Teismų reformos Estijoje apibendrinimas

            Lietuvos Respublikos Teisėjų tarybos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimu sudaryta darbo grupė teismų jungimo strategijai kurti. Darbo grupės 2012 m. rugsėjo 17 d. susitikime svarstant su apylinkių teismų jungimu susijusius klausimus, nuspręsta pasidomėti Estijos, kurioje šiuo metu veikia 4 apylinkių teismai (kiekvienas iš jų sudarytas iš kelių teismo rūmų), pavyzdžiu. 2012 m. spalio 18-19 d. darbo grupės nariai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas R. Norkus, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B. Kalainis, Utenos rajono apylinkės teismo teisėja L. Dumskienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas E. Rimšelis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktorė R. Juzikienė lankėsi Estijos Parnu apylinkės teisme. Šiame dokumente apibendrinama Estijos patirtis įgyvendinat apylinkių teismų reformą.

            Pasirengimas teismų reformai.

            Iki apylinkių teismų reformos Estijoje veikė 2 miesto teismai ir 14 apylinkių teismų, iš viso 16 bendrosios kompetencijos teismų, nagrinėjusių bylas pirmąja instancija. Siekiant sulyginti apylinkių teismų darbo krūvius, sudaryti sąlygas greitesniam bylų nagrinėjimui bei pagerinti teismų darbo kokybę neapribojant teismų prieinamumo, nuspręsta apylinkių teismus sujungti. Atsižvelgiant į tai, Estijos teisingumo ministerijoje 2004 m. gegužės mėnesį buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė teismų jungimo projektą bei su juo supažindino teismus. 2005 m. vasario 22 d. buvo priimti Estijos teismų įstatymo (toliau - Įstatymas) bei procesinių teisės aktų pakeitimai, įsigalioję nuo 2006 m. sausio 1 d. Teismų reformos pasirengimui buvo skirtas 10-ies mėnesių laikas tarp teisės aktų pakeitimų priėmimo ir įsigaliojimo.

            Pažymėtina, kad teigiamas ekonominis efektas nebuvo pagrindinis Estijos teismų reformos tikslas, todėl prieš teismų reformos įgyvendinimą nebuvo daromi laukiamo ekonominio efekto skaičiavimai.

            Apylinkių teismų suskirstymas.

            Nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos 9 straipsnio 2¹ dalyje numatyta, kad apylinkės teismas gali turėti vieną ar kelis teismo rūmus. Įgyvendinus teismų reformą, Estijoje pradėjo veikti 4 apylinkių teismai, sudaryti iš teismo rūmų:

            - Parnu apylinkės teismas (5 teismo rūmai, 22 teisėjai);

            - Tartu apylinkės teismas (6 teismo rūmai, 35 teisėjai);

            - Viru apylinkės teismas (3 teismo rūmai, 30 teisėjų);

            - Harju apylinkės teismas (3 teismo rūmai, 66 teisėjai).

            Kiekvieno apylinkės teismo veiklos teritorijose esantys teismo rūmai sudaro vieną juridinį asmenį (teismų rūmai neturi atskiro juridinio asmens statuso). Parnu, Tartu, Viru ir Harju teismo rūmai kartu yra ir apylinkės teismų, kaip junginių, buveinės. Atitinkamai kiekvienų teismo rūmų vieta taip pat yra ir apylinkės teismo vieta. Teismų sistemos teritorinis suskirstymas sutapo su prokuratūros ir policijos sistemų struktūros teritoriniu pasiskirstymu bei rajonų ribomis dar iki teismų reformos, tad jos metu nebuvo daromi pakeitimai šiais klausimais. Sprendžiant, kurie teismo rūmai turėtų būti centriniai, buvo atsižvelgiama į teismų aptarnaujamas teritorijas, gyventojų skaičių ir kitus rodiklius, pvz., Parnu teismo rūmai pasirinkti centriniais atsižvelgiant į tai, kad Parnu miestas apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje yra didžiausias.

