Neeilinis teisėjų tarybos posėdis, 2011-01-21

 

 

Apie nepakeliamus darbo krūvius prabilti išdrįsę Panevėžio teisėjai sulaukė svečių iš sostinės – Teisėjų taryba nutarė vietoje ieškoti recepto, kaip geriau organizuoti teisėjų darbą. 

 

Panevėžio miesto apylinkės teisme vakar vyko Teisėjų tarybos išvažiuojamasis posėdis. Jam vadovavo pirmininkas Gintaras Kryževičius. Pastarasis surengtoje spaudos konferencijoje neslėpė, kad tokį posėdį surengti Aukštaitijos sostinėje paskatino neseniai svarstytas teisėjos Daivos Gadliauskienės prašymas atleisti ją iš pareigų. 

 

„Teisėja savo prašyme nurodė teisėjų korpusą norinti palikti dėl nepakeliamo darbo krūvio: jis per parą trunka dešimt–dvylika valandų, – kalbėjo G. Kryževičius. – Be to, teisėja nurodė, kad nuo per didelio darbo krūvio suprastėjo sveikata, kenčia šeima. Todėl ir rengiame išvažiuojamąjį tarybos posėdį, kad neformalioje aplinkoje būtų galima sužinoti, su kokiomis problemomis susiduria teisėjai apylinkių teismuose. Manau, kad analogiškos problemos kamuoja ir kitų šalies miestų apylinkių teismų teisėjus.“

 

Teisėjų tarybos pirmininkas teigė, esą jų apsilankymo tikslas išsiaiškinti, kokių priemonių reikia imtis, kad teisėjų darbas palengvėtų, bet nuo to nenukentėtų bylų nagrinėjimo kokybė. 

 

„Reikia ieškoti vidinių rezervų ir keisti bylų nagrinėjimo sistemą, – kalbėjo G. Kryževičius. – Svarstoma, kaip optimizuoti teismo procesus, panaudojant žmogiškuosius teisėjų gebėjimus. Iš pokalbių su teisėjais supratome, kad keisti jų darbo procesą vidinių rezervų yra – tik juos būtina išnaudoti.“

 

 

Anot Teisėjų tarybos pirmininko G. Kryževičiaus, vienas toks vidinis rezervas – rašyti bylų proceso nagrinėjimus trumpai ir glaustai. 

 

„Tačiau, – priminė jis, – teisėjai turi nepamiršti, kad negali nusižengti Konstitucinio Teismo doktrinoms. Beje, Seime svarstomos Teismų įstatymo pataisos. Galbūt parlamentarams patobulinus šį įstatymą, teisėjų darbas palengvės. Turėtume supaprastinti civilinių bylų nagrinėjimą, nes daugelio minėtų bylų procesai tęsiasi pernelyg ilgai. Kai kurias civilines bylas įmanoma nagrinėti supaprastinta tvarka. Problemų yra susikaupusių nemažai, tačiau tokiuose susitikimuose su miestų apylinkių teismų teisėjais šias problemas išspręsti galima. Svarbu, kad bendraujant ieškoma sprendimo būdų, kaip palengvinti teisėjų darbą.“

 

Teisėjų tarybos pirmininkas užsiminė, esą per metus šalies miestų apylinkių teismuose išnagrinėjama per 365 tūkstančius bylų. 

 

„Nors bylų visuose teismuose per metus išnagrinėjama daug, – kalbėjo G. Kryževičius, – reikia pripažinti, kad apskųsta tik 5 procentai išnagrinėtų bylų. Galima daryti išvadą: teisėjų darbo krūviai dideli, bet jie dirba kokybiškai.“

 

 

Apylinkės teismo pirmininkė Rita Dambrauskaitė pripažino, kad teisėjų darbo krūviai nepakeliami, bet kokios kitos problemos kamuoja teisėjus išvardyti nesiruošė. 

 

„Problemų nemažai ir jas spręsti būtina vadovaujantis įstatymais. Labai svarbu, kad išsprendus teisėjus kamuojančias problemas, nenukentėtų jų darbo kokybė“, – paprastai pasakė teismo pirmininkė.

 

Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Petras Meidus teigė, esą darbo krūvio bei kitos teisėjus kamuojančios problemos panašios visuose šalies teismuose. 

 

„Tos problemos kamuoja ir Apygardos teismo teisėjus, – prisipažino jis. – Neišsiskiriame iš kitų teismų. Tačiau galiu išskirti vieną problemą, kurią išsprendus, pagerėtų teisėjų darbas ir paspartėtų bylų nagrinėjimo terminai. Teismus pasiekia prastai paruoštos bylos ikiteisminio tyrimo metu. Gavus tokias bylas, teisėjai turi įdėti daugiau darbo. Tuomet labai pailgėja bylų nagrinėjimo laikas. Ne paslaptis, kad kai kurias bylas nagrinėjame ne vienus metus. Todėl nereikia stebėtis, kad skundai pasiekia Europos žmogaus teisių teismą.“

 

V. P. Meidus pasiūlė susitikti su ikiteisminio bylų tyrimo proceso dalyviais ir išsakyti jiems susikaupusias problemas. Esą galbūt tuomet pagerėtų bylų parengimas teismui. 

 

„Yra nemažai minčių, kaip pagerinti teisėjų darbą. Manau, kad visus siūlymus pasvarsčius bus surasta būdų, kaip geriau organizuoti teisėjų darbą. Vienas būdas jau ir dabar buvo pasiūlytas – perkelti teisėjus iš vieno miesto į kitą, kur susidaro didesnį darbo krūviai. Be to, dar vieną problemą būtina išspręsti: trūksta teisėjų padėjėjų. Manau, kad reikia teismuose didinti ne teisėjų skaičių, o jų padėjėjų“, – konkrečiai kalbėjo Panevėžio apygardos teismo pirmininkas.

 

Teisėjų tarybos išvažiuojamojo posėdžio dalyviai pripažino, kad krizė atsiliepė teismų darbui. Esą tą rodo pagausėjęs bylų nagrinėjimo skaičius. Ekonominio sunkmečio sąlygomis ypač padaugėjo civilinių bylų. Tenka, teisėjų tvirtinimu, nemažai nagrinėti įvairių ginčų, statybos rangos, bankroto bylų. Jie teigė, esą tai sunkmečio padariniai, kuriam pasibaigus tokių civilinių bylų sumažės. 

 

 

Šalies teismuose 2010 metais nagrinėta 365 tūkstančiai bylų. Tai 1000 bylų per dieną. 

 

Panevėžio apylinkės teisme pernai išnagrinėta 1123 baudžiamosios bylos, 4000 administracinių ir 9752 civilinės bylos. Vienam Apylinkės teismo teisėjui per metus tenka išnagrinėti 676 bylas.