- Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams). Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą LT077300010112902789 AB bankas Swedbank. Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.
Nariams
Mūsų draugai
Dėl CPK pakeitimų 2009 01 12
Įkelta:
2009-01-12
Seime yra užregistruotas Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ( Nr.XP-3107). Čia pateikiamos pastabos dėl kai kurių straipsnių ir pasiūlymai, kaip reikėtų projektą koreguoti.
Projektas
8 straipsnį papildyti antruoju sakiniu ir šį straipsnį išdėstyti taip:„8 straipsnis. Kooperacijos principas.
Teismas, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Šalys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu.“ Nesuprantama kaip šalys bendradarbiauja su teismu? Telefonu, pasikalbėjimais tarp posėdžių ar kaip nors kitaip? Ar yra kitokia galimybė bendradarbiauti kaip nors kitaip, nei nustatyta LR CPK tvarka?
Pasiūlymas LR CPK 8 str.palikti tokį koks galioja ir dabar.
Projektas
9 straipsnio 1 dalyje po žodžio „paslaptį“ įrašyti žodžius „taip pat kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti arba taiko šias priemones“ ir šią dalį išdėstyti taip:„1. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį, taip pat kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti arba taiko šias priemones.“
Ir čia neaišku. Tuomet visose civilinėse bylose bus galima surengti neviešą bylos nagrinėjimą, motyvuojant tuo, kad teismas imasi pareigos šalims sutaikyti, nes teismas turi tokią pareigą, kuri beje įtvirtinta LR CPK 231 str.1d., tai yra „teismas , parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti“.
Ar teismas turės atlikti mediatoriaus darbą? Jeigu taip, tai procedūra visiškai nesureguliuota kitomis CPK normomis. Siūlymas nekeisti galiojančios LR CPK 9str.1d. .
Projektas
27 straipsnio 1 punkto pakeitimas ir 5 punkto pripažinimas netekusiu galios
1. 27 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių „vienas šimtas“ įrašyti žodžius „du šimtai“, išbraukti žodžius „dėl turto padalijimo“ ir šį punktą išdėstyti taip:
8 straipsnį papildyti antruoju sakiniu ir šį straipsnį išdėstyti taip:„8 straipsnis. Kooperacijos principas.
Teismas, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Šalys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu.“ Nesuprantama kaip šalys bendradarbiauja su teismu? Telefonu, pasikalbėjimais tarp posėdžių ar kaip nors kitaip? Ar yra kitokia galimybė bendradarbiauti kaip nors kitaip, nei nustatyta LR CPK tvarka?
Pasiūlymas LR CPK 8 str.palikti tokį koks galioja ir dabar.
Projektas
9 straipsnio 1 dalyje po žodžio „paslaptį“ įrašyti žodžius „taip pat kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti arba taiko šias priemones“ ir šią dalį išdėstyti taip:„1. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį, taip pat kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti arba taiko šias priemones.“
Ir čia neaišku. Tuomet visose civilinėse bylose bus galima surengti neviešą bylos nagrinėjimą, motyvuojant tuo, kad teismas imasi pareigos šalims sutaikyti, nes teismas turi tokią pareigą, kuri beje įtvirtinta LR CPK 231 str.1d., tai yra „teismas , parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti“.
Ar teismas turės atlikti mediatoriaus darbą? Jeigu taip, tai procedūra visiškai nesureguliuota kitomis CPK normomis. Siūlymas nekeisti galiojančios LR CPK 9str.1d. .
Projektas
27 straipsnio 1 punkto pakeitimas ir 5 punkto pripažinimas netekusiu galios
1. 27 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių „vienas šimtas“ įrašyti žodžius „du šimtai“, išbraukti žodžius „dėl turto padalijimo“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip du šimtai tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas;“.
2. 27 straipsnio 5 punktą pripažinti netekusiu galios.
LR CPK 27 str. 1p. nustatė, “kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas“.
LR CPK 5p. civilines bylas pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo nagrinėjo apygardos teismai. Projektu siūloma šias bylas perduoti apylinkių teismams.
Su šiais pakeitimais nesutinkame. Šios normos galėtų būti keičiamos tik įvertinus darbo krūvius apylinkių ir apygardų teismuose, vienam teisėjui tenkantį darbo krūvį per metus. Kelerių paskutiniųjų metų tendencijos rodo, kad apylinkių teismuose darbo krūviai, civilinių bylų skaičius kasmet ženkliai didėja. Vienas teisėjas išnagrinėja nuo 700- 1000 bylų per metus. Pakeitus šias nuostatas, ženkliai padidėtų bylų skaičius, o teisėjų ir teisėjų padėjėjų etatų didinti nenumatoma. Neaišku, kaip tuomet būtų sprendžiama ši problema, padėjėjų klausimas, kurių apylinkių teismuose tenka tik po vieną dviems teisėjams, raštinės darbuotojų, sekretorių klausimas.
Siūloma LR CPK 27str.1d.1p. ir 5p. nekeisti.
Projektas
Pakeisti 45 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:„3. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas informuoja ieškovą apie teismo teisę taikyti šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes ir nagrinėja bylą iš esmės.“
Pagal siūlomą projektą tampa panašu į grąsinimą baudomis. Ar nebus pažeistas dispozityviškumo, šalių lygybės principas. Ar baudos taikymą reikėtų suprasti kaip sankciją už nepaklusnumą? Pagal LR CPK 45str.3d. teismas pasiūlo ieškovui keisti atsakovą kitu asmeniu, o jei šis nesutinka išnagrinėja bylą iš esmės ir paprastai ieškinį atmeta, kaip pareikštą ne tam asmeniui. Juk bylos pralaimėjimas irgi yra sankcija.
Mūsų nuomone keisti galiojančios normos nereikia.
Projektas
CPK 96 str. papildymas 8 dalimi:
Kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens (ar jo šeimos) turtinę padėtį, asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, prašymu teismas, atsižvelgdamas į šio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas atleisti iš dalies nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Toks prašymas gali būti pateikiamas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo.“
Manome jog papildymas nauja norma yra nekonkretus, neaiškus ir netikslingas. Vertinamosios sąvokos, įrodymų išreikalavimas dėl blogos materialinės padėties apsunkins teismų darbą, nes dėl bylinėjimosi išlaidų visos nutartys skundžiamos, šiuo atveju pagausės darbo ir apeliaciniuose teismuose. Valstybei priteisiamos išlaidos nėra didelės, be to žinojimas jog nebus šalis atleista nuo mokesčių, skatina šalis bylas užbaigti taikiai, rasti kompromisus.
Projektas
98 straipsnio 1 dalyje išbraukti antrąjį sakinį, įrašyti naujus antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį sakinius ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų atlyginimo šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, sprendžiami šio Kodekso 277 straipsnio nustatyta tvarka.“
Ar tai reiškia, kad atstovaujama advokato ar advokato padėjėjo, gali nesirūpinti pareiga pateikti įrodymus apie patirtas atstovavimo išlaidas dar teismo posėdžio metu. Įtvirtinus tokią nuostatą, atsirastų galimybė nesirūpinti proceso koncentracija, visų galimų klausimų išsprendimu per teismo posėdį, dalyvaujant šalims, duodant paaiškinimus. Papildomo sprendimo priėmimas pratęsia terminus sprendimų įsiteisėjimo, teismas apkraunamas papildomu darbu, posėdžiais.
Manome jog šis pakeitimas netikslingas.
Projektas
CPK 325 straipsnis.
Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
1. Teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas sprendimas ar nutartis.
2. Sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip po trisdešimties dienų nuo bylos išnagrinėjimo. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.
Tuo tarpu projekto 269 straipsnis. Sprendimo priėmimo tvarka
1. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti priimti ir paskelbti sprendimą ne vėliau kaip po dvidešimties dienų. Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas.
Sprendimo priėmimui ir paskelbimui taikomi šio Kodekso 268 straipsnyje numatyti reikalavimai.
2. Nutartis dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti teismo priimta ir neišeinant į sprendimų priėmimo kambarį.
3. Nutartyje dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas taip pat nurodo sprendimo paskelbimo datą.
Galiojantis procesas numato 14 dienų atidėjimo laikotarpį, tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Kyla klausimas, kokie argumentai lėmė kad ketinama nustatyti nevienodą sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo terminą? Pirmos instancijos teisme sudėtingose bylose privalu nurodyti visus įrodymus, juos aprašyti, išspręsti visus reikalavimus, net ir tuos kurių šalys apeliacine tvarka neskundžia. Tuo tarpu apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas daugiau remiasi teisės normų aiškinimu, retais atvejais tiria naujus įrodymus. Techninio darbo yra daugiau pirmos instancijos teisme aprašant įrodymus.
Siūlymas. Jeigu siekiama proceso koncentruotumo, greitumo, tuomet neturėtų būti visai keičiamas šis straipsnis, paliekami tie patys terminai.Jeigu yra motyvuoti paaiškinimai, kad terminas turi būti ilgesnis procesiniam sprendimui surašyti – tuomet terminai turėtų būti vienodi: „Sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip po trisdešimties dienų nuo bylos išnagrinėjimo“.
Projektas.
368 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „penkeri metai“ įrašyti žodžius „dešimt metų“, vietoj žodžių „punkte nurodytą atvejį“ įrašyti žodžius „3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus.“
Manoma jog prailginti terminą iki 10 metų, per kurį gali būti peržiūrimas įsiteisėjęs teismo sprendimas yra netikslinga. Galiojanti norma numato 5 metų terminą.
