Teisingumo ministerija nepritaria sumažintų atlyginimų įšaldymui

Dar birželio mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paruošė Lietuvos respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą, pagal kurį apylinkių teisėjų atlyginimų koeficientai būtų įšaldyti dar vieneriems metams, iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teisingumo ministerijos vardu  viceministras Tomas Vaitkevičius 2012-07-12 pateikė išvadą dėl projekto, kurioje nurodė: „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, (...) (toliau – Projektai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais Projektai teikiami Lietuvos Respublikos Seimui, projektus, pastabų ir pasiūlymų dėl Projektais numatomo teisinio reguliavimo tikslo, priemonių, galimų pasekmių bei Projektų teisės technikos neturi, tačiau atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo (toliau – Sprendimas) konstatuojamosios dalies II dalies 7.2 punktą. Šiame punkte Konstitucinis Teismas konstatavo, kad vienas iš išimtinių atvejų, kada gali būti mažinamas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimas už darbą, yra valstybėje susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje nustatyti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimų dydžiai. Nuostata, kad atlyginimo už darbą mažinimas turi būti laikinas, negali būti interpretuojama kaip reiškianti, jog valstybė per ekonomikos krizę yra atleidžiama nuo pareigos ieškoti būdų užtikrinti lėšų, reikalingų tokio dydžio atlyginimams, kokie buvo iki jų sumažinimo, mokėti, sukaupimą.

Šiame kontekste taip pat akcentuotina ir Sprendimo konstatuojamosios dalies II dalies 10 punkto trečioji pastraipa, kurioje Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog konstitucinė valstybės biudžeto samprata, inter alia konstitucinis biudžetinių metų institutas, suponuoja tai, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis pakinta taip, kad inter alia nėra užtikrinamas lėšų, būtinų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimams už darbą mokėti, sukaupimas ir dėl to teisinis reguliavimas turi būti koreguojamas mažinant minėtų asmenų atlyginimus, mažinti atlyginimus galima ne ilgiau kaip vieniems biudžetiniams metams. Pagaliau, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, iš konstitucinio biudžetinių metų instituto įstatymų leidėjui kyla pareiga svarstant bei tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki, inter alia ar pajamų į valstybės biudžetą surinkimas vis dar yra taip sutrikęs, kad dėl to valstybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir todėl kitiems biudžetiniams metams turi būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų mokami sumažinti atlyginimai.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projektus teikti kartu su Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu“.

Priminsime, kad šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimų ir bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginių algų dydžiai (koeficientais). Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu  nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimų koeficientai buvo sumažinti 30 procentų, kitų teisėjų pareiginių algų koeficientai – 12 procentų. Tais pačiais 2009 metais Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu nuo rugpjūčio 1 d. dar kartą visiems teisėjams pareiginių algų (atlyginimų) dydžiai buvo sumažinti 8 procentais, kurie galiojo iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. 2010 metais Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu  ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu sumažintų pareiginių algų (atlyginimų) dydžių taikymo terminai buvo pratęsti vieneriems metams, o 2011 metais Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu  sumažintų pareiginių algų (atlyginimų) dydžių taikymo terminai buvo pratęsti dar vieneriems metams, šie dydžiai galioja šiuo metu (Apylinkės teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas yra 11,56, bazinės algos dydis 450 Lt).