Dėl įstatymų projektų derinimo

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos

Komiteto pirmininkui p. Stasiui Šedbarui

 

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui

p. Remigijui Šimašiui

 

Lietuvos Teisėjų tarybos pirmininkei

p. Laimai Garnelienei

 

Dėl įstatymų projektų derinimo

2009 m. rugpjūčio 17 d., Panevėžys

 

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Nacionalinei teismų administracijai, Teisėjų tarybai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateikė derinti įstatymų, susijusių su planuojama teismų reforma, projektus.

 

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdyba išanalizavo teismams pateiktus Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 14, 18, 28, 34, 43, 102, 103, 106 ir 120 str. papildymo ir pakeitimo, 107 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus (toliau-įstatymo projektai).

 

Iš Teismų įstatymo pakeitimų projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymų projektai parengti siekiant optimizuoti teismų bei teisėjų darbo krūvį, efektyviai taupyti skiriamas lėšas, užtikrinti efektyvesnį valstybės biudžeto asignavimų planavimą bei jų panaudojimą, didinti teismų veiklos kokybę, atriboti teisingumo vykdymo ir veiklos administravimo funkcijas, aiškiai reglamentuojant teismo pirmininko, kaip valstybės valdžios institucijos vadovo, ir teismo kanclerio, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, funkcijas. Siekiama didinti skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą, optimizuoti teismų bei teisėjų darbo krūvį, mažinti apylinkių teismų kaip savarankiškų institucijų skaičių.

 

Mūsų nuomone, minėtų įstatymų nuostatų įgyvendinimas nepasieks norimų tikslų ir neužtikrins norimo rezultato. Rašte minimi darbo krūvio, finansavimo ir kitų problemų sprendimo būdai yra visiškai nesusieti su praktika, tik formalūs. Pateiktais įstatymų projektais norima iš esmės pakeisti teismų sistemą, kuri šiuo metu gana efektyviai dirba, tačiau nuogąstaujame, kad neskiriant pačios reformos įgyvendinimui bei funkcionavimui tam reikalingų lėšų, sistema paprasčiausiai neveiks. Mes raginame nesugriauti bent tą, ką turime.

 

Mes nematome jokių paskaičiavimų, jokių paaiškinimų, kaip bus vietose vykdoma ši reforma. Nėra aišku kaip bus finansuojamas bylų perkėlimas į apylinkių teismų buveines pirminėje įstatymo vykdymo stadijoje, kas užtikrins perdavimo saugumą ir kontrolę, nežinome, kaip bus užtikrintas skaidrus, ekonomiškas ir operatyvus bylų paskirstymas po apylinkių teismų skyrius, nežinoma, kiek paskirstymas bus įtakotas žmogiškojo faktoriaus (pvz. ar bus bylų skirstymo sistemai visiškai nesvarbu, ar ieškinį padavė nuo teismo išlaidų atleistas neįgalus ar pensinio amžiaus asmuo, ar pasiturintis verslininkas ir nukreips bylą į už 150 km. esantį apylinkės teismo skyrių?), kokio sudėtingumo bylos bus perduodamos skyriams, kokie paskirstymo kriterijai, kas kompensuos tiek proceso kodeksuose numatytas šalių bylinėjimosi išlaidas (tame tarpe kelionių, sugaišto laiko ir darbo nuostolių), nėra atlikta tokių pakeitimų poveikio studija, neapibrėžtas ekonominis efektyvumas. Visiškai akivaizdu, kad panašaus pobūdžio pertvarkymai pareikalaus žymiai daugiau lėšų, nei jų būtų sutaupoma. Vien pašto išlaidos teismo šaukimams, procesinių dokumentų siuntimams ne iš vietinio teismo, o iš mažiau darbo turinčio, tačiau 100 km nuo apylinkės teismo nutolusio teismo skyriaus proceso šalims, institucijoms pareikalaus didelių papildomų lėšų. Neaiškus bus teismo kurjerių darbo reglamentas ir finansavimas, firminių blankų, teismų pavadinimų, antspaudų, pažymėjimų ir kit. dokumentų keitimo išlaidų šaltinis.

 

Teismų įstatymo 103 str. 2 d. projekte siūloma įrašyti nurodant, kad teismo pirmininkas paskiria teisėją dirbti į tam tikrą teritorinį teismo skyrių. Šiuo metu teisėjas Prezidento dekretu yra skiriamas į konkretų teismą. Ar turės teisę pirmininkas keisti Prezidento dekretą? Kas apmokės teisėjo kelionės išlaidas arba būsto nuomos, išlaikymo išlaidas, nuvykimo, parvykimo į nuolatinę gyvenamąją vietą išlaidas? Su teisėju privalo vykti į kitą teismą ir jam būtina aplinka, tai yra teismo posėdžio sekretorius bei padėjėjas. Kaip spręsis šie klausimai? Kokiu principu vyks teisėjų, pasiųstų dirbti į kitą skyrių, rotacija, kokie jos kriterijai? Kas apsaugos teisėjų bei teismo darbuotojų socialines garantijas į poilsio laiką, kaip spręsis sveikatos, gyvybės draudimo važinėjant iš darbo namo ir į darbą klausimai nelaimės atveju? Kiek visa tai kainuos papildomai teismų biudžetui?

 

Abejojame siūlomu teismo kanclerio, kaip teismo kanceliarijos vadovo, pareigybės įvedimu.   Vien paaiškinamajame rašte nurodyta, kad vien naujai kanclerių pareigybei finansuoti reikės papildomai 3,875 milijono litų. Turint omenyje, kad papildomo finansavimo teismai tikrai negaus, nes dar šių metų teismų biudžetuose neliks metų pabaigoje lėšų teisėjų atlyginimams, nekalbant apie papildomas išlaidas naujoms pareigybėms.

 

Rašte teigiama, kad atsirastų galimybė efektyviau panaudoti teismams skiriamus asignavimus, didesnį dėmesį teikiant teismų darbo sąlygų gerinimui, teisėjų ir aptarnaujančio personalo kvalifikacijos kėlimui ir kt., tačiau nenurodoma, kaip tas būtų daroma. Šiuo metu egzistuojanti asignavimų paskirstymo ir kontrolės tvarka yra pakankamai efektyvi, jos tinkamai neapgalvotas pakeitimas sukels bereikalingas problemas ir gali visiškai paralyžiuoti teismų darbą. 

 

Teigiama, kad teismų sujungimas padėtų išspręsti labai aktualią apylinkių teismų teisėjų darbo krūvių skirtumų problemą. Pritariame, kad šis klausimas yra bene vienas iš svarbiausių, tačiau Apylinkių teismų teisėjų sąjunga jau ne kartą siūlė eiti kitu keliu, tai yra paanalizuoti ir perkelti teisėjų etatus, nesukuriant naujų, iš vieno teismo į kitus, kur krūviai ženkliai skiriasi. Etatus galima būtų vėl perskirstyti kas 4-5 metai. Taip pat sąjunga pateikė labai pamatuotus pasiūlymus dėl Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų, kuriais būtų mažinamas krūvis teismams, pakeičiant administracinių bylų nagrinėjimo žinybingumą, keičiant pačių procesų trukmę, atsisakant šiuo sunkiu momentu visų nebūtinų procesinių veiksmų. Šia linkme girdime apie tik vienos kategorijos bylų (santuokos nutraukimo šalių sutarimu) perdavimą notarams. Tačiau šios bylos ir taip nesudaro didelės problemos teismams, nes jos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. O apie kitų pasiūlymų realizavimą negirdėti nieko.

  

Nekalbama apie administracinių teismų problemas. Juk būtų galima kartu svarstyti klausimą dėl visų administracinių teisės pažeidimų bylų perdavimo nagrinėti administraciniams teismams. Tokiu atveju žymiai sumažėtų  administracinių teisės pažeidimų bylų skaičius bendrosios kompetencijos teismuose ir tuo pačiu būtų sumažinamas darbo krūvis, taip pat spręstųsi apeliacijos ir kasacijos tokiose bylose stadijų įgyvendinimas, nes vienos bylos šiuo metu gali būti nagrinėjamos per 3 pakopas (pareigūnas, apygardos administracinis teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas), kitos bylos nagrinėjamos tik 2 - jose (apylinkės teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas). Šiuo metu Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme šalys apeliacijos dėl apylinkių teismų nutarimų laukia 5 mėn. ir ilgiau.

 

Tai tik nedidelė dalis kylančių klausimų, į kuriuos kol kas nematome atsakymo.

 

Dar kartą patvirtiname, kad sąjunga pritaria teigiamoms idėjoms, tačiau daryti esminę teismų pertvarką, neturint lėšų net apmokėti už komunikacijos priemones, už naudojamą energiją, už kanceliarijos prekes, atlyginimams išmokėti ir turint didžiulius įsiskolinimus, dėl kurių metų pabaigoje galimas teismų priverstinis nedarbas, yra neleistina prabanga, o gal būt ir klaida. Projektus patobulinus, išplėtus, juos galima būtų realizuoti, tačiau ne šiuo metu. Todėl siūlome labai atsakingai atlikti studijas, paskaičiavimus, įvertinti nūdienos realijas realistiškai žiūrint į šalies ekonominę – finansinę situaciją. 

 

Pagarbiai,

 

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos vardu 

 

Sąjungos pirmininkas 

Vytautas Krikščiūnas