Laikraštis "Akistata", 2008 12 16

Dar pernai, kai dėl menko atlyginimo ir didžiulio darbo krūvio apylinkių teismus paliko nemažai teisėjų, imta nerimauti dėl galimos teismų krizės. Tuomet Lietuvos Respublikos Teisėjų taryba Seimo paprašė iš esmės peržiūrėti visą teisėjų atlyginimo teisinio reguliavimo mechanizmą, kuris nesudaro sąlygų pritraukti į apylinkių teismus aukščiausią kvalifikaciją turinčių teisininkų.

 

Tačiau ir metams praėjus, šios instancijos teismuose niekas nepasikeitė. Šiuo metu apylinkių teismuose trūksta 33 teisėjų. Katastrofiška padėtis Biržuose - iš 4 teisėjų šiame apylinkės teisme tebedirba 3, o nuo Naujųjų metų tedirbs viena teismo pirmininkė - jai teks ne tik nagrinėti bylas, bet ir spręsti ūkinius klausimus. Net ir ten, kur teisėjų etatai beveik visi užimti, darbo krūvis nesuvokiamas sveiku protu - per metus civilinių bylų teisėjas išnagrinėja iki 1000 ir daugiau, o baudžiamųjų ir administracinių - 400 ir daugiau bylų. (Beje, apygardų teismų teisėjui tenka 10 kartų mažiau bylų.) Atlyginimai buvo tokie, kad irgi neskatino dirbti. Vidutiniškai per mėnesį iki naujojo Teisėjų atlyginimo įstatymo priėmimo apylinkės teisėjas uždirbo 3500 litų, kai tuo tarpu apygardų teisėjų vidutinis atlyginimas "į rankas" - 6000 litų.

 

 

Maitinami pažadų, bet nė kiek negerėjant, šalies apylinkių teisėjai spalio pabaigoje susibūrė ir oficialiai įregistravo Apylinkių teismų teisėjų sąjungą. Pirmajame sąjungos visuotiniame susirinkime lapkričio pradžioje jos pirmininku išrinktas Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vytautas Krikščiūnas. "Ši sąjunga, - pabrėžė pirmininkas, - atstovaus apylinkių teismuose dirbančių teisėjų interesams valstybinėse ir visuomeninėse organizacijose, stengsis kelti šiose institucijose dirbančių teisėjų prestižą. Jau seniai kalbėjome apie apylinkių teismuose dirbančių teisėjų bėdas, tačiau kalbos taip ir likdavo tik kalbomis. Situacija bemaž nesikeitė beveik 10 metų". Iš 750 šalies teismuose dirbančių teisėjų apylinkės teismuose dirba apie 560. Apylinkės teismuose yra išnagrinėjama apie 90% visų bylų, o tai reiškia, kad būtent apylinkių teisėjai daugiausia bendrauja su gyventojais.2003-iaisiais, kai įsigaliojo naujas Civilinis kodeksas ir Civilinio proceso kodeksas, apylinkių teismams buvo perduota spręsti daug naujų kategorijų administracinių bylų, ginčų ir kitų klausimų, kuriuos iki tol nagrinėjo kitos institucijos. Pvz., santuokos nutraukimas, kai nėra vaikų, arba turto pardavimas, kai yra nepilnamečiai vaikai ir kt. Be to, tais pačiais metais įsigalioję ir nauji Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso kodeksai apylinkės teisėjams pridėjo dar papildomą krūvį. Jiems atiteko kai kurios prokurorų ar tyrėjų vykdytos funkcijos, teko įvesti naują ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigybę. Taip pat ir dabar teismams vos ne kas mėnesį perduodama nagrinėti vis naujos kategorijos administracinių bylų, kurias spręsdavo kitos tarnybos: policijos pareigūnai, darbo, mokesčių ar aplinkosaugos inspektoriai.

 

 

"Sąjungą įkūrėme tam, kad pagaliau būtume išgirsti, - sakė Vytautas Krikščiūnas. - Bylų daugėja, o į apylinkės teismus kvalifikuoti teisėjai nenori eiti dirbti, nes krūvis nepaprastai didelis, o atlyginimas - mažas. Geras specialistas verčiau eina advokatauti ar dirba notaru arba antstoliu, kur atlyginimai kelis kartus didesni. Be to, kasmet dėl įvairių švenčių ir laisvadienių mažėja darbo dienų skaičius - vidutiniškai per metus yra 200 darbo dienų. Gyventojai pyksta, kad bylų nagrinėjimas užtrunka labai ilgai. Todėl tenka dirbti viršvalandžius ir net poilsio dienomis. Liūdniausia, kad dėl to kyla problemų žmonėms, kurių interesai sprendžiasi teisme, taip pat - teisėjams. Teisėjams dėl to, kad jų darbas poilsio dienomis ir už viršvalandžius nekompensuojamas ir neapmokamas, o gyventojams - nes tenka važinėti į teismo posėdžius ne vieną kartą ir metų metus laukti sprendimo". Spalio pabaigoje įkurtą Apylinkių teismų teisėjų sąjungą inicijavo 7 teisėjai: 4 iš Panevėžio ir 3 iš Kauno apylinkių teismų. Po savaitės į susirinkimą atvažiavo 32 apylinkių teismuose dirbantys teisėjai, o dabar sąjunga jau turi apie 100 narių. "Manome, kad narių dar daugės, - įsitikinęs sąjungos pirmininkas V. Krikščiūnas. - Pavienių mūsų kalbų valdžia ne itin noriai klausydavosi. Dabar, kai esame oficiali sąjunga, turėsime daugiau galimybių kreiptis į Seimą su pasiūlymais peržiūrėti įstatymus. Ir mūsų nuomonės bus reikalaujama paisyti. O planų ir pasiūlymų turime daug. Pirmiausia - dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimų, apmokėjimo už viršvalandžius problema. Tai turi nustatyti tikrasis darbdavys - valstybė, o ne Teisėjų taryba, kaip buvo iki šiol. Spręsime ne tik bendras problemas, bet aiškinsimės ir iškilusias dėl drausmės ar etikos pažeidimų, privačių ar viešų interesų supainiojimo situacijas". Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas V. Krikščiūnas akcentavo ir labai opų teisėjams darbo stažo klausimą, pagal kurį nustatomi priedai prie pareiginio atlyginimo ir suteikiamos kasmetinės atostogos. Juk nemažai atėjusių dirbti į apylinkių teismus teisėjų prieš tai dirbo advokatais - ir ne vienerius metus. Tai akivaizdus labai svarbios teisinės pareigybės nuvertinimas. "Tie metai į teisėjo darbo stažą neįskaičiuojami, - apgailestavo pirmininkas. - O juk tie žmonės turi tikrai didelę teisminio darbo patirtį. Tuo tarpu į darbo stažą įskaitomas pedagoginis darbo stažas asmenims, turintiems "teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį" ar darbas "valstybės tarnyboje".

 

 

Sąjungos planuose - ir vis prastėjančio teismo prestižo gerinimas. Ketinama tartis su miestų švietimo skyriais ir mokyklų vadovais, kad būtų sudaryta galimybė pabendrauti su vyresnių klasių moksleiviais, vesti teisės pagrindų pamokas ar užklasinius užsiėmimus teisiniais klausimais. Be to, paaugliams, sulaukusiems 16 metų ir norintiems susipažinti su teismo specifika, ketinama sudaryti sąlygas stebėti nagrinėjamas teismo posėdžiuose bylas. Sąjungos nariai planuoja ir labdaringą veiklą. "Skaudžiausia, kad mes, institucija, kuri vykdo teisingumą, pati to teisingumo nejaučiame, - sakė pirmininkas. - Galų gale ir pati šalies valdžia, kartais numodama ranka į apylinkių teisėjų sprendimus, menkina teismo prestižą. Tuomet ir visuomenė drąsiai kaltina teisėjus kyšininkavimu ar neobjektyviu bylos nagrinėjimu, nors konkretizuoti savo kalbų negali". Į Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybą išrinkti 9 teisėjai iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Alytaus. Netrukus jie ketina kreiptis į Seimą ir pateikti įvairių pasiūlymų, kaip spręsti susidariusias problemas.

 

Neseniai naujai išrinktoje Teisėjų taryboje pagaliau yra ir 3 apylinkių teisėjai: Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis, Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis.