• Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams).
    Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą  LT077300010112902789 AB bankas Swedbank.
    Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.

Naujienų portalas "Delfi", 2009 11 23


Aukščiausiasis Teismas: valstybė atsako už briedžio sukeltą avariją
Dainius Sinkevičius
nuotraukoje briedžio ragai

Lietuvos valstybė privalo atlyginti žalą, jei netikėtai į kelią išbėgus laukiniam gyvūnui buvo apgadintas automobilis. Tokią Lietuvoje precedento neturinčią nutartį pirmadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). „Valstybė, kaip rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti“, - skelbiama galutinėje ir neskundžiamoje teismo nutartyje. 

LAT paskelbė, kad Lietuvos Vyriausybė privalės draudimo kompanijai „If P&C Insurance AS“ („IF draudimas“ procesinių teisių perėmėjui) sumokėti 37 tūkst. 622,82 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 
 
Be to, Vyriausybė privalės sumokėti dar 5 tūkst. 643,44 Lt žyminį mokestį ir draudimo kompanijos patirtas išlaidų advokato pagalbai apmokėti - 5 tūkst. Lt. 
 
Ši istorija prasidėjo dar 2006-ųjų gegužės 11-ąją, kai transporto priemonių draudimu „Casco plius“ draustas bendrovės „Margiris“ automobilis ,,Mercedes–Benz Sprinter 313“ pateko į eismo įvykį – kelio Biržai-Pandėlys-Rokiškis 46-ajame kilometre susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu briedžiu. 
 
Po eismo įvykio draudimo kompanija automobilio savininkei išmokėjo draudimo išmoką, kurią ji bandė prisiteisti iš valstybės, atstovaujamos Vyriausybės. Draudikų advokatai net trejus metus teismuose įrodinėjo, kad valstybė yra laukinės gyvūnijos savininkė ir turi pareigą rūpintis, kad šie nedarytų žalos. 
 
Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas ir net du kartus apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas „If P&C Insurance AS“ ieškinį buvo atmetęs kaip nepagrįstą, nes esą nebuvo įrodyta, kad be specialiųjų ženklų pažymėtas kelias yra nesaugus. Teismai konstatavo, kad jeigu eismo nelaimė, kurioje automobilis susiduria su laukiniu gyvūnu, įvyksta saugiame kelyje, tai turėtų būti vertintina kaip atsitiktinumas. 
 
Teismai manė, kad laukinio gyvūno staigus iššokimas į kelią naktį vertintinas kaip nenugalimos jėgos aplinkybė (force majeure), šalinanti valstybės, kaip laukinės gyvūnijos savininkės atsakomybę pagal Civilinio kodekso nuostatas. 
Tačiau su tuo nesutiko LAT, nusprendęs patenkinti draudimo kompanijos ieškinį. 
 
Pasak teismo, kelyje, kuriame briedis trenkėsi į ,,Mercedes–Benz Sprinter 313“, nuo 2004 iki 2007 metų pabaigos įvyko net 33 eismo įvykiai, kurių priežastis – susidūrimas su laukiniais žvėrimis. Tik 2007-ųjų pabaigoje avarijos vietoje buvo pastatyti įspėjamieji kelio ženklai. 
 
„Rūpestingas ir apdairus savininkas turėjo reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius ir jų skaičių bei imtis priemonių, kad jiems būtų užkirstas kelias, - konstatavo LAT. - Byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad valstybė, kaip rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti“. 
 
Pasak teismo, akivaizdu, kad laukinio žvėries išbėgimas į kelią prieš valstybiniu keliu važiuojantį automobilį kelia grėsmę žmogaus gyvybei, sveikatai, turtu. 
 
„Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų neaiškumus, dviprasmybes, spragas privalo pašalinti įstatymų leidėjas. Įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas, taigi šiuo atveju įstatymo ar teisės spragą turi pašalinti bylą nagrinėjantis teismas. Esant įstatymo ar teisės spragai, teismas taiko įstatymo ir teisės analogiją“. 
 
Pirmadienį paskelbta LAT nutartimi turėtų remtis ir kiti analogiškas bylas nagrinėjantys teismai.
 
Įkelta: 
2009 11 24
Originalų straipsnį galite perskaityti čia