- Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams). Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą LT077300010112902789 AB bankas Swedbank. Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.
Nariams
Mūsų draugai
Naujienų portalas "Delfi", 2009 08 03
D.Grybauskaitė mano, kad teismai turėtų taupyti pinigus
Dainius Sinkevičius
Sunkius laikus išgyvenančiuose Lietuvos teismuose turėtų būti dar labiau taupomos valstybės lėšos, o atrenkant teisėjus didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas jų moralei, padorumui, sąžiningumui ir profesiniam sugebėjimui. Taip mano šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, su Teisėjų tarybos pirmininke Laima Garneliene penktadienį aptarusi teismų darbą.
Pasak prezidentės atstovo Lino Balsio, susitikimo su L. Garneliene metu D. Grybauskaitė pažymėjo, kad šalies gyventojai vis mažiau pasitiki teismais, todėl būtina atsižvelgti į jų vertinimo ir atrankos procedūras.
Šalies vadovė teismus ragino taupyti valstybės lėšas – ieškoti būdų, kaip visus palietusio sunkmečio metu būtų galima sutaupyti pinigų. Tiesa, D. Grybauskaitė įsitikinusi, kad dėlto neturėtų nukentėti Lietuvos gyventojai.
Teisėjų tarybos pirmininkė L. Garnelienė teigė, kad jau yra sudaryta darbo grupė, kuri ieškos būdų sutaupyti lėšas. Pasak jos, taryba jau pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam pasiūlymui dėl teismų reformos – jos metu penkiose šalies apygardose bus sujungti visi apylinkių teismai.
Tai, pasak L. Garnelienės, padės sutaupyti valstybės lėšų, be to, bus sumažinti teisėjų darbo krūviai – esą dabar didesniuose šalies miestuose teisėjai užversti bylomis. Be to, įvykus teismų reformai reikės mažiau pinigų teismų pirmininkų ir kanclerių atlyginimams.
L. Garnelienė viliasi, kad įstatymo projektas dar rudenį bus priimtas Seime ir jau įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios.
„Dirbs teismai ir taip nebus, kad bylų niekas nenagrinės“, - Teisėjų tarybos pirmininkė patikino, kad net ir pritrūkus pinigų teismai toliau nagrinės bylas. Tiesa, gali būti taip, kad į darbą teisėjai atvyks ne penkias, o keturias dienas, todėl bylų nagrinėjimo terminai gali dar labiau pailgėti.
Dabartiniais paskaičiavimais, didžiausi teismų įsiskolinimai yra už elektros energiją ir pašto išlaidas. Tiesa, lėšos jau yra taupomos – jeigu yra įmanoma, bylos šalims teismai nesiunčia pranešimų apie posėdžius.
„Kiekvienas teismas yra investicijų valdytojas – Teisėjų taryba jiems gali tik rekomenduoti, kaip taupyti lėšas“, - po susitikimo su D. Grybauskaite kalbėjo L. Garnelienė.
Kalbėdama apie valstybės įsiskolinimą teisėjams (dėl neteisėtai sumažintų atlyginimų), tarybos pirmininkė pabrėžė, kad visiems teisėjams jau yra išsiųsti Teisingumo ministerijos paruošti taikos sutarčių projektai su valstybe. Juose yra nurodyta, kaip ir kada teisingumo vykdytojams bus sugrąžinta skola.
Pasak pirmininkės, kiekvienas teisėjas asmeniškai nuspręs, kokiu būdu susigrąžinti įsiskolinimą iš valstybės, tačiau esą „tikrai nebus reikalaujama agresyviai“.
Kalbėdama apie mažėjantį pasitikėjimą teismais, L. Garnelienė pripažino, kad teismai iš dalies yra patys kalti, jog visuomenei nesugeba gražiai savęs pateikti. Be to, ji pažymėjo, kad civilinėse bylose teismų sprendimais būna nepatenkinti tik 2 proc. visų besibylinėjančių – tiek per metus yra apskundžiama šios kategorijos bylų.
Įkelta:
2009-08-03
Daugiau apie teisėją:
- Norėdami komentuotiprisijunkite