Dienraštis" Sekundė", 2009 02 10

Sunerimę dėl Seimui svarstyti pa­teikto Amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį įstatymo projekto Panevėžio teisininkai nusprendė savo nuo­monę valdžiai pareikšti tiesiogiai. Prezidentui Valdui Adamkui, Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui ir mi­nistrui pirmininkui Andriui Kubiliui sausio pabaigoje nusiųstą pareiški­mą pasirašė Apylinkių teismų teisė­jų sąjungos pirmininkas, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vytautas Krikščiūnas, Prokuratūros profesinės sąjungos tarybos narys, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korup­cijos tyrimo skyriaus prokuroras Edgaras Baltrimavičius ir Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininkė Lo­reta Soščekienė.

            

Sausio pabaigoje Panevėžyje susi­tikę sąjungų atstovai aukščiausių šalies politikų prašo atkreipti ypatingą dėmesį į teismų, prokura­tūros, policijos ir kitų teisėsaugos institucijų ar žinybų darbuotojų nerimą dėl drastiškai mažinamo fi­nansavimo ir su tuo kone tiesiogiai susijusių ketinamo priimti įstatymo dėl amnestijos pasekmių.

 

Pareiškime pažymima, kad atė­jus sunkmečiui kriminogeninė situ­acija šalyje tik prastės. Esą patirtis rodo, kad vis labiau mažėjant ga­limybei patenkinti poreikius teisė­tais būdais auga nusikalstamumas: pasibaigus Rusijos krizei nuo 2003 m. nusikaltimų Lietuvoje mažėjo iki pat 2008-ųjų pirmojo ketvirčio ir sparčiai ėmė augti tuomet, kai šalyje pasijuto pirmieji lėtėjančios ekonomikos požymiai.

 

„Tendencijos yra aiškios. Po­litikai nuolat pabrėžia, kad krizė Lietuvoje dar neprasidėjo, tačiau kas bus su nusikalstamumo lygiu, kai tikroji krizė su visais padariniais atsiris į Lietuvą? Prognozės aiškios, tačiau gana niūros — nusikalstamu­mo lygis Lietuvoje sparčiai išaugs ir jo, deja, niekas negali prognozuoti", —  tvirtinama pareiškime.

 

 

Teisėsaugos institucijų atstovai su­abejojo, ar siekdami nusikaltimus įvykdžiusius asmenis kuo greičiau integruoti į visuomenę ir taip skatin­ti daugiau nebenusikalsti politikai pasirenka tikslą atitinkančias prie­mones. Rašte pažymima: nederėtų pamiršti, kad dauguma nuteistųjų praranda darbinius įgūdžius, beveik 95 procentai grįžusiųjų iš įkalinimo vietų ir nuskubėjusiųjų registruotis į darbo biržą darbo rinkai nebūna pasirengę, daugiau kaip pusė jų neturi jokios darbinės patirties.

 

„Esant didelio masto nedarbo lygiui akivaizdu, kad nuteistieji, neradę galimybės įsidarbinti, gali padaryti nusikalstamas veikas", — rašte pažymėjo profesinių sąjungų atstovai.

 

Politikų prašoma atkreipti dėmesį į dar vieną itin aktualią teisėsaugos institucijoms problemą — daugelio iš jų darbo apimtys ir taip vos aprėpia­mos, susitvarkyti su nuolat didėjančiu darbo krūviu darosi vis sunkiau, o tūkstančiui kalinių išėjus į laisvę darbo padaugės dar keleriopai.

 

„Blogiausia, kad visos neigia­mos pasekmės dėl esamos situaci­jos kils pačiai visuomenei, kurios saugumo valstybė nesugebės garantuoti. Nebus spėjamos tirti nusikalstamos veikos, ikiteismi­nio tyrimo ir jį kontroliuojančios įstaigos nesugebės operatyviai ir tinkamai paruošti bylų teismams nagrinėti, neproporcingai didės neištirtų nusikaltimų skaičius, teis­minėje bylos nagrinėjimo stadijoje ir visose teisminėse instancijose bylos bus tiriamos kur kas ilgiau, dažnės procesinės klaidos, tai lems per ilgą bylos nagrinėjimo procesą, mažins kitoms byloms galimą skirti laiką, didins nepagrįstų kardomųjų priemonių paskyrimo atvejus, ne­pagrįstai ilgins suėmimo bei kitų procesinių prievartos priemonių taikymo terminus ir kita", — pa­reiškime teigia jo iniciatoriai.

 

Pasak jų, valstybė ne tik nebus pajėgi užtikrinti žmonių saugumo ir kovoti su visomis blogybėmis, bet ir daug dažniau atsidurs pra­laimėjusiosios pusėje gyventojams nusprendus kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.

 

 

Teisėsaugos institucijų atstovai nepasitenkinimą šalies valdžiai išreiškė ne tik dėl nepagrįstai didelio ir vis augančio darbo krū­vio, bet ir dėl ketinimų mažinti darbuotojų atlyginimus, apkarpyti turimus etatus, daryti pertvarkas jau nusistovėjusioms ir sėkmingai dirbančioms struktūroms. Pasak jų, tai dar labiau komplikuoja situa­ciją, kelia darbuotojų abejingumą darbo kokybei ir sudaro socialinio nesaugumo atmosferą.

 

Pareiškime tvirtinama, kad „besikomplikuojančios kriminogeninės situa­cijos sąlygomis tokie priimami įstatymai stumia visuomenę į bedugnę. Mažinant teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimus ar realiai gaunamas darbinės veiklos pajamas taip pat yra mažinamas ir visų teisėsaugos institucijų darbuotojų stimulas bei kantrybė taikstytis su esama situ­acija. Siekis išlikti solidariam su visuomene, būti kantriam, dirbti neapmokamus viršvalandžius, kurių nuolatos daugės, palaikyti klibantį kriminogeninį stabilumą, blėsta. Kartu blėsta ir vidinė motyvacija. Siekiant kuo ilgiau bent išsaugoti esamos situacijos stabilumą reikalaujame visomis galimomis for­momis ne mažinti, o išlaikyti bent buvusį 2008 m. teismų ir teisėsaugos institucijų finansavimą, darbuotojų atlyginimus, taip pat labai atsakin­gai įvertinti būsimos amnestijos pasekmes."

 

„Sekundės" kalbintas E.Baltrimavičius teigė, kad kol kas iš raštą gavusios šalies valdžios nesulaukta jokios reakcijos. Vis dėlto pareiškimą pateikusieji tikisi, kad į išdėstytas problemas nebus pažiūrėta pro pirštus.

 

„Atstovaujame šalies teisėsau­gos institucijų darbuotojams ir pareiškimą rašėme tikėdamiesi, kad į jį bus atsižvelgta, nors at­sakymo dar neturime", — sakė Prokuratūros profesinės sąjungos tarybos narys.

 

Seimo Komunikacijos depar­tamento ryšių su visuomene sky­riaus atstovas Valdas Sinkevičius „Sekundę" informavo, kad raštas Seimą pasiekė vasario 4-ąją.

 

„Pareiškimas perduotas Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Kai jis bus išnagrinėtas ir priimti sprendimai, apie tai bus informuoti pareiškimo iniciatoriai", — teigė Seimo atstovas.