime buvo diskutuojamos: pokyčiai kovoje su korupcija teismų sistemoje galėtų atsirasti, jeigu  būtų patobulintos  teisėjų atrankos ir vertinimo procedūros, tolygiau skirstomos bylos tarp teisėjų ir tarp teismų ir jeigu būtų sukurtas teismo tarėjų institutas. Dėl pastarojo svarstoma, ar reikia keisti Konstituciją, o gal tarėjai galėtų būti įvesti ir nekeičiant Konstitucijos. Įstatymo projektai dėl tarėjų dar nėra parašyti ir, panašu, kad nepradėti rašyti. 

 

Linkiu visiems geros nuotaikos.

 

Nuoširdžiai

 

Diana Labokaitė

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja