Naujienų portalas "Delfi", 2010 07 10

DELFI kalbėjosi su S. Cirtautiene apie ne tik apie vadinamąją pedofilijos bylą, bet ir teisėjų tarėjų įvedimą šalies teismuose, teisėjų korupciją bei apie D. Grybauskaitės požiūrį į teismų darbą. 

 

 

Prezidentė dar prieš pradėdama eiti šias pareigas palaikė visuomenės dalyvavimo teismuose idėją ir iš esmės pritarė tarėjų instituto įtvirtinimo galimybei. Praėję metai šią poziciją tik dar labiau sustiprino. 

 

Prezidentės teigimu, smunkant pasitikėjimui teisėsaugos institucijomis, teismais, taip pat ir Lietuva, kaip teisine valstybe, Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse teisinėse valstybėse, visuomenės atstovų dalyvavimas teismų veikloje, pasidalinant atsakomybę už priimamus sprendimus, galėtų būti efektyvus ir naudingas. Viešai jau ne kartą buvo išsakyta prezidentės pozicija, kad šiandien nėra prasmės diskutuoti, ar reikalingas tarėjų institutas – šiandien turime atsakyti į labai konkrečius klausimus: kokia apimtimi, kokiose bylose ir nuo kada visuomenė turi būti įtraukta į teismų veiklą. 

 

Ieškoti atsakymų į šiuos klausimus turime nepamiršdami pagrindinio šalies teisės akto – Konstitucijos, pagal kurią, kaip teigia konstitucinės teisės specialistai, tarėjų dalyvavimas patariamojo balso teise galimas. Pastebėsiu, kad Konstitucijos pataisas gali inicijuoti ne mažiau kaip ketvirtadalis visų Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių. Seimo narių grupė atitinkamas Konstitucijos pataisas pateikė dar prieš kelerius metus, bet jos iki šiol nėra priimtos.

 

 

Tarėjų instituto idėja tikrai nėra nauja. Ją kėlė ne viena visuomeninė organizacija, buvo diskutuojama teisininkų ir politikų gretose, bet tam be abejonės turi įtakos ir bendras pasitikėjimo teisėsaugos sistema nuosmukis. 

 

Galiu patikinti, kad dar prieš metus susirinkę mokslininkai ir įvairių institucijų atstovai diskusijose šiuo klausimu įstrigo tik todėl, kad susidūrė su atitinkamų Konstitucijos nuostatų pakeitimo problema ir aiškumo šiuo klausimu nebuvimu, nes Konstitucijos pataisos užregistruotos, bet jos nėra priimtos. 

 

Šiandien teismai dirba be tiesioginio visuomenės dalyvavimo teismų veikloje, o visi kiti bandymai pakelti visuomenės pasitikėjimą teismais, kad ir labai ženkliai pagerinę teismų veiklą, neleido pakelti vis smunkančio pasitikėjimo. Visuomenė to tikisi, tad turime į tai reaguoti ir svarstyti jos įtraukimo į teismų veiklą galimybes tokia apimtimi, kokią leidžia Konstitucija.

 

 

Siūlymų yra tikrai įvairių, todėl diskutuojama apie įvairių kategorijų bylas: šeimos, darbo, viešojo intereso gynimo, pačių teisėjų bylos ir pan. 

 

Savaime suprantama, kad tarėjų įvedimas pareikalautų tam tikrų kaštų, visgi jie anaiptol nebūtų tokie dideli kaip kartais teigiama – neva tai perpus padidintų teisingumo sistemos išlaidas. Tokie paskaičiavimai buvo atlikti 2004 metais, tačiau tokiu mastu išlaidos išaugtų tik tuo atveju, jei tarėjai atsirastų visose be išimties bylose ir nebūtų numatyti jokie neatlygintinio dalyvavimo atvejai. 

Šiandieninė valstybės finansinė padėtis verčia galvoti apie kitokį modelį ir finansiškai nebrangias visuomenės įtraukimo į teismų veiklą galimybes, pavyzdžiui, svarstoma apie apskritai neatlygintiną ir visuomeniniais pagrindais grindžiamą profsąjungų ar darbdavių atstovų dalyvavimą nagrinėjant darbo bylas ir pan. 

