Dienraštis "Kauno diena", 2009 02 10

 

Iš nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro pateiktos informacijos matyti, kad nuo 2003 m., kuomet baigėsi vadinamoji Rusijos krizė Lietuvoje, nusikalstamumas tendencingai mažėjo iki pat 2008 m. pirmojo ketvirčio, kuomet pradėjo jaustis pirmieji lėtėjančios ekonomikos požymiai.

 

Nuo 2008 m. pirmojo ketvirčio nusikalstamumo lygis Lietuvoje ėmė sparčiai augti. Kas bus su nusikalstamumo lygiu, kai tikroji krizė su visais jos padariniais atsiris ir į Lietuvą? Prognozės aiškios, tačiau gana niūrios: nusikalstamumo lygis Lietuvoje sparčiai išaugs, ir jo, deja niekas negali prognozuoti.

 

Laiško autoriai primena, kad Seimui pateiktas įstatymo projektas Nr. XP-3460 dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį. Įstatymo projekto autorius aiškinamajame rašte nurodė, jog šiuo įstatymu siekiama, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys būtų kuo greičiau integruojami į visuomenę ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

 

Atsižvelgiant į laisvės atėmimo laiką ir į tai, kad dauguma nuteistųjų neturi galimybės dirbti laisvės atėmimo vietose, galima daryti išvadą, jog daugelis jų praranda darbo įgūdžius. Tyrimai rodo, kad 98,4 proc. grįžusiųjų iš įkalinimo vietų, registruodamiesi Darbo biržoje, buvo nepasirengę darbo rinkai.

 

 

Kylant nusikalstamumo lygiui Lietuvoje, daugėjant bedarbių ir priėmus įstatymą dėl amnestijos akto, po kurio įsiteisėjimo tūkstančiams nuteistųjų bus nutrauktas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir jie išeis į laisvę, teisėsaugos institucijų darbo apimtys išaugs keleriopai.

 

Pirmiausia neprognozuojamas nuteistųjų prašymų skaičius pasieks Lietuvos teismus ir amnestijos komisijas. Esant dideliam nedarbingumui, akivaizdu, kad paleisti nuteistieji, neradę galimybės įsidarbinti, gali padaryti naujas nusikalstamas veikas.

 

Šiuo metu visų teisėsaugos institucijų darbo apimtys yra vos aprėpiamos, o esant tokioms prognozėms, natūralu, kad susitvarkyti su nuolat gausėjančiu darbo krūviu bus vis sunkiau. Tačiau blogiausia yra tai, kad visos neigiamos pasekmės dėl esamos situacijos kils pačiai visuomenei, kurios saugumo valstybė nesugebės garantuoti.

 

 

Nebus spėjamos tirti nusikalstamos veikos, neproporcingai didės neištirtų nusikaltimų, teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje ir visose teisminėse instancijose bylos bus tiriamos kur kas ilgiau, dažnės procesinių klaidų, tai lems per ilgą bylos nagrinėjimo procesą, mažins kitoms byloms galimą skirti laiką, didins nepagrįstų kardomųjų priemonių paskyrimo atvejus, nepagrįstai ilgins suėmimo bei kitų procesinių prievartos priemonių taikymo terminus ir t.t.

 

Pralaimėtų bylų prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių teisme gali padaugėti, tačiau tai nėra blogiausia, kas gresia visuomenei. Blogiausia tai, kad žymiai sumažės kiekvieno visuomenės nario asmeninis saugumas, dažnas tiesiogiai nukentės nuo nusikalstamų veikų, taip pat nukentės kiekvieno asmens teisė į teisminę gynybą, valstybė nebus pajėgi kovoti su visomis šiomis blogybėmis.

 

 

Šiuo metu teismai ir kitos teisėsaugos institucijos yra apkrautos nepagrįstai dideliu darbo kiekiu. Negana to, Seime nuolat atsiranda naujų pasiūlymų, kaip joms suteikti papildomų funkcijų ir dar labiau padidinti darbo krūvį.

 

Kartu nuolat yra pateikiami vis nauji teisės aktų projektai, kuriais siekiama sumažinti visų teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimus, apkarpyti turimus etatus, atsisakyti pradėtų vykdyti programų, daryti pertvarkas jau nusistovėjusiose ir sėkmingai dirbančiose struktūrose ir t.t., tuo dar labiau komplikuojant ir taip sudėtingą situaciją bei minėtų institucijų darbuotojams sukuriant abejingumo atliekamo darbo kokybei bei socialinio nesaugumo atmosferą.

 

2008 m. gruodžio 19 d. priimtas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 m., įstatymas, kuriuo visų teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimas buvo tiesiogiai sumažintas. Taip pat nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojęs gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (20 str.) visiems asmenims nustatė naują neapmokestinamų pajamų dydžio apskaičiavimo tvarką, pagal kurią dauguma teisėsaugos institucijų darbuotojų moka didesnį gyventojų pajamų mokestį. Tokiu būdu antrą kartą per mėnesį netiesiogiai yra sumažinti teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimai.

 

Besikomplikuojančios kriminogeninės situacijos sąlygomis tokie priimami įstatymai stumia visuomenę į bedugnę. Mažinant teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimus ar kitaip mažinant realiai gaunamas darbo veiklos pajamas, taip pat yra mažinamas ir visų teisėsaugos institucijų darbuotojų stimulas bei kantrybė taikstytis su esama situacija.

 

Siekis išlikti solidariam su visuomene, būti kantriam, dirbti neapmokamus viršvalandžius, kurių nuolat daugės, palaikyti klibantį kriminogeninį stabilumą, blėsta. Kartu blėsta ir vidinė motyvacija.

 

Siekiant kuo ilgiau bent išsaugoti esamos situacijos stabilumą, reikalaujame visomis galimomis formomis ne mažinti, o išlaikyti bent buvusį 2008 m. teismų ir teisėsaugos institucijų finansavimą, labai atsakingai įvertinti būsimos amnestijos pasekmes.