Naujienos

Alytaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė atšventė savo jubiliejų. Sveikiname ir linkime kuo geriausios sveikatos, geros nuotaikos, jėgų, kantrybės narpliojant bylas darbo dienomis ir išradingumo savaitgaliais. 

Aldonos gimtadienio proga ir Alytaus teismo naujų patalpų įkurtuvių proga kolektyvas įsiamžino fotografijoje.

Yra idėja, kad ir kiti teismų kolektyvai atsiųstų savo bendras fotografijas. Pasižiūrėtume visi.

Sausio 31 Teisėjų Tarybos posėdyje nuspręsta išjungti LITEKO terminų skaičiavimo modulį. Tai tik viena iš priemonių, kuria tikimasi bent iš dalies pagreitinti ir pagerinti LITEKO funkcionavimą. Jeigu šios priemonės nepakaks, bus ieškoma kitų būdų. Ateityje planuojama aktyviame LITEKO palikti tik nagrinėjamų bylų duomenis, o baigtų bylų medžiagą iškelti į atskirą sistemą. Taip pat planuojama atskirti nagrinėjamas bylas nuo ką tik gautų, bet dar nepaskirstytų pareiškimų, nes pats bylų skirstymo modulis reikalauja didelių pajėgumų ir lėtina sistemos darbą.

Patvirtintas naujas Teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos aprašas. Svarbus yra Aprašo 3 p., kuriame pasakyta:  “Garso įrašas šio Aprašo 2 punkte nurodytais atvejais nedaromas, jei teismo posėdyje   nedalyvauja proceso dalyviai ar kiti asmenys ir teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso  tvarka,  o  taip  pat  proceso  dalyviams  ar  kitiems  asmenims  neatvykus  į  procesinio   sprendimo paskelbimą.  Informacija  apie  tokį  posėdį  nurodoma  posėdžio  protokole,  o  kai  jis  nerašomas  -  informacinėje  pažymoje,  kuriai  mutatis  mutandis   taikomi  šio  Aprašo  16  punkte  nurodyti  reikalavimai”. Teismo sprendimas tokiu atveju pridedamas prie bylos ir laikomas paskelbtu, nes nėra jokios prasmės garsiai skaityti net ir rezoliucinę sprendimo dalį, kai klauso tik posėdžių sekretorė. Tačiau garsiai paskelbti sprendimą (rezoliucinę dalį), jeigu išklausyti atvyko bent vienas asmuo, net jei tai tik viešo proceso žiūrovas.  Prie Aprašo pridedamas informacinės pažymos pavyzdys. Informacinę pažymą pasirašo tik posėdžio sekretorius/sekretorė. Nuo vasario 1 dienos garso įrašai turi būti keliami į LITEKO sistemą. Tik elektroniniu būdu tvarkomose bylose į LITEKO turi būti įkeliama ir informacinė pažyma. Šie nedideli pakeitimai turėtų palengvinti kasdienį procesinį darbą, kuris skirtinguose teismuose buvo skirtingas.

Sausio 17 dieną Teismų reformos koncepcija buvo aptariama Marijampolės ir Alytaus rajonų apylinkių teismuose. Teisėjų tarybos Pirmininkas G.Kryževičius išsamiau aiškino teismų reformos esmę ir turinį, pabrėždamas, kad svarbiausias tikslas, dėl ko reforma apskritai reikalinga, yra  suvienodinti apylinkių teismų teisėjų darbo krūvį, kuris šiuo metu skiriasi kai kur net dvigubai. Krūvio išlyginimui reformos metu būtų įdiegti  nauji administravimo instrumentai. Vienas iš jų- galimybė skirstyti bylas apimant didesnę teritoriją, tai leistų tam tikrą skaičių pirmiausia rašytinio proceso bylų perduoti nagrinėti teismui, kuriame tuo metu yra mažiau darbo; galimybė specializuoti tam tikrus teisėjus didesnės negu vienas rajonas teritorijos ribose, centralizuoti tam tikras aptarnavimo funkcijas (buhalterijas, ūkio dalį ir pan.) plačiau, negu kad vienas rajonas. Buvo pažymėta, kad  visi esami teismo pastatai ( jie būtų vadinami teismo rūmais) išliktų, tik juridinė priklausomybė pasikeistų. Teismų pavadinimai ir teritorijos yra pavaizduotos žemėlapyje, kuriuo įliustruotas šis tekstas. Reforma siekiama kokybinio šuolio visos teismų sistemos darbe.  Taip pat būtų siekiama išplėsti teismų savivaldą įvedant teisėjų susirinkimo institutą ir pavedant susirinkimui spręsti tam tikrus klausimus.

1468 m. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis patvirtino Kazimiero teisyną, kuris kartu su Ponų tarybos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau LDK) leidžiamomis privilegijomis, teismų sprendimais sudarė LDK teisės pagrindą. Toliau LDK teisinė sistema buvo formuojama Lietuvos Statutais. Tai trys teisinių dokumentų rinkiniai, teisynai, sukurti XVI a. ir apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės sistemos pagrindą iki pat 1840 m.

Kaip ir visoje Vidurio Europoje, XVI amžiaus pradžioje ir LDK skirtas didelis dėmesys teisės kodifikavimui – teismams ir administracijai kilo didelių sunkumų dėl įstatymų išsibarstymo per daugybės privilegijų, ponų tarybos ir kunigaikščių sprendimų, skirtingose valstybės dalyse galiojančių skirtingų įstatymų.

Pirmieji ketinimai kodifikuoti Lietuvos teisę pradėjo ryškėti 1501 m., kai Aleksandro nurodymu LDK iki tol galiojusius atskirus įstatymus bei teismų „užrašymus“ pradėta kodifikuoti į vieningą „rašytinę teisę“, tačiau pirmasis projektas Seimui pristatytas tik 1522 m.

Lietuvos Statutų pagrindu buvo lietuvių paprotinė teisė ir Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių privilegijos. Juos taip pat iš dalies veikė teisynas „Rusų Tiesa“ ir didele dalimi – lenkų teisė, ypač nuostatas, susijusias su bajorų savivalda. Daugiausia iš lenkų skolintų teisės normų yra I-ojo Lietuvos Statuto 5 skyriuje, kuriame kalbama apie globos teisę, kuri LDK nebuvo išsivysčiusi.