 

 

Dar 2009 metų pabaigoje Seimui buvo pateikti įstatymų projektai, kuriais buvo siūloma sujungti viename pastate įsikūrusius tris Vilniaus miesto teismus, taip pat Kauno miesto ir Kauno rajono, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono teismus. Deja, bet šioje pavasario sesijoje Seimas minėtų įstatymų projektų nespėjo apsvarstyti, todėl prie šių klausimų, matyt, bus grįžta rudenį. Minėtų teismų sujungimas ir rezultatai leistų įvertinti ir galimas platesnės reformos apimtis, todėl tikimės, kad sprendimai bus priimti. 

 

 

Jūsų minėti įvykiai iš tiesų atskleidė daugybę problemų, matėme ir teisės aktų spragas ir nekokybiško darbo pavyzdžius. Visgi sutikčiau su teiginiu, kad pavojingiausios yra ne teisės aktų spragos, bet žmogaus problemų nesuvokimas ir aplaidus požiūris į savo darbą. Kartais to itin trūksta, todėl visuomenė vis dažniau nepasitiki valdžios institucijomis. 

 

Kai visuomenės nepasitikėjimas valdžia pasiekia piką, visuomenė, nesulaukdama adekvačios valstybės reakcijos, ima spręsti problemas pati. Tai skaudi pamoka, todėl išvadas turime padaryti visi, tiek teisėkūroje dalyvaujantys subjektai, tiek teisės taikytojai.

 

- Gindama savo brolį Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė yra išsakiusi nemažai neigiamų epitetų apie teismus. Ar teko prezidentei pasikalbėti su N. Venckiene ir ar svarstomas prezidentūroje tolesnis jos likimas – sunkiai įsivaizduojama, kad teismų vardą dergiantis teisėjas toliau galėtų dirbti teisėju...

 

Kol kas šis klausimas nesprendžiamas – sulaukime teisėjų etikos klausimus nagrinėjančių institucijų, į kurių sudėtį patenka ir visuomenės atstovai, sprendimų ir vertinimo, tuomet ir galima bus komentuoti.

 

 

Tikrai nenorėčiau kalbėti apie tiriamas ir dar nebaigtas nagrinėti konkrečias bylas, bet drįsčiau abejoti, kad būtent šiemet teisėjai ėmė elgtis blogai, kitaip nei anksčiau ar panašiai. Manyčiau, kad tos problemos apie kurias kalbate tapo dažniau pastebimos.

 

Taip, savo darbą dirba teisėsaugos institucijos, jos jaučia naujus prioritetus ir tai yra gerai. Kitaip dirba ir teismų savivaldos institucijos ir tai taip pat yra gerai. Dar ne taip seniai teisėjų drausminius pažeidimus nagrinėjo tik patys teisėjai, o apie priimamus sprendimus sužinodavome tik atsitiktinai. Šiandien šiame procese dalyvauja visuomenės atstovai, jų nagrinėjimas yra viešas, o visi sprendimai apie iškaltas teisėjams drausmės bylas privalomai skelbiami viešai. 

 

Nuo liepos 1 d. teismai privalo daryti teismo posėdžių garso įrašus. Tai – ženklus ir esminis pokytis, veiksiantis kaip prevencinė priemonė, bet tuo pačiu leisiantis pakelti teisėjų etikos klausimų svarstymo kokybę. Manau, kad einame geru keliu, tačiau tam, kad teismų sistemoje neliktų ją diskredituojančių teisėjų reikia daugiau laiko. 

 

 

Iš tiesų visai neseniai prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo atleisti Kauno miesto apylinkės teismo teisėją D. Mekšraitienę iš pareigų už teisėjo vardą žeminantį poelgį. Norėčiau pažymėti, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija svarstė klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo šiai teisėjai už įstatymų pažeidimus nagrinėjant civilinę bylą, dėl kurių buvo apgaule užvaldytas didelės vertės nekilnojamasis turtas, ir konstatavo, kad teisėja pažemino teisėjo vardą bei pakenkė teismo autoritetui. 

 

Teisėjos padarytus pažeidimus atskleidė ir Generalinė prokuratūra. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija taip pat konstatavo, kad teisėja jau ne pirmą kartą atliko veiksmus, kuriais žemino teisėjo vardą. Susipažinus su visa surinkta medžiaga, nekilo abejonių, jog tokie teisėjos veiksmai netoleruotini, nes žemina teisėjo vardą ir daro žalą visai teismų sistemai, todėl turi būti deramai įvertinti. 

 

Pastebėsiu, kad teisėjo vardą žeminantis poelgis yra savarankiškas teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindas ir jokių teisinių kliūčių bent jau tokiu būdu įvertinti teisėjos elgesį nėra. Baudžiamosios atsakomybės klausimas, ko siekė Generalinė prokuratūra, jau negali būti svarstomas dėl trumpų senaties terminų. 

 

 

Teisėjų ir teismų vadovybės skyrimui prezidentė teikia ypatingą dėmesį. Į vadovavimą teismui žiūrima taip pat labai atsakingai ir kandidatai vertinami tiek pagal jų profesines dalykines savybes, darbinės veiklos rezultatus, tiek pagal požiūrį apskritai į teismų sistemą, jos problemas, norą ir viziją, kaip ir ką galima būtų joje keisti. 

 

Vyriausiasis administracinis teismas yra vienas iš aukščiausios grandies teismų, todėl atsakomybė skiriant jo vadovą yra iš tiesų didelė. Atranka į šias pareigas yra įvykusi, todėl šio teismo pirmininko kandidatūros klausimas greičiausiai bus pateiktas svarstyti jau artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje.

 

 

Tiek kadencijos pradžioje, tiek dabar šalies vadovė teisminę valdžią laiko viena iš svarbiausių teisinės valstybės garantijų, todėl siekė ir sieks, kad tai būtų ne tušti žodžiai. 

 

Be abejo, praėję metai leido geriau pažinti teismų veiklą, įžvelgti labai konkrečias problemas ir vienu ar kitu būdu, kiek leidžia šalies vadovo įgaliojimai, bandyti jas spręsti. Problemų kaip ir visose kitose srityse yra labai daug, bet jas galima išspręsti. Tam reikia kantrybės ir laiko, o norimi rezultatai ateina ne taip greitai. 

 

 

Tokiems šalies vadovės žodžiams turėjo įtakos pluoštais gaunami skundai dėl teisėjų veiklos, taip pat vis dažnesni pačių teisėjų, ypatingai žemiausios grandies teismų teisėjų nusiskundimai dėl teismų vadovų, aukštesniųjų teismų ir teismų savivaldos institucijų nepakankamo dėmesio žmonių ir eilinių teisėjų problemoms. 

 

Praėjusiais metais vyko daugybė atrankų į teisėjų ir teismų vadovų pareigas, todėl prezidentė susitiko su daugybe teisėjų ir kandidatų į teisėjus, daug kartų kalbėjosi apie teismų problemas, bet labai dažnai tekdavo į tas pačias problemas pažiūrėti kitu aspektu ir akcentuoti jas ne kaip teismų, o kaip žmogaus problemas teismuose. Tai labai svarbu, nes skirtingas požiūris į problemą formuoja skirtingą jos sprendimo būdą. Jei problemų sprendimo paieškos visuomet būtų orientuotos pirmiausia į žmogų, matyt, jų sprendimai būtų randami greičiau. 

 

 

Kaip jau minėta problemų ir silpnų teismų veiklos vietų tikrai yra. Teismų veiklą galime tobulinti daugelyje sričių, tačiau turime ir labai aiškius prioritetus. Jei praėjusiais metais buvo daugiau dėmesio skiriama teisėjų atrankų, jų veiklos vertinimo proceso tobulinimui, etikos klausimų svarstymo skaidrinimui ir viešinimui, darbo krūvių suvienodinimui, tai ateinančiais metais, be abejo, nepamirštant ir šių dalykų, turėsime daugiau dėmesio skirti visuomenės įtraukimui į teismų veiklą, teismų administracinės veiklos kokybės ir administracinės veiklos kontrolės stiprinimui, teisės aktų projektams, kurie gali supaprastinti ir pagreitinti bylų nagrinėjimą teismuose. 

 

 

Teismuose problemų yra nemažai, tačiau norint nenuleisti rankų, teismais reikia pasitikėti. Be to, tikiu, kad didelė dalis teisėjų dirba nuoširdžiai, netaupydami nei jėgų, nei sveikatos. Todėl spręsti problemas, susikaupusias teismuose, įmanoma, tačiau tik visiems kartu.