Interviu su Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Lione Užbaliene

“Baisiausios – tvirkinimo bylos”, - sako Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Lionė Užbalienė

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Lionė Užbalienė jau dėliojo paskutinius darbus prieš seniai lauktas atostogas, kai susėdo pasikalbėti su žurnaliste Aurelija Žutautienė.

“Jau norisi atsipūsti, - prisipažino teisėja. - Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu išsitiesti su knyga rankoje ar pasidarbuoti gėlyne. Apskritai, didelių planų atostogoms neturiu: kokiai savaitei važiuosiu pas vaikus, jei bus geras oras, savaitę praleisiu Palangoje. Štai ir viskas... Yra sodas, daržas, tai labai sveika po darbo pajudėti...“

Teisėja Lione Užbaliene kilusi iš Joniškio. Baigusi finansų kredito technikumą dirbo finansininke. Tačiau toks darbas – su skaičiais -  jai buvo labai nuobodus.  Todėl baigė Vilniaus universitete teisę. Teko paragauti ir prokurorės, ir advokatės darbo, o dabar jau 11 metų dirba teisėja. 

“Mieliausias yra teisėjo darbas, - sako Lionė Užbalienė. - Nes klausai tik įstatymų, jokios interpretacijos ar emocijos negalimos. O dirbant advokate tekdavo klausyti kliento pageidavimų, derintis prie jo ir, gal būt, nevisada elgtis taip, kaip nori... Prokuroro darbas griežtesnis – dirbdama prokurore Kėdainiuose turėjau daug civilinių bylų. Gal ir toliau būčiau dirbusi, bet vyrą perkėlė į Raseinius, tad važiavau čia. O Raseiniuose tuo metu prokuroro vietos nebuvo, tad ėmiausi advokatės darbo. Taip prabėgo 20 metų. Ir matyt tas darbas man labai nusibodo, - šypsosi teisėja. -  Tad parašiau pareiškimą ir tapau teisėja.”

Kaip ir daugelyje šalies apylinkių teismų, L.Užbalienei teko nagrinėti įvairiausių bylų; tiek civilinių, tiek baudžiamųjų, tiek administracinių. Šiuo metu ji dar dirba ir ikiteisminio tyrimo teisėjo darbą. Teisėja tvirtina, kad pačios neįdomiausios bylos tai tokios, kuriose kas nors ką pavogė, susimušė. 

“Tie siužetai iki skausmo žinomi ir nusibodę – dažniausiai juose neapsieinama be alkoholio, pasakoja L. Užbalienė. -  Visada įdomiau dirbti prie sudėtingesnių, dažniausiai civilinių bylų, kuriose tenka gerokai pamastyti, net panaršyti literatūrą, kad galėtum priimti sprendimą.”

Ypač sudėtingomis bylomis teisėja laiko taip vadinamas šeimos bylas: skyrybų, vaikų, turto dalybų. “Man tik smagiau darosi, kad daugėja žmonių, kurie sugeba išsiskirti be jokių draskymųsi, purvų drabstymųsi, sako teisėja. -  Ateina viską aiškiai išdėstę pareiškimuose, teisėjui tik belieka pasitikslinti aplinkybes ir priimti sprendimą. O  vaikų globos bylos ypač sudėtingos. Kaip čia nuspręsti, kad vaikui geriau pas motiną, o ne pas tėvą? Būna, kad sutuoktiniai tarpusavyje nesutaria, o atskirai juos paėmus,  tiek vienas, tiek kitas – normalūs žmonės: nei jie teisti, nei alkoholikai, nei narkomanai.”

Kai vaikui sukanka 10 metų teisėjai atsiklausia ir jo nuomonės. Tačiau tą  padaryti prašo Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų, ar psicologų. Šių tarnybų žmonės  gelbsti – jie pabendrauja su visa šeima kartu ir atskirai su kiekvienu. Jie surašo išvadas, kuriomis remiamasi priimant sprendimą. Teismo posėdžio metu to teisėja Lionė Užbalienė stengiasi nedaryti. Ji sako, jog vaikui tai labai netinkama aplinka...

Paklausta, kurie dažniau ateina tie, kurie turtą dalijasi, ar tie, kur vaikus, teisėja sako, jog užtenka ir vienų ir kitų. Tačiau jau didelius turtus žmonės jau sugeba pasidalint taikiai. Paprastai ateina jpas teisėją au viską surašę ir pasidaliję bendru susitarimu. “Matyt, žino, jog teismas jiems turto tikrai nepridės”, - šypsosi teisėja.

