Laikraštis "Akistata", 2011 10 28

Prieš porą metų teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pristatyta teismų reforma apylinkių teismų teisėjams atrodo tik prasta vizija, be jokių rimtų skaičiavimų. Teisėjus gniuždo ir tolygiai didėjantys darbo krūviai, ir mažėjantys atlyginimai. 

 

 

Apylinkių teismų teisėjai, kurie sudaro du trečdalius viso teisėjų korpuso, jau nuo 2008 metų kalba apie vis didėjančius darbo krūvius, įstatymų painiavą, mažėjantį darbo užmokestį, bet atrodo, kad jų balsas sklinda tyruose. Priimamos vis naujos įstatymų pataisos būna naudingos tik aukštesniųjų teismų teisėjams. Pastarieji, būdami arčiau valdžios, tiesiog užsiima lobizmu, daro įtaką politikams ir taip „prastumia“ sau naudingus įstatymus. 

 

Štai nuo spalio 1-osios įsigaliojo Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisos. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nuomone, „informacinės technologijos leidžia darbus organizuoti paprasčiau bei sutaupyti ir laiko, ir pinigų“, bet apylinkių teismų teisėjai savo ruožtu tikina, jog tikrovė esanti visai kitokia. 

 

„Iki šiol apylinkių teismų teisėjų krūvis kelis kartus viršijo apygardų teismų teisėjų darbo krūvį, – tvirtina Apylinkių teismų teisėjų sąjungos (ATTS) pirmininkas, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Nevardauskis. – O kai įsigaliojo CPK pakeitimai, krūviai tik dar labiau išaugo. Neva kad paspartintų bylų nagrinėjimą, bylos tiesiog buvo „perpumpuotos“ į apylinkių teismus, kurie ir taip „vežė“, drįsčiau pasakyti, nežmonišką krūvį. Štai tau ir visa reforma.

“Įsigaliojus CPK pakeitimams, ieškinių ribos žemiausioje teismų instancijoje praplėstos iki 150 000 litų. Ir jei nagrinėjant bylą ieškinys išauga iki 300 000, bylą būtina pabaigti nagrinėti, o ne pagal teisimingumą perduoti aukštesnės instancijos teismui.

 

Tai jau ne pirmas krūvių permetimas ant apylinkių teismų teisėjų pečių. Nuo šių metų pradžios apylinkių teismams buvo perduota ir daugelis administracinių teisės pažeidimų bylų – po pareigūnų priimtų nutarimų apeliacijas dabar nagrinėja apylinkių teismai. 

 

Priimant Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas taip pat buvo tvirtinama, jog šios bylos daug laiko neužimsiančios ir darbo krūvis tikrai nedidėsiąs. Tačiau pasitaiko tokių apeliacinių bylų, su kuriomis teisėjai sugaišta nė kiek ne mažiau laiko nei, tarkim su baudžiamąja byla. 

 

Beje, dar 2009 metais Nacionalinė teismų administracija skelbė, jog vidutiniškai kiekvienas teisėjas per mėnesį turi išnagrinėti 59,98 bylas, o kai kuriuose apylinkių teismuose bylų kiekis siekė 70 ir net 90. Tad koks dabar bylų skaičius, teisėjai netgi nedrįsta skaičiuoti.   

 

 

Ne taip seniai buvo svarstoma, jog vertėtų apskaičiuoti optimalų teisėjo darbo krūvį. Tos kalbos ir liko kalbomis. Dabar jau kalbama, kad būtų sunku apskaičiuoti – reikėtų prie teisėjo sėdėti ir žymėti, kiek jis vienam ar kitam procesui sugaišta laiko. 

 

ATTS pirmininkas A. Nevardauskis įsitikinęs, jog apskaičiuoti darbo krūvį nėra sudėtinga.

 

„Psichologas, kalbininkas ar kiti specialistai galėtų nustatyti, per kiek laiko galima perskaityti A4 formato lapą ir suvokti, kas jame parašyta, – sako A. Nevardauskis. – Galima imti patį trumpiausią laiką, per kurį įmanoma tai padaryti, ir pamatysime, jog teisėjas niekaip negali tilpti į darbo laiką. Prieš gerus metus vienas mūsų teismo teisėjas, nagrinėjantis gautą sudėtingą finansinę bylą iš keliasdešimties tomų, preliminariai paskaičiavo, kad jeigu skirs susipažinti vienam bylos puslapiui tik vieną minutę, tai iš darbo niekada nebegrįš namo...  Va kodėl paskui teisėjai kaltinami skubotumu ir paviršutiniškumu.“ 

 

 

Perkėlus dalį bylų iš administracinių bei apeliacinių teismų į žemesnės instancijos teismus, nei etatai, nei finansai kartu su bylų srautu perduoti nebuvo. „Darbo krūvis didėja, o atlyginimai – mažėja, – sakė teisėjas A. Nevardauskis. – Nei už viršvalandžius, nei už darbą savaitgaliais teisėjai negauna atlyginimo, negali už tai pasiimti laisvų dienų.“Kai kuriuose teismuose teisėjai žymi grafikuose, kada jie dirba viršvalandžius, bet už juos gali būti mokama tik iš darbo užmokesčiui skirtų asignavimų. Bet jeigu nei vienas teisėjas nesirgo, neėmė neapmokamų atostogų, pinigų teismas ir nesutaupė. Šiuo metu kai kurių teismų pirmininkai jau nuogąstauja, jog nebus iš ko sumokėti teisėjams algų už lapkričio ir gruodžio mėnesius.

 

Teisėjų atlyginimas, esant krizės sąlygomis, nuo 2009 metų gegužės buvo mažinamas 3 kartus (beje, kitiems valstybės tarnautojams – 2 kartus). Šiuo metu Vyriausybė viešai deklaruoja, jog krizė baigėsi, ir skelbia, jog ministerijų valdininkams yra mokamos priemokos už papildomų funkcijų atlikimą, už darbo krūvį viršijančią veiklą. Na o teisėjams atlyginimų grąžinimą į prieškrizinį lygį numatoma nukelti dar metams – iki 2012 metų gruodžio 31 dienos. Apie jokių priedų mokėjimą už viršvalandžius ar darbą švenčių dienomis nė neužsimenama.