Sukurti skaidrią, atvirą ir visiems lygią teismų sistemą labiausiai trukdo pasitikėjimo problema, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovės nuomone, geriausias būdas šiai problemai spręsti - teisėjų vertinimo sistemos tobulinimas.
Pirmadienį D. Grybauskaitė susitiko su Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos bei Nacionalinės teismų administracijos vadovais ir nariais. Jiems Prezidentė išdėstė nuomonę, kad vertinant teisėjus būtina akcentuoti ne tik jų profesionalumą ir darbo sugebėjimus, bet daug dėmesio skirti moraliniams aspektams - sąžiningumui, garbingumui, padorumui.
"Prezidentės įsitikinimu, teisėjų vertinimo komisijos darbas turi būti gerinamas, teisėjų atranka taip pat turi pasiekti aukštesnį lygį", - D. Grybauskaitę citavo jos atstovas spaudai Linas Balsys.
Pasak jo, D. Grybauskaitei kelia nerimą tai, kad teismų pirmininkų išvados apie į aukštesnės instancijos teismą pretenduojančių teisėjų darbą dažnai būna paviršutiniškos, o dėl to paviršutiniškas išvadas parengia ir vertinimo komisijos.
"Dėl to nukenčia bylos, nukenčia ir piliečiai. Prezidentė taip pat akcentavo teisėjų nepriklausomumo principą. Šis principas turi būti teisėjų pareiga, o ne noras", - šalies vadovės žodžius perdavė L. Balsys.
Teisėjų vertinimo komisijos pirmininkas Jonas Žilys teigė, kad šiuo metu dirba darbo grupė, kuri iki rugsėjo mėnesio parengs naujus teisėjų vertinimo principus. Juose žadama daugiau dėmesio skirti teisėjo, kuris yra vertinamas, kolegų nuomonei ir psichologiniams aspektams.
Šiuo metu vertinimo komisijos nariai vertinamajam skiria balų pagal atitinkamas vertinimo grafas. Daugiausiai balų skiriama už darbo stažą, administracinio darbo patirtį, dalyvavimą savivaldoje.
J. Žilio teigimu, svarstoma, kad tokie kriterijai nėra patys objektyviausi vertinant, ar teisėjas tinkamas dirbti aukštesnės instancijos teisme.
"Pagrindinė problema, su kuria susiduria komisijos nariai, vertindami vieną ar kitą žmogų, yra nepakankama informacija apie teisėjo profesinę veiklą. Ten yra standartinės pozicijos, kur komisijos nariai surašo savo balus, tačiau išvadose trūksta platesnės analizės apie teisėjo priimtus sprendimus, keistus sprendimus. Kartais sprendimas pakeičiamas dėl techninių dalykų, o kiti dėl rimtų motyvų - klaidų. Atrankos komisijai išvadose tai turi ir atsispindėti", - teigė J. Žilys.