             Teismų kompetencija.

            Įstatymo 10 straipsnyje reglamentuota apylinkės teismo jurisdikcija, kurią nustato teisingumo ministras. Po teismų reformos teismų rūmų veiklos teritorija nepasikeitė, t. y. teismų rūmai veikia tose pačiose kaip iki tol buvusių apylinkių teismų aptarnaujamose teritorijose, o bylų priskirtinumas nustatomas pagal nepakeistas teismingumo taisykles. Tačiau Įstatymo 10 straipsnyje yra įtvirtinta  galimybė numatyti tam tikrų rūšių bylas, kurioms netaikomos bendros jurisdikcijos taisyklės, pvz., mokėjimo įsakymų (teismo įsakymų) bylos priskirtinos Parnu apylinkės teismui (šiame teisme, be vienintelio Estijoje bylas dėl mokėjimo įsakymų išdavimo nagrinėjančio skyriaus, taip pat yra Registrų bei Probacijos priežiūros skyriai).

            Teismų rūmuose yra nagrinėjamos civilinės ir baudžiamosios bylos, kurias nagrinėja skirtingi teisėjai, kitokios bylų specializacijos nėra nustatyta. Pagal bendrą taisyklę, civilinę bylą inicijuojantys dokumentai pateikiami atsakovo gyvenamosios vietos teritorijoje veikiantiems teismo rūmams, tačiau šalis gali paduoti juos ir bet kuriuose kituose rūmuose apylinkės teismo teritorijoje ir pats teismas užtikrina jų perdavimą pagal teismingumą (apie analogišką galimybę baudžiamosiose bylose darbo grupės nariai informacijos neturi).

            Pažymėtina, kad pagreitintas mokėjimo įsakymų išdavimo procesas Estijoje veikia nuo 2009 m. Pareiškimai dėl mokėjimo įsakymų išdavimo pateikiami ir mokėjimo įsakymai išduodami elektroniniu būdu. Mokėjimo įsakymai laikomi teismo procesiniais dokumentais, nors juos išduoda ne teisėjai, o teismų darbuotojai. Parnu apylinkės teisme dirbantys 36 tarnautojai per metus išsprendžia apie 40 000 bylų dėl mokėjimo įsakymų išdavimo, kas sudaro maždaug 60 proc. visų civilinių bylų. Daugelis dokumentų išduodami automatiniu būdu pagal nustatytą tipinę formą, su proceso dalyviais susisiekiama elektroninio ryšio priemonėmis. Darbui vadovauja ir mokėjimo įsakymų išdavimą kontroliuoja teisėjų padėjėjai, kurie, esant reikalui, priima svarbius sprendimus. Išdavus mokėjimo įsakymą, atsakovas gali reikšti prieštaravimus, tuomet bylos nagrinėjimas pereina į ginčo teiseną. Estijoje į ginčo teiseną pereina apie 10 proc. bylų dėl mokėjimo įsakymų išdavimo.

            Darbo organizavimas.

            Vadovaujantis Įstatymo 55 straipsniu, apylinkės teismo teisėjus skiria Prezidentas, patarus Aukščiausiajam Teismui bei išklausius apylinkės teismo kolegijos (palatos) nuomonę. Teismo rūmuose esant laisvai teisėjo vietai, skelbiama atranka į apylinkės teismo teisėjo pareigas neapibrėžiant būsimos nuolatinės darbo vietos, tačiau kandidatams jau iš anksto būna žinoma, kuriuose teismo rūmuose bus einamos pareigos.

            Teisėjų skaičių apylinkių teismuose ir jų skaičiaus pasiskirstymą teismų rūmuose nustato Teisingumo ministras, išklausius apylinkės teismo ir apeliacinio teismo, kurio veiklos teritorijai priklauso apylinkės teismas, pirmininkų nuomonių ir gavus Teismų administracijos tarybos pritarimą. Teisėjo etatą iš vienų teismo rūmų į kitus galima perkelti Teisingumo ministrui pritarus. Nuolatiniam darbui į kitus teismo rūmus teisėjas gali būti perkeliamas tik esant jo sutikimui.

