Naujienos

Teisėjų bendruomenei jau tapo įprasta, kad teisėjas gali būti atleistas iš pareigų tuoj pat- be reikalavimo pasiaiškinti, pasiaiškinimo pateikimo, įvykio ar pažeidimo ištyrimo, kas atrodo normalu ir įprasta, kai kalbame apie paprastus darbuotojus. Keletas buvusių kolegų teisėjų pasinaudodavo „leidimu“ parašyti prašymą  ir pasitraukti savo noru. Tai buvo net pavadinta „gerąja praktika“.

Ar tai tikrai yra geroji praktika?

Jeigu teisėjas tikrai padarė etikos ar net ir įstatymo pažeidimą – tačiau yra „išleidžiamas“ iš pareigų pačiam prašant  ir be jokių neigiamų pasekmių, lieka neįgyvendintas teisingo įvertinimo ir teisingos nuobaudos už pažeidimą principas.

Jeigu teisėjas nepadarė pažeidimo, tačiau kažkas jį įtikino, kad pažeidimas yra, ir yra labai didelis, bet kaip lengvatą jis gali gauti  atleidimą iš pareigų  „pačiam prašant“- toks teisėjas lieka nubaustas per daug griežtai, nes netenka pareigų, kurių ne vienerius metus atkakliai siekė. Tarsi nubaudžia pats save.

Ir vienas, ir kitas scenarijus parodo teisėjų bendruomenę esant labai paviršutinišką ( nors teisėjai tikrai tokie nėra), ir palieka jausmą, kad kažkas yra negerai. Jeigu kaltas, tai per lengvai išsisuko, jeigu nekaltas, tai per daug nukentėjo.

Birželio 28 dienos Teisėjų tarybos posėdyje buvo teikiamas Prezidentės dekretas atleisti iš pareigų Vilniaus apylinkės teismo teisėją Gediminą Viederį pačiam prašant. Tas „pačiam prašant“ buvo parašytas posėdžio išvakarėse, birželio 27 d. Jau kitą dieną G.Viederis  pareiškimą atšaukė, todėl klausimo svarstymas buvo atidėtas. Tai yra pirmasis atvejis, kai teisėjas atvirai išreiškia nesutikimą pasitraukti savo noru. Manome, tai yra reikšminga ir sveikintina.  

Paskutinį gegužės penktadienį posėdžiavusi Teisėjų taryba pritarė darbo grupės paruoštam dokumentui, kuriuo ketinama kreiptis į valstybės valdžios institucijas, prašant padidinti teisėjų atlyginimus. Primename, kad darbo grupė buvo sudaryta siekiant atsakyti į Apylinkių teismų teisėjų sąjungos kreipimąsi. Apylinkių teismų teisėjų atlyginimų koeficientą siūloma nustatyti 16,2 ( iki 2009-01-01 buvo 14,2, šiuo metu sumažintas iki 11,56). Atkreipiamas dėmesys, kad teisėjų atlyginimo koeficientai laipsniškai mažėja po vieną pradedant nuo Aukščiausiojo teismo iki apygardos teismo, tačiau skirtumas tarp apygardos ir apylinkės teisėjo atlyginimo koeficientų – kažkodėl trys, o ne vienas. Apylinkių teismų pirmininkų atlyginimų koeficientą siūloma nustatyti 18,2. Šis koeficientas būtų vienodas visuose apylinkių teismuose, nepaisant, kiek teisėjų yra tame teisme. (Darbo grupės išvada prisegama). Sunku tikėtis, kad jau nuo 2014 metų atlyginimų koeficientas bus nustatytas 16,2, tačiau realu tikėtis bent dalinio atlyginimų atkūrimo.

Nacionalinė teismų administracija informavo, kad 2013 m. gegužės 15 d. buvo organizuotas seminaras ,,Fizinių asmenų bankroto įstatymo aktualijos". Šiame Klaipėdos miesto apylinkės teismo kartu su Socialinių mokslų kolegija organizuotame seminare dalyvavo Klaipėdos apygardos apylinkių teismų| teisėjai.

Nacionalinė teismų administracija mokymus apylinkių teismų teisėjams fizinių asmenų bankroto tema planuoja organizuoti rugsėjo mėnesį. Šiuo metu yra rengiama seminaro programa.

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos lėšomis ir Panevėžio miesto apylinkės teismo iniciatyva gegžės pradioje buvo toliau tvarkoma Prano Dauguviečio (1856-1943) bei jo žmonos Nadieždos kapavietė.

Pranas Dauguvietis, 1918-1926 metais ėjęs Panevėžio pirmos taikos teisėjų nuovados teisėjo pareigas, yra palaidotas senosiose stačiatikių kapinėse J.Tilvyčio gatvėje.

P.Dauguviečio, žinomo režisieriaus Boriso Dauguviečio tėvo, ir režisierės Galinos Dauguvietytės senelio, kapavietę Panevėžio teisėjai tvarko jau ne pirmą kartą. Plačiau apie šį darbą rašėme skyriuje "Straipsniai".