Dienraštis "Kauno diena", 2009 01 29

 

"Teismai liktų ten, kur ir buvę, bet nebeliktų teismo pirmininkų – jie geriausiu atvejų taptų apylinkės teismo skyriaus pirmininkais. Žmonės nenukentėtų, jiems nereikėtų, pavyzdžiui, važiuoti iš Jonavos į Kauną paduoti ieškinio", – aiškino J.Sabatauskas. Parlamentaro manymu, tokiai reformai neprireiktų skirti daug lėšų.

 

Politikas sako, kad apylinkių teismų sujungimas būtų naudingas ne vien taupumo sumetimais – valstybės mastu būtų sutaupyta ne itin daug pinigų, bet ir dėl teisėjų darbo, mat teismai turėtų kanclerius, kurie perimtų dalį teismo pirmininkų pareigų.

 

"Teismo pirmininkai nebevaldytų pinigų. Situacija, kai jie valdo pinigus, kelia grėsmę teisėjų nešališkumui. Kai vyksta viešieji konkursai, teismo pirmininkai gali būti apskundžiami. Tokių dalykų būtų išvengta", – pasakojo J.Sabatauskas.

 

Anot Seimo nario, netekę administracinių pareigų bei finansinės kontrolės, teisėjai galėtų daugiau laiko skirti savo tiesioginiam darbui, kuris taptų efektyvesnis, paspartėtų bylų nagrinėjimas.

 

 

Su tokiais J.Sabatausko pasiūlymais nesutinka apylinkių teismų teisėjai. Jie sako, kad nauja sistema ne tik nepadėtų sutaupyti lėšų, bet ir sugriautų dabar egzistuojančia teismų sistemą.

 

"Skeptiškai vertinu idėją, galima taupyti kitais būdais. Nuo 2010 m. sausio apylinkių teismai privalės turėti kanclerius. Tačiau teismai yra skirtingų dydžių, vieni yra dideli, kur dirba po keliasdešimt teisėjų, o kituose dirba vos keletas teisėjų, jiems taip pat bus paskirti kancleriai. Kam keturiems teisėjams reikalingas kancleris? Geriau būtų galvojama, kaip apsieiti be kanclerių tuose teismuose, kur dirba iki penkiolikos teisėjų. Tas funkcijas puikiai galėtų atlikti ūkio dalies vedėjas arba teismo pirmininkas", – J.Sabatausko idėjos nepalaikė Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas Rimantas Sipavičius.

 

Pašnekovo manymu, dabartinė apylinkės teismų sistema nėra bloga.

 

"Kam keisti gerą sistemą? Reformos pas mus yra madingas dalykas, tačiau ar nenutiks taip, kaip buvo su mokyklų ir ugdymo reforma, kuri sugriovė prieš tai buvusią gerą sistemą", – sakė R.Sipavičius.

 

J.Sabatausko pateiktus Danijos ir Estijos pavyzdžius, kur sukurta panaši teismų sistema, R.Sipavičius kritikavo ir sakė, kad ji tose šalyse nepasiteisino.

 

 

Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininkas Vitalijus Kondratjevas dienraščiui sakė, kad J.Sabatausko siūlomas apylinkių teismų sujungimas yra ne tik nenaudingas, bet gresia teisėjų nepriklausomumui.

 

"Valdžios koncentravimas į vienas rankas niekada neatnešė nieko gero. Kalbant apie teismų nepriklausomumo principą, kažin ar būtų gerai, jei, teismus centralizavus, už juos būtų atsakingas vienas vadovas. Teismų koncentravimas prasilenktų su jų prigimtimi", – aiškino V.Kondratjevas.

 

Teisėjas sako, kad, sujungus teismus, visuomenėje kiltų diskusija, kodėl buvo atlikta reforma, dalis žmonių pradėtų abejoti, ar teismai yra nepriklausomi.

 

"Jei apylinkės teisme dirbantis teismo pirmininkas nebegalėtų valdyti finansinių resursų, valdyti valstybės tarnautojų ar dirbančiųjų teismuose pagal darbo sutartis, ir tai būtų daroma iš centro, abejoju, ar tesimuose atmosfera pagerėtų. Reformos nepakenks teismų įvaizdžiui, teisėjai bylas nagrinės kaip nagrinėję, bet ar tai bus nepriklausomas teismas? Teismų koncentravimas visuomenėje leis daryti prielaidas, kad egzistuoja teisėjų klanai, kurie valdo visus teismus", – abejonėmis dalijosi V.Kondratjevas.

 

Pasak J.Sabatausko, sujungti apylinkių teismus būtų įmanoma tik tuomet, jeigu tam pritartų valdančioji dauguma. Apylinkių teismų sujungimo procesas būtų panašus į Mokesčių inspekcijos, kuri vyko prieš dešimtmetį, ir galėtų būti įgyvendintas per metus.