            Apylinkės teismo veiklai vadovauja apylinkės teismo pirmininkas (toliau – Pirmininkas) ir apylinkės teismo direktorius (toliau – Direktorius). Vieną iš apylinkės teismo teisėjų į Pirmininko pareigas 5 metams, ne daugiau kaip dviem kadencijoms, skiria Teisingumo ministras, išklausęs apylinkės teismo kolegijos (palatos) nuomonę. Pirmininkas yra apylinkės teismo atstovas ir vadovas, atsakingas už tinkamą teisingumo vykdymo funkcijos įgyvendinimą teisme, t. y. Pirmininkas organizuoja apylinkės teismo veiklą teisingumo vykdymo srityje. Pirmininkui dėl administracinių funkcijų vykdymo gali būti iki 30 proc. sumažintas darbo krūvis nagrinėjant bylas.

            Direktorių į pareigas skiria Teisingumo ministras viešo konkurso būdu, be Pirmininko pritarimo. Direktorius organizuoja apylinkės teismo administracinius klausimus, apylinkės teismo turto naudojimą, rengia ir Pirmininko pritarimu teikia Teisingumo ministrui apylinkės teismo biudžeto projektą, kontroliuoja teismo biudžeto lėšų naudojimą, priima ir atleidžia teismo darbuotojus ir pan. Direktorius yra savarankiškas, neatskaitingas Pirmininkui. Tik Teisingumo ministras gali duoti nurodymus Direktoriui spręsti jo veiklos sričiai priskiriamus klausimus. Pagrindinis direktoriaus kvalifikacijai keliamas reikalavimas – aukštasis išsilavinimas. Direktoriui tiesiogiai pavaldūs apylinkės teismo darbuotojai neprivalo turėti teisinio išsilavinimo (pvz., tik vienas iš Parnu apylinkės teismo Direktoriui tiesiogiai pavaldžių darbuotojų yra teisininkas).

            Teismų rūmuose yra įsteigtos kanceliarijos, kurias kontroliuoja centriniuose teismo rūmuose esantis Direktorius. Apylinkės teismuose taip pat yra įsteigtos Direktoriaus pavaduotojo pareigybės. Teismų rūmuose dirba konsultantai (teisėjų padėjėjai), kurių skaičius teismų reformos metu nesikeitė – vidutiniškai 2-3 teisėjams tenka vienas konsultantas (teisėjo padėjėjas). Kiekviename apylinkės teisme yra po vieną atstovo spaudai pareigybę, skirtą visų apylinkės teismo veiklos teritorijoje esančių teismo rūmų poreikiams. Teismo darbuotojų darbo vieta laikomi konkretūs teismo rūmai, teismų reformos metu teismų darbuotojai nebuvo perkeliami į kitus teismo rūmus, pasikeitė tik kai kurių darbuotojų pareigybės. Estijoje visų apylinkių teismų apskaitą tvarko bei informatikų paslaugas teikia privačios įmonės, atitinkamai teismuose buhalterių ir informatikų pareigybių nėra. Teismų rūmuose taip pat nėra archyvarų pareigybių (praėjus 3 metams nuo bylos išnagrinėjimo, bylos perduodamos apylinkių teismams bei saugomos bendrame archyve). Centralizuotai privačios specializuotos įmonės valdomas ir teismų turtas – patalpos. Ši įmonė atlieka visus remonto, rekonstrukcijos darbus, nei teismo direktorius, nei pirmininkas šia veikla neužsiima.

