ATTS vizitas Šiaulių miesto apylinkės teisme 2011-03-15

Šių metų kovo 15 – tąją Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Nevardauskis ir sąjungos valdybos narys, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Krikščiūnas aplankė Šiaulių miesto apylinkės teismą. 

 

Susitikimo tikslas: Apylinkių teismų teisėjų sąjungos veiklos pagrindinių krypčių pristatymas, bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija galimybės, bendrų veiksmų aptarimas dėl nuolat didėjančio pirmosios instancijos teismų krūvio bei vis prastėjančios teisėjų teisinės ir socialinės padėties.

 

Susitikime dalyvavo Teisėjų tarybos narys, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis, Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė Gema Janušienė, pirmininkės pavaduotoja Lina Muchtarovienė ir šio teismo teisėjai.

 

Susitikimą pradėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė Gema Janušienė, kuri pristatė svečius ir dalyvius, pakvietė aktyviai dalyvauti diskusijoje.

 

ATTS pirmininkas Arūnas Nevardauskis pasveikino kolegas šiauliečius, pristatė pagrindinius susitikimo klausimus, pakvietė aktyviai dalyvauti diskusijoje, pateikti pasiūlymus, pastabas, pageidavimus dėl Sąjungos veiklos. 

 

Toliau savo pasisakyme Arūnas Nevardauskis pažymėjo, kad nekreipiant dėmesio į praeitais metais pasiektą susitarimą, vėlgi inicijuojami Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais galimai bus padidinta apylinkių teismams teismingų ieškinių kaina iki 150 000 Lt, ketinama apylinkių teismams perduoti visas bylas dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat inicijuojami kiti pakeitimai, padidinsiantys ir taip didelį apylinkių teismų teisėjų krūvį. Apmaudu, kad tokius pasiūlymus ir jų palaikymą inicijuoja kolegos – aukštesnių pakopų teismų teisėjai. Informacija apie darbo grupės formavimą ir joje sprendžiamus klausimus nėra pateikta susipažinti apylinkių teismų teisėjų bendruomenei. Apylinkių teismų teisėjai, mūsų žiniomis, į šią darbo grupę neįtraukti. Gaila, kad informaciją tenka rinkti iš neoficialių šaltinių. Skaičiai apie darbo krūvius yra prieinami visuomenei, o kad apylinkių teismams tenka didžiausi krūviai – abejonių nėra. Jei  Sąjungos veiklą darbo krūvių prasme būtų galima įvardinti žodžiu „kova“, tai labai apmaudu, kad „kovoti“ tenka ir su savais – teisėjais. ATTS internetinėje svetainėje šiais klausimais buvo pateikti Sąjungos kreipimaisi tiek į Teisingumo ministrą Remigijų Šimašių, tiek į Lietuvos Respublikos teisėjų asociaciją, deja – šioje kovoje Sąjungos nariai liko vieni. Arūnas Nevardauskis patikino, kad šis darbo baras Sąjungai yra prioritetinis, kad valdyba dės visas pastangas dėl  apylinkių teismų teisėjų teisių gynimo.

 

Pažymėta, jog būtina bendromis jėgomis pasiekti, kad Teisėjų taryba priimtų sprendimą, nustatant optimalaus, nekenksmingo sveikatai darbo krūvio koeficientą. Bręsta situacija, kai dauguma apylinkių teismų teisėjų pradės skųstis negalavimais, susijusiais su nepakeliamu darbo krūviu. Tačiau čia yra ir dar viena ypač opi problema, apie kurią jau vis garsiau kalbama – tai, kad susirgę teisėjai negali išsaugoti savo socialinių garantijų ir yra priversti sirgti eilinių apmokamų atostogų sąskaita, kad tie, kurie turi finansinių įsipareigojimų, susirgus kad ir kelioms dienoms, tampa pažeidžiami. Be to, yra akivaizdu, kad dauguma pažeidimų teisėjų darbe, susijusių su procesinių terminų laikymųsi, yra sąlygojami būtent didelio darbo krūvio. Žinant, kiek realiai fiziškai darbų gali aprėpti teisėjas, įsisavindamas byloje esamą informaciją, kiek laiko turi skirti vidutiniškai susipažinti su A4 formato lape esamu tekstu, teisėjas galėtų žinoti savo realių galimybių ribas ir galėtų pagrįstai oponuoti visiems, kurie kaltina jį bylų vilkinimu. Taip pat tai leistų Lietuvos teismų valdžiai atsikirsti į priekaištus dėl per ilgo bylų nagrinėjimo, dėl optimalaus teisėjų, jų padėjėjų skaičiaus. Koks bebūtų nustatytas optimalus teisėjo darbo krūvis, realus  darbo krūvis viršys bet kokius optimalaus vidurkio paskaičiavimus. 

 

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjai pasisakė, kad teisėjų tarpe plinta visuotinis pesimizmas, nusivylimas, nes jie nebelaikomi teisingumo vykdytojais, o prilyginti prie eilinių valstybės tarnautojų. Valstybės tarnybos stažas dirbant savivaldybės specialistu, vertinamas kaip reikšmingesnis valstybei, negu advokato, notaro darbo stažas, kurie veikia tik prisiekę Lietuvos Valstybei. Ir tokią poziciją palaiko Konstitucinis Teismas, nevertindamas, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybė nariai ir teisėjai nėra valstybės tarnautojai, jiems netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Taip pat ypač aktyviai buvo diskutuota dėl teisėjų drausmės instituto taikymo. Matomas didelis srautas nepagrįstai inicijuojamų ir keliamų drausmės bylų, teisėjai priversti be pagrindo mesti darbus ir rūpintis savo gynyba, pergyventi, nugąstauti, kaip į šiuos skundus, dažniausiai nepagrįstus sureaguos Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Garbės teismas.  Nekėlus bylos ar ją nutraukus, niekas dar nėra pasakęs teisėjui: „Atsiprašome“. Ta prasme, turime džiaugtis, kad drausmės byla nekelta ar nutraukta. 

 

Džiugu, kad susitikimo metu mūsų sąjungos gretos pasipildė naujais nariais – Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjais. Dalis teisėjų patikino netrukus apsispręsiantys dėl narystės Sąjungoje. Kuo mūsų narių bus daugiau, tuo didesnė veiklos galimybė, tikimybė realiai išspręsti mums kylančias problemas.

 

Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis informavo apie 2011 m. kovo 31 d. Šiaulių apygardos teisme įvyksiančią Teisininkų draugijos organizuojamą konferenciją ir pakvietė dalyvauti.

 

ATTS informacija