Apylinkėse diskutuojama teismų reforma – metas išreikšti visas abejones

„Pastarųjų metų teismų savivaldos praktika bendraujant su  vykdomosios valdžios institucijomis parodė, kad negalime tikėtis naujų teisėjų etatų ir naujų teisėjų padėjėjų etatų finansavimo. Todėl svarbu kuo optimaliau išnaudoti tuos resursus, kuriuos gauname, ir galima tikėtis  finansinės  paramos reformai tik tuo atveju, jeigu teismų sistema pagrįs reformos reikalingumą ir garantuos kokybinį šuolį,“ – sakė G.Kryževičius.

       Susitikimuose su teisėjų kolektyvais Marijampolėje ir Alytuje (anksčiau toks susitikimas vyko Šiauliuose) norima išgirsti teisėjų nuomonę, klausimus, nuogąstavimus ir pastabas. Tai galėtų atskleisti silpnąsias reformos koncepcijos vietas. Arba gal galėtų būti pasiūlyti kiti būdai, kaip tolygiau išskirstyti darbo krūvį.

      Marijampolėje buvo reiškiama pastaba, kad kol nėra tinkamos teismų apsaugos, per maži atlyginimai valstybės tarnautojams ir kitam personalui, nesuremontuoti pastatai, tai nereikia jokios reformos. Teisėjų Tarybos Pirmininkas atsakė, kad geresnio finansavimo lygmens, negu kad yra dabar, teismų sistema negaus, jeigu nebus daroma jokia reforma ir nebus parodytas siekis padaryti kokybinį šuolį teismų sistemos darbe.

      Buvo atkreiptas dėmesys, kad reformas bandė daryti Sodr‘a ir Mokesčių inspekcija, tačiau jiems nesisekė ir neaišku, kodėl. Tačiau klausėjas negalėjo pasakyti, kas yra bendro tarp Sodr‘os ir Mokesčių inspekcijos darbo pobūdžio ir teismų darbo pobūdžio.

      Reformos koncepcijoje yra įrašytos nuostatos, kad esant poreikiui teismo posėdžiai gali būti išvažiuojamieji, t.y. teisėjas (su sekretoriumi ar be jo) išvažiuotų į kitus teismo rūmus (arba į savivaldybės suteiktą salę) posėdžiauti. Nors tokia galimybė yra daugiau teorinė, tačiau teisėjus labai jaudina. Konkrečių paskaičiavimų, kiek tokių išvažiavimų reikės, kiek tai kainuos, nėra atlikta, nes tam nėra žmogiškųjų  pajėgumų.  Be abejo, teisėjui būtų užtikrintas transportas, tai būtų kanclerio tarnybos užduotis.

       Buvo  klausiama, kas spręs teisėjui pareikštą nušalinimą, kai posėdis bus kitoje vietoje. Atsakyta, kad nušalinimas gali būti sprendžiamas susisiekiant su nušalinimą galinčiu spręsti teisėju (pirmininku, pavaduotoju, vyresniuoju teisėju) ir informacinėmis technologijomis, jeigu bus įmanoma nušalinimą išspręsti tą pačią dieną. Tačiau iš praktikos žinome, kad ir dabar pareiškus nušalinimą, jis tą pačią dieną neišnagrinėjamas.

     Buvo iškelta abejonė, ar tikrai darbo krūvis skirtinguose teismuose yra skirtingas, nes teismai  skirtingai suveda rezultatus į LITEKO sistemą, raštinių darbuotojai ir teisėjai neskaito darbo su LITEKO sistema aprašo, tas aprašas nepatvirtintas Teisėjų tarybos nutarimu, todėl statistika yra netiksli. Susitikimo metu gimė idėja išsamiau patikrinti, kaip skirtingi teismai LITEKO sistemoje  suveda bylų išnagrinėjimo rezultatus ( reikalavimų skaičių ir pan.).

      Alytaus miesto teisėjai teigė, kad per 2013 metus išnagrinėjo vidutiniškai po 800 bylų, tačiau netiki, kad teismų sujungimo reforma pagerintų teisėjų darbo sąlygas. Kelia nerimą, kad LITEKO sistemos skaičiuojamais rezultatais negalima pasitikėti, kad per mažas padėjėjų kiekis, daug laiko bus prarandama važiuojant posėdžiauti į kitus teismo rūmus, be to, važinėti yra nesaugu, jeigu bus įvedama specializacija, tai bus prarasta kvalifikacija kitoms byloms nagrinėti ir pan. Buvo iškeltas klausimas, kas nuspręs dėl vienos ar kitos problemos, jeigu teisėjų susirinkimas nesusitars. 

      Atsakydami į pastabas Teisėjų tarybos Pirmininkas G.Kryževičius, Tarybos nariai N.Meilutis, R.Miliuvienė, D.Labokaitė,  NTA l.e. direktorė R.Molienė sakė, kad darbo krūvių skaičiavimo statistika gali turėti paklaidų, tačiau patys teisėjai mato, kad gaunamų bylų skaičius Alytuje ir, pvz., Varėnoje, iš esmės skiriasi, todėl siekis, kad vienodą atlyginimą gaunantys teisėjai nagrinėtų vienodą skaičių bylų, yra protingas ir sąžiningas. Teisėjo padėjėjų skaičiaus deficitas atlikus reformą galėtų būti sprendžiamas lengviau, pasitelkiant ne tik tuose pačiuose rūmuose dirbančius padėjėjus, bet ir padėjėjus iš kitų teismo rūmų ("nebūtinai teisėjas ir jo padėjėjas turi sėdėti viename pastate"), specializacijos trūkumus galėtų sušvelninti rotacija. Sunku suprasti ir skepticizmą dėl teisėjų susirinkimo kaip savivaldos organo, kad teisėjai, kurių kiekvienas atskirai paėmus yra protingas ir geranoriškas, kartu suėję nesusitars dėl darbo klausimų.

       Buvo pažymėta, kad iki šiol galiojančios Teismų įstatymo normos, leidžiančios esant būtinumui perkelti teisėją iš vieno teismo į kitą, neduoda realaus efekto, nes yra labai nelanksčios, reikalinga įvykdyti daug sąlygų, norint perkelti teisėją ( konstatuoti esminį krūvių skirtumą, rasti teisėją, kuris sutinka persikelti, nes prievarta to daryti nesinori, mokėti jam persikėlimo išlaidas ir pan.). Lygiai taip pat neefektyvus yra laisvų etatų perkėlimas iš vieno teismo kitą, nes laisvi etatai atsiranda nedažnai,  perkėlus etatą po kurio laiko gali pasikeisti situacija, kai tas perkėlimas tampa nereikalingas. Civilinio proceso normomis reguliuoti darbo krūvio paskirstymą ( kai apygardos teismas perkeltų tam tikras bylas iš vieno teismo įkitą) taip pat yra netinkama praktika, kritikuojama teisės teoretikų ir aukštųjų teismų teisėjų.

      Susitikimas baigėsi kvietimu toliau diskutuoti. Teisėjų tarybos Pirmininkas ir kiti nariai ketina aplankyti visus apylinkių teismų teisėjus ir išklausyti pastabas dėl planuojamos teismų reformos. Jau aišku, kad nuo 2015 metų reforma dar negalės startuoti, nes šiemet finansavimo jai nėra gauta. Todėl laiko diskusijoms ir naujiems pasiūlymams  dar yra.