            Apylinkių teismuose yra tokių atvejų, kai teismų rūmų patalpos yra išsidėsčiusios keliuose pastatuose, pvz., Parnu bei Hapsalu teismo rūmų patalpos yra išsidėsčiusios dviejuose pastatuose. Parnu teismo rūmuose bylų nagrinėjimas organizuotas taip, kad viename pastate nagrinėjamos civilinės bylos, o kitame – baudžiamosios bylos, kiekviename iš pastatų yra kanceliarija. Organizacinį vadovavimą personalui ir personalo kontrolę užtikrina Pirmininkas bei Direktorius.

Vidinę teismų administravimo priežiūrą atlieka Pirmininkai, kurie turi teisę tikrinti, kaip laikomasi procedūrinių reikalavimų, reikalauti teisėjų paaiškinimų ir rinkti kitą reikalingą informaciją. Pirmininkai yra atskaitingi Teisingumo ministrui, su kuriuo reguliariai rengiami susitikimai, aptariami užsitęsusių bylų ir kiti klausimai.

            Pirmininkas kiekvienuose teismo rūmuose iš juose pareigas einančių teisėjų 5 metams skiria teismo rūmų vadovus (valdytojus) (kadencijų skaičius neribojamas). Skiriant teismo rūmų vadovus (valdytojus) yra tariamasi su atitinkamų teismo rūmų teisėjais. Teismo rūmuose, kuriuose pareigas eina Pirmininkas, teismo rūmų vadovas (valdytojas) nėra skiriamas. Teismo rūmų vadovai (valdytojai) yra atsakingi už teismo rūmų ir Pirmininko bendradarbiavimą bei vykdo kitas jiems teisės aktų priskirtas funkcijas. Pirmininkams ir teismo rūmų vadovams (valdytojams) už papildomų administravimo funkcijų vykdymą mokami 5 proc. nuo atlyginimo dydžio priedai. Pastebėtina, kad apylinkių teismų, po teismų reformos tapusių teismų rūmais, pirmininkai buvo paskirti teismų rūmų vadovais (valdytojais), o buvusių apylinkių teismų pirmininkams, netekusiems savo pareigų, vienerių metų laikotarpiui buvo išsaugoti iki tol gauti 5 proc. nuo atlyginimo dydžio priedai.

            Minėta apylinkės teismo kolegija (palata) – tai kiekviename apylinkės teisme veikianti  teismo savivaldos institucija, sudaryta iš visų atitinkamo apylinkės teismo teisėjų. Apylinkės teismo kolegijos (palatos) posėdžius ne rečiau kaip kartą per metus šaukia Pirmininkas arba ne mažiau kaip du trečdaliai apylinkės teismo teisėjų. Apylinkės teismo kolegija (palata) tvirtina darbų teisėjams paskirstymo planus kalendoriniams metams, susitariama, kuris teisėjas ir kuriuo laikotarpiu vyks į kitus teismo rūmus nagrinėti bylas, jei bus toks poreikis, pataria Pirmininkui su apylinkės teismo darbo organizavimu susijusiais klausimais, apylinkės teismo kolegijos (palatos) posėdžiuose gali būti keliamos ir svarstomos įvairios apylinkės teismui aktualios problemos, siūlomi jų sprendimo būdai, taip pat gali būti svarstomi klausimai dėl darbo krūvių netolygumų, teisėjų paskirstymo teismo rūmuose ir pan.

            Apylinkės teismo bei jo veiklos teritorijoje esančių teismo rūmų darbo krūvius stebi bei jų sulyginimo klausimus sprendžia Pirmininkas. Kiekvienais metais sudaromas darbų teisėjams paskirstymo planas, pagal kurį suderinamas teisėjų užimtumas bylose, teisėjų paskyrimas važiuoti nagrinėti bylų kituose teismo rūmuose ir pan. Įgyvendinus teismų reformą, didelių darbo krūvių skirtumų nebūna, tačiau esant tokiai situacijai yra numatyta galimybė darbo organizavimo klausimus aptarti apylinkės teismo kolegijoje (palatoje), bendrai apsvarstyti kilusias problemas ir galimus jų sprendimo būdus, taip pat, esant poreikiui, metų eigoje gali būti koreguojamas darbų teisėjams paskirstymo planas.