Manoma jog tai pakankamas terminas ir keisti galiojančią LR CPK 368 str. 2d. nėra pagrindo.
Pagal siūlomą projektą tampa panašu į grąsinimą baudomis. Ar nebus pažeistas dispozityviškumo, šalių lygybės principas. Ar baudos taikymą reikėtų suprasti kaip sankciją už nepaklusnumą? Pagal LR CPK 45str.3d. teismas pasiūlo ieškovui keisti atsakovą kitu asmeniu, o jei šis nesutinka išnagrinėja bylą iš esmės ir paprastai ieškinį atmeta, kaip pareikštą ne tam asmeniui. Juk bylos pralaimėjimas irgi yra sankcija.
Mūsų nuomone keisti galiojančios normos nereikia.
Projektas
CPK 96 str. papildymas 8 dalimi:
Kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens (ar jo šeimos) turtinę padėtį, asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, prašymu teismas, atsižvelgdamas į šio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas atleisti iš dalies nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Toks prašymas gali būti pateikiamas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo.“
Manome jog papildymas nauja norma yra nekonkretus, neaiškus ir netikslingas. Vertinamosios sąvokos, įrodymų išreikalavimas dėl blogos materialinės padėties apsunkins teismų darbą, nes dėl bylinėjimosi išlaidų visos nutartys skundžiamos, šiuo atveju pagausės darbo ir apeliaciniuose teismuose. Valstybei priteisiamos išlaidos nėra didelės, be to žinojimas jog nebus šalis atleista nuo mokesčių, skatina šalis bylas užbaigti taikiai, rasti kompromisus.
Projektas
98 straipsnio 1 dalyje išbraukti antrąjį sakinį, įrašyti naujus antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį sakinius ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų atlyginimo šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, sprendžiami šio Kodekso 277 straipsnio nustatyta tvarka.“
Ar tai reiškia, kad atstovaujama advokato ar advokato padėjėjo, gali nesirūpinti pareiga pateikti įrodymus apie patirtas atstovavimo išlaidas dar teismo posėdžio metu. Įtvirtinus tokią nuostatą, atsirastų galimybė nesirūpinti proceso koncentracija, visų galimų klausimų išsprendimu per teismo posėdį, dalyvaujant šalims, duodant paaiškinimus. Papildomo sprendimo priėmimas pratęsia terminus sprendimų įsiteisėjimo, teismas apkraunamas papildomu darbu, posėdžiais.
Manome jog šis pakeitimas netikslingas.
Projektas
CPK 325 straipsnis.
Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
1. Teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas sprendimas ar nutartis.
2. Sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip po trisdešimties dienų nuo bylos išnagrinėjimo. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.
Tuo tarpu projekto 269 straipsnis. Sprendimo priėmimo tvarka
1. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti priimti ir paskelbti sprendimą ne vėliau kaip po dvidešimties dienų. Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas.
Sprendimo priėmimui ir paskelbimui taikomi šio Kodekso 268 straipsnyje numatyti reikalavimai.
2. Nutartis dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti teismo priimta ir neišeinant į sprendimų priėmimo kambarį.
3. Nutartyje dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas taip pat nurodo sprendimo paskelbimo datą.
Galiojantis procesas numato 14 dienų atidėjimo laikotarpį, tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Kyla klausimas, kokie argumentai lėmė kad ketinama nustatyti nevienodą sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo terminą? Pirmos instancijos teisme sudėtingose bylose privalu nurodyti visus įrodymus, juos aprašyti, išspręsti visus reikalavimus, net ir tuos kurių šalys apeliacine tvarka neskundžia. Tuo tarpu apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas daugiau remiasi teisės normų aiškinimu, retais atvejais tiria naujus įrodymus. Techninio darbo yra daugiau pirmos instancijos teisme aprašant įrodymus.
Siūlymas. Jeigu siekiama proceso koncentruotumo, greitumo, tuomet neturėtų būti visai keičiamas šis straipsnis, paliekami tie patys terminai.Jeigu yra motyvuoti paaiškinimai, kad terminas turi būti ilgesnis procesiniam sprendimui surašyti – tuomet terminai turėtų būti vienodi: „Sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip po trisdešimties dienų nuo bylos išnagrinėjimo“.
Projektas.
368 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „penkeri metai“ įrašyti žodžius „dešimt metų“, vietoj žodžių „punkte nurodytą atvejį“ įrašyti žodžius „3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus.“
Manoma jog prailginti terminą iki 10 metų, per kurį gali būti peržiūrimas įsiteisėjęs teismo sprendimas yra netikslinga. Galiojanti norma numato 5 metų terminą.
Manoma jog tai pakankamas terminas ir keisti galiojančią LR CPK 368 str. 2d. nėra pagrindo.