Reta civilinė byla neskundžiama, nes aukso vidurio nebūna. Visada viena pusė lieka nepatenkinta. “Neskundžia tik asocialios šeimos,  - sako L. Užbalienė. - Kurioms yra apribojamos teisės į vaikus, nes tėvams visiškai nerūpi tie vaikai ir, kas su jais toliau bus. Jiems dar geriau, kai tuos vaikus iš jų paima. Įdomiausia, jog tokių asocialių šeimų vaikai visomis išgalėmis laikosi tėvų. Nesvarbu niekas, nei kad tie tėvai visiškai prasigėrę, nei, kad tų vaikų nė nebemato! Nežinau, ar meilė, stiprus ryšys su tėvais čia vaidina kokį vaidmenį. Greičiausiai jie bijo netekti laisvės, kada gali daryti, ką nori, eiti kur nori ir niekam nereikia atsiskaityti, niekas jų nekontroliuoja...“

 Per savo teisėjos darbo stažą Lionė Užbalienė yra sykį gavusi ir grasinantį skambutį. Teisėja sako, jog ji beveik iš karto suprato, kas jai grasina – ji buvo paskyrusi vienam vyrukui suėmimą. Paleistas iš suėmimo jis ir paskambino teisėjai. “Išvadino visokiais žodžiais, grasino susidoroti, - sakė L. Užbalienė. - Kreipiausi į policiją. Pareigūnai nustatė iš kieno telefono buvo skambinta. Vyrukas dievagojosi, kad jis neskambino ir negrasino, bet atėjo manęs atsiprašyti...“

Teisėja iš savo klientų yra gavusi ir gėlių. Nors bylininkas bylą pralaimėjo, tačiau gėlių puokštę teisėjai įteikė. “ Apskritai žmonės į teismą ateina susinervinę, įsitempę, - pasakoja Lionė Užbalienė. -  Ir ne gėlės jiems galvoje. O dar pamato savo priešininką, tai dar blogiau pasijunta...“

Teisėja sako, jog po darbo laisvo laiko kaip ir nebelieka, nes 5 teisėjos Raseinių rajono apylinkės teisme turi dvi padėjėjas, kuriomis ir dalinasi. “O reikalavimai dideli, - sako L. Užbalienė.- gi visus savo sprendimus turi argumentuotai pagrįsti. Tarkim, labai daug laiko atima, kai tenka spręsti moralinės žalos dydį. Turi labai tvirtai motyvuoti, kodėl tokia suma priteisiama, o ne kitokia. O visi prašo milijonų...“

 Teisėja sako, jog tenka pasidomėti ir teismų praktika, kaip tokiais atvejais elgiamąsi, nes negali priteisti sumos, kurios neįmanoma sumokėti, įvertinti, ar nėra paties nukentėjusiojo kaltės ir pan.

Būna ir gana dažnai, kai gaila nusikaltusio žmogaus. L. Užbalienė sako, jog sykį teko teisti ūkininką, kuris per išgertuves konflikto metu sužalojo kitą žmogų. Ir sužalojo sunkiai – nukentėjęs liko invadidas. O ūkininkui teko sėsti už grotų, nes už tokį nusikaltimą įstatymas numato tik laisvės atėmimą. Iki to žmogus niekada nebuvo niekam užkliuvęs, charakterizuojamas tik gerai...

Teisėja L. Užbalienė tvirtina, jog ją labiausiai liūdina žaginimo bylos, kai alkoholio padauginęs jaunimas nebežino, ką daro. Teisėja mano, jog šiuo metu didelę įtaką jaunimui daro internetas – jie įsivaizduoja, kad viską, ką jie mato ir skaito internete galima pritaikyti gyvenime.

“Daugėja ir dar didesnį nerimą sėjančių bylų, - sako teisėja. - Tai patėvių ar sugyventinių tvirkinamos mažametės ar nepilnametės mergaitės. Baisiausia, jog tyli jų mamos. Dažniausiai tie faktai iškyla, kai nebegalintys tylėti vaikai, išsipasakoja mokytojams, kaimynams ar tolimesniems giminėms, kas su jais daroma, bet ne motinoms.”

L. Užbalienė mano, jog mergaitėms labai sunku papasakoti, savo išgyvenimus, nes ji nežino, kas bus toliau, kaip jai reikės gyventi toliau, ar nuteis patėvį.

Raseinių teisėjas labiausiai vargina budėjimai savaitgaliais, nes per savaitę negalima dirbti daugiau nei 48 valandas. Todėl dažną savaitgalį tenka dirbti tai sekmadienį, tai šetadienį. Normalių savaitgalių beveik ir nelieka. “Būtų gerai, - L. Užbalienė. - Kad galėtum iš karto abi savaitgalio dienas atidirbti, tuomet galėtum geriau planuoti savo išeigines. Tačiau yra, kaip yra.”

Kitais metais teisėja Lionė Užbalienė turėtų baigti teisėjos kadenciją – jai sukaks 65 metai. Tačiau moteris dar nenusiteikusi sudėti rankų. “Ko gero, prisiminsiu savo advokatės įgūdžius, - šypsosi L. Užbalienė. - Dirbdama advokate, rodos, nieko blogo niekam nepadariau, tai gal ir toliau taip seksis...”

Ačiū už pokalbį. Gerų atostogų.