            Gautos bylos paskirstomos tuose teismo rūmuose, kuriuose jos gautos. Bylos teisėjams paskirstomos atsitiktinai informacinės sistemos pagalba, vadovaujantis darbų teisėjams paskirstymo planu. Vadovaujantis Įstatyme įtvirtintais pagrindiniais bylų paskirstymo principais, bylų paskirstymas turi užtikrinti visiems apylinkės teismo teisėjams vienodą darbo krūvį. Jeigu patvirtintu darbų teisėjams paskirstymo planu nustatoma, kad siekiant išlyginti darbo krūvį tam tikra dalis konkrečiuose teismo rūmuose gautų bylų turi būti nagrinėjama kitų teismo rūmų, kompiuterinė sistema perduodamas nagrinėti bylas atrenka atsitiktine tvarka, pvz., kas dešimtą teismo rūmuose gautą bylą paskiria nagrinėti kitų teismo rūmų teisėjams. Taigi, žmogiškojo faktoriaus paskirstant bylas, nėra. Pažymėtina, kad paprastai kitiems teismo rūmams perduodamos bylos, nagrinėtinos rašytinio proceso tvarka.

            Įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas teisėjui atsisakyti nagrinėti bylas kituose teismo rūmuose. Taigi teisėjas, einantis pareigas konkrečiuose teismo rūmuose, esant reikalui privalo nagrinėti bylas ir kituose to paties apylinkės teismo veiklos teritorijoje esančiuose teismo rūmuose, nekeičiant jo nuolatinės darbo vietos. Nors įstatyme įtvirtintas draudimas, tačiau praktikoje priverstinio vykimo nebūna, tik su teisėjo sutikimu. Jeigu teisėjui byla paskiriama nagrinėti kituose teismo rūmuose, teisėjas bylai ruošiasi savo darbo vietoje, jam byla atvežama iš kitų teismo rūmų, o bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dieną teisėjas vyksta į atitinkamus teismo rūmus, todėl proceso šalys dėl to nepatiria jokių nepatogumų. Proceso šalims pageidaujant, teismo posėdžiai gali vykti ir teismo rūmuose, kuriuose pareigas eina jų bylą nagrinėjantis teisėjas. Jeigu darbo krūvio skirtumai tampa nuolatinio pobūdžio, sprendžiamas teisėjo etatų perkėlimo iš vienų teismų rūmų į kitus klausimas.

            Teisėjui, nagrinėjančiam bylas kituose nei jo nuolatinė darbo vieta teismo rūmuose, yra kompensuojamos visos kelionės bei apgyvendinimo išlaidos. Praktikoje dažniausiai apsiribojama teisėjų kelionės išlaidų kompensavimu, kadangi paprastai teisėjai planuoja darbo laiką ir bylų nagrinėjimą teismo posėdžiuose taip, kad išvyka į kitus teismo rūmus užtruktų vieną dieną. Patogu tai, kad teisėjas, atvykęs nagrinėti bylos į kitus teismo rūmus ir įvedus savo asmeninius duomenis prisijungęs prie bendro teismų serverio, gali rasti visus dokumentus, esančius jo kompiuteryje ir reikalingus bylai nagrinėti. Paprastai teisėjai nagrinėti bylų į kitus teismo rūmus vyksta 1-2 kartus per savaitę. Teisėjui, vykstančiam nagrinėti bylų į kitus teismo rūmus, nėra sumažinamas jo darbo krūvis teismo rūmuose, kuriuose yra jo nuolatinė darbo vieta, nors, esant būtinybei, tokia galimybė yra numatyta.

