• Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams).
    Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą  LT077300010112902789 AB bankas Swedbank.
    Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.

Naujienos

Mokymai apie bankrotą - rugsėjį

 

Nacionalinė teismų administracija informavo, kad 2013 m. gegužės 15 d. buvo organizuotas seminaras ,,Fizinių asmenų bankroto įstatymo aktualijos". Šiame Klaipėdos miesto apylinkės teismo kartu su Socialinių mokslų kolegija organizuotame seminare dalyvavo Klaipėdos apygardos apylinkių teismų| teisėjai.

Nacionalinė teismų administracija mokymus apylinkių teismų teisėjams fizinių asmenų bankroto tema planuoja organizuoti rugsėjo mėnesį. Šiuo metu yra rengiama seminaro programa.

Skaityti daugiau

Konstitucinis teismas nagrinės teisėjų atlyginimų mažinimą

Gegužės 8 d. Konstitucinio teismo Pirmininko potvarkiu buvo priimtas pareiškėjo – Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-13/2013) ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,14, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 14, neprieštarauja (-avo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja (-avo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir byla pradėta rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui.

Bylai suteiktas numeris 8/2013.

 

Skaityti daugiau

Teisėjai rūpinasi P.Dauguviečio amžino poilsio vieta

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos lėšomis ir Panevėžio miesto apylinkės teismo iniciatyva gegžės pradioje buvo toliau tvarkoma Prano Dauguviečio (1856-1943) bei jo žmonos Nadieždos kapavietė.

Pranas Dauguvietis, 1918-1926 metais ėjęs Panevėžio pirmos taikos teisėjų nuovados teisėjo pareigas, yra palaidotas senosiose stačiatikių kapinėse J.Tilvyčio gatvėje.

P.Dauguviečio, žinomo režisieriaus Boriso Dauguviečio tėvo, ir režisierės Galinos Dauguvietytės senelio, kapavietę Panevėžio teisėjai tvarko jau ne pirmą kartą. Plačiau apie šį darbą rašėme skyriuje "Straipsniai".

Skaityti daugiau

Teisėjų susirinkimas kaip savivaldos organas

Teisėjų tarybos posėdyje gegužės 3 dieną buvo apsvarstytas Apylinkių teismų teisėjų sąjungos susirinkimo, įvykusio balandžio 19 dieną, kreipimasis. Dėl apylinkių teisėjų atyginimų atkūrimo buvo nutarta paruošti motyvuotą raštą Vyriausybei ir Seimui, nurodant, kad teisėjų atlyginimo koeficientų mažinimas buvo neproporcingas, todėl neteisėtas ir kad atlyginimas bent iš dalies turėtų būti atkurtas. Trumpoje diskusijoje, kuri įvyko šia proga, buvo pažymėta, kad kai kurie teisėjai jau pareiškė ieškinius dėl neteisėtai sumažinto atlyginimo priteisimo. Bylas nagrinėjantys teismai jau yra kreipęsi į Konstitucinį teismą prašydami ištirti daugkartinio teisėjų atlyginimo mažinimo konstitucingumą. Bylinėjimasis tarp teisėjų ir valstybės yra nemalonus, negražus ir varginantis, todėl bus bandoma dar kartą valstybės valdžias įtikinti, kad nelaukiant teismų sprendimų reikia mažinti valstybės skolą šioje srityje.    

Taip pat pritarta Sąjungos prašymui dėl mokymų teisėjams, kaip nagrinėti fizinių asmenų bankroto bylas. Aukščiausiasis teismas ketina surengti seminarus apygardose.   

Skaityti daugiau

Kreiptasi dėl atlygio ir naujų mokymų

Sąjungos narių susirinkimas, įvykęs balandžio 19 dieną, nusprendė kreiptis į valstybės valdžios institucijas bei Teisėjų tarybą, prašydamas aktyviau spręsti klausimus dėl neproporcingai sumažinto teisėjų atlyginimo atkūrimo ir organizuoti mokymus apylinkių teisėjams pavedus nagrinėti naują bylų rūšį - bylas dėl fizinių asmenų bankroto.   

Kreipimosi tekstas - prisegtuose prieduose.

Skaityti daugiau

Kodėl teisėjai dirba viršvalandžius?

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-29 paskelbė sprendimą byloje pagal apylinkės teismo teisėjų ieškinį priteisti darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei dirbtus viršvalandžius (administracinė byla Nr. A520–698/2013).