            Teismo rūmuose gautos bylos popierinis variantas yra perduodamas teisėjui, kuriam paskirta byla. Bylų pervežimą iš vienų teismo rūmų į kitus organizuoja Direktorius, kuris rūpinasi logistika. Kiekvieni teismo rūmai turi lizingo būdu kas 5 metai nuolat atnaujinamus automobilius, kuriais vežiojamos bylos ir teisėjai. Skubių klausimų nagrinėjamose bylose sprendimas nekelia didelių problemų ar nepatogumų, kadangi bylos teisėjams pristatomos labai operatyviai - paprastai bylos apylinkės teismų turimais automobiliais pervežamos į kitus teismo rūmus per 1-2 dienas (pvz., Parnu apylinkės teismas turi 7 automobilius).  Esant reikalui, byla prieš tai gali būti persiunčiama elektroninio ryšio priemonėmis. Elektroninių bylų kopijų darymas proceso dalyviams yra apmokamas valstybės. Teismo pranešimai siunčiami elektroniniu būdu. Dokumentus proceso šalims išsiunčia tie teismo rūmai, į kuriuos kreipėsi asmuo.

            Jei teismo rūmuose kyla teisėjo nušalinimo byloje klausimas, jį sprendžia apylinkės teismo Pirmininkas, sprendimą patvirtindamas elektroniniu parašu. Jei byla dėl kokių nors priežasčių (pvz., teisme dirba proceso dalyvio giminės) negali būti nagrinėjama teismo rūmuose pagal teismingumą, ji gali būti perduota nagrinėti kitiems to paties apylinkės teismo veiklos teritorijoje esantiems teismo rūmams. Proceso šalys dokumentus nagrinėjamoje byloje gali pateikti bet kuriuose teismo rūmuose, tuomet dokumentai persiunčiami bylą nagrinėjantiems teismo rūmams. Esant pageidavimui susipažinti su byla, ji gali būti persiunčiama į tuos teismo rūmus, kuriuose asmuo pareiškia norą su ja susipažinti (dažniausiai baudžiamosiose bylose, civilinių bylų medžiaga proceso dalyviams prieinama elektroniniu būdu, tad iš vienų teismo rūmų į kitus pervežama palyginti nedaug bylų).                      

            Teismų finansavimas.

            Už apylinkės teismo ir jo veiklos teritorijoje esančių teismo rūmų materialinį techninį aprūpinimą yra atsakingas Direktorius, kuris taip pat rūpinasi ir kasdieniais ūkiniais reikalais. Kiekvienais metais Direktorius sudaro ateinančių metų teismo biudžeto projektą, tvirtinamą Pirmininko ir teikiamą Teisingumo ministrui. Biudžetas yra skiriamas visai teismų sistemai ir tik vėliau lėšos paskirstomos konkretiems teismams.

            Teismų reformos įgyvendinimo rezultatai.

            Estijoje teismų reformos įgyvendinimas vertinamas teigiamai. Praėjus dvejiems metams nuo sujungtų teismų veiklos pradžios buvo atliktas teismų reformos efektyvumo ir pasiektų rezultatų vertinimas. Nustatyta, kad sujungus teismus, kaip ir tikėtasi, teismų darbo krūviai suvienodėjo, pvz., iki teismų reformos darbo krūviai nagrinėjant civilines bylas teismuose skyrėsi 2,5 karto, o praėjus dvejiems metams – 1,3 karto; darbo krūvių nagrinėjant baudžiamąsias bylas skirtumai sumažėjo nuo 3 iki 1,5 karto.

            Teismų jungimo privalumas pasireiškė ir tuo, kad centralizavus teismų materialinį techninį aprūpinimą pasiektas ekonominis efektas – perkant didesnį prekių ir paslaugų kiekį teismų poreikiams patenkinti, prekės ir paslaugos įgyjamos mažesne kaina. Be to, sujungus teismus sumažėjo Pirmininkų bei Direktorių skaičius, buvo sutaupytos administracinės išlaidos (bendras valdymas, bendra buhalterija ir kt.). Skaičiuojama, kad sujungus teismus, apytikriai kiekvienas teismų junginys sutaupė po 20 proc. jiems skiriamų lėšų, kurios buvo panaudotos kitiems apylinkių teismų poreikiams.