Gera žinia: teisėjams priteistas atlyginimas už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis, kai buvo budima pagal teismo pirmininko patvirtintus grafikus. Tai vykdavo sekmadieniais nuo 10 iki 14 valandos. Priteistas dvigubas atlyginimas už šias valandas. (Beje, pareiškėjos niekada nebuvo gavę vienkartinių priemokų, kurios numatytos Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str.).

Bloga žinia yra tokia:  niekas nekaltas, kad teisėjams nebuvo sumokėtas priklausantis atlygis.

Skaityti daugiau

Susirinkime- žvilgsnis į mokslo pasaulį

Balandžio 19 Raseinių rajone, Karpynės sodyboje įvyko Apylinkių teismų teisėjų sąjungos narių susirinkimas.

Vilniaus universiteto Neurobiologijos ir  biofizikos katedros profesorius Osvaldas Rukšėnas skaitė paskaitą tema „Neurobiologiniai kognityvinių funkcijų aspektai“. Paskaitoje buvo apžvelgiamos naujausios smegenų fiziologijos mokslo teorijos, smegenų tyrimo būdai, smegenų gydymo tendencijos. Sužinojome, kad tai, ką kažkada esame skaitę fantastiniuose romanuose, virsta tikrove- smegenų sujungimas su kompiuteriu, smegenų stimuliavimas elektrodais, dirbtiniai jutimo organai  ir pan. Profesorius pažymėjo, kad smegenų galimybės nėra begalinės, todėl bandymai dirbtinai stimuliuoti ar pernelyg apkrauti smegenis gali joms rimtai pakenkti. 

Sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas skaitė ataskaitą apie organizacijos veiklą pastarąjį pusmetį, ateities planus, finansinę padėtį.

Skaityti daugiau

Teismų reformos koncepcija

Skelbiama atnaujinta ir patikslinta teismų reformos koncepcija. Ją galite skaityti prisegtuke. Jeigu turėsite pastabų, pasiūlymų - pareikškite per Teisėjų tarybos narius.

Skaityti daugiau

Geriausia pagalba - mes patys sau?

Kartu su mūsų Sąjungos narių susirinkimu ateina ir pavasaris arba atvirkščiai. Pavargę nuo bylų pūgų ir krušos, išlendame  pasišildyti prieš saulutę. Ir vėl atgimsta siekiai ir norai racionaliau tvarkytis savo darbo virtuvėje, dirbti pagal įveikiamus krūvius, būti teisingai įvertintiems ir suprastiems, galų gale apginti savo teisėtus interesus...O Sąjungos tikslas ir yra padėti tuos siekius įgyvendinti. Jau Europos Sąjungos mastu pripažinta, kad mes, pirmosios instancijos teismo teisėjai greičiausiai nagrinėjame bylas (palyginus su kitomis šalimis net dešimtis kartų), tai ar yra pagrindas kalboms  apie bylų vilkinimą, nors ataskaitas apie nagrinėjamų bylų terminus rašome kas pusmetį. Vertėtų dar pasidomėti ir paskaičiuoti, kokiomis sąnaudomis tas rezultatas pasiekiamas.  Iš tiesų, ilgokai laukiame teismų reformos tęsinio, kuri gal išspręs nevienodo darbo krūvio problemą. Ar neatrodo Jums, kad  ši problema turėtų būti sprendžiama ir kitu aspektu – ne suvienodinimo, o nustatymo realaus, pakeliamo darbo krūvio teisėjui.

Skaityti daugiau

Projektas - atlyginti už teisėjui padarytą žalą

Balandžio 5 Teisėjų tarybos posėdyje nutarta pritarti Seimo iniciatyvoms keisti Teismų įstatymą, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Ketinama pakeisti Teismų įstatymo 63 straipsnį nustatant, kad esant poreikiui, kurį konstatuos Teisėjų taryba, teisėjas be jo sutikimo iki vienerių metų galės būti perkeltas dirbti į kitą tos pačios pakopos teismą, tos pačios pakopos kitos jurisdikcijos arba ir į žemesnės pakopos teismą. Pagal projektą taip perkelti būtų galima vieną kartą per trejus metus.

Ketinama pakeisti teismų įstatymą nustatant garantijas teisėjui arba jo šeimai, jeigu teisėjas būtų sužalotas arba nužudytas dėl jo tiesioginių pareigų. Mirties atveju būtų mokama 120 vidutinių atlyginimų dydžio išmoka, sužalojimo atveju- iki 60 vidutinių atlyginimų priklausomai nuo sužalojimo laipsnio.

Skaityti daugiau

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos