Apylinkių teismų teisėjų sąjunga Dėl darbo krūvio


APYLINKIŲ TEISMŲ TEISĖJŲ SĄJUNGA
 
Asociacija, Laisvės a. 17, LT-35200 Panevėžys, tel.  8 (45) 502165, faks. 8 (45) 581448,  
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 302201581

 

 

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui                                                                            

p. Andriui Kubiliui                                                                                                                      2009-04-20

Dėl darbo krūvio 

Nacionalines teismų administracijos parengtoje ir paviešintoje apylinkių teismų 2008  m. darbo krūvio analizėje nurodyta, jog apylinkių teismų bendras darbo krūvis 2008 metais, lyginant su 2007 metais, padidėjo 25,8 proc. Kai kuriuose teismuose, kaip pavyzdžiui Vilniaus m. 1- ajame apylinkės teisme darbo krūvis padidėjo net 35,6 proc., Šiaulių m. apylinkės teisme - 36,09 proc, Radviliškio rajono apylinkės teisme - 44,7 proc.   Jeigu būtų užpildyti visi etatai, tai Radviliškio rajono apylinkės teismo vienam teisėjui per metus tektų išnagrinėti 851,83 bylą, Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjui - 730 bylų, Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjui - 672 bylas, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjui - 648,30 bylas, Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjui - 630,17 bylų.

Žinant, jog metuose yra apie 200 darbo dienų (atmetus šventines, išeigines ir atostogų dienas), nesunku apskaičiuoti, koks bylų krūvis tenka vienam teisėjui per dieną. Teismuose, kuriuose neužpildyti teisėjų etatai, teisėjams sergant arba turint tikslines atostogas (vaiko auginimo), jų darbą turi atlikti kiti teisėjai. Teisėjų darbąreguliuojančiuose įstatymuose nenumatytas pavadavimo institutas, tik iš dalies išspręstas viršvalandžių atlyginimo klausimas, ribojant viršvalandžius ir darbą poilsio laiku vienos pareiginės algos dydžio išmoka (kuri nemokama dėl sunkios šalies finansinės padėties). Kartu labai didelis darbo krūvis tenka ir kitiems teismo darbuotojams: teisėjų padėjėjams, teismo posėdžių sekretoriams, raštinių darbuotojams. Teismų sprendimai nuolat aptarinėjami visuomenėje, viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, net Seime. Keliami klausimai apie teisėjų kvalifikaciją, apie priimtų sprendimų kokybę, tačiau neanalizuojama, ar gali būti priimtas teisėtas ir teisingassprendimas, jeigu teisėjas per dienas jų priima net 4, o kai kada ir daugiau. Būtina metodika, kuri nustatytų, kiek darbo laiko reikia skirti individualizuotai bylai tinkamai paruošti ir išspręsti, priimti teisingą sprendimą. Būtina nustatyti, koks teisėjo darbo krūvis (bylų skaičius) yra laikytinas normalų darbo laiką atitinkančiu ir pagal šias normas sureguliuoti apylinkių teismų teisėjų skaičių Lietuvoje. Jeigu šia linkme nieko nebus daroma, jau greitai posėdžiai naujose bylose bus skiriamipo pusmečio ar net metų, nes tokio darbo krūvio, kuris yra šiuo metu, nepažeidžiant savosveikatos, neįmanoma aprėpti. 

Šis aukščiau nurodytas darbo krūvis buvo per 2008 -uosius metus. Pastebima, kad 2009  - taisiais metais krūvis sistemingai  auga dėl  bendros  Seimo  ir Vyriausybės nuostatos kuo daugiau klausimų perduoti spręstiteismams (pavyzdys - didžiulis srautas nuo 2008 metų perduotų apylinkių teismų kompetencijai bylų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo), taip pat dėl sunkėjančios ūkinės - finansinės - kriminogeninės šalies padėties, kai katastrofiškai ėmė daugėti ieškinių dėl neišmokamų atlyginimų, dėl kreditorinių įsiskolinimų nevykdymo, dėl bankroto bylų iškėlimo, taip pat dėl padaugėjusių nedidelių vagysčių iš prekybos centrų, turtinio pobūdžio nusikaltimų. Skubiai reikia spręsti dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1R-52 „Dėl darbo grupės sudarymo" sudarytos darbo grupės teismams nebūdingoms funkcijoms, nesusijusioms su ginčų nagrinėjimu, peržiūrėti, pasiūlytos teismų krūvių mažinimo galimybės įteisinimo Seimo priimtai įstatymais ir įgyvendinimo.

Nei Teisėjų taryba, nei teisėjai neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, todėl mums yra labai aktualu, kadSeimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas arba atskiri Seimo nariai atkreiptų rimtą dėmesį į teismų korpuso problemas, išklausytų mūsų pasiūlymus ir imtųsi teikti reikalingas įstatymų pataisas.

Nuo 1999 m. iki 2008 m. lapkričio mėnesio apylinkių teismų teisėjams buvo mokamas neproporcingai mažas atlyginimas. LR Seimui priėmus teisėjų atlyginimo įstatymą, apylinkių teismų teisėjai šiek tiek atsikvėpė, nesjiems realus atlyginimas padidėjo apie 1000 Lt. Tačiau teisėjams, kaip ir visiems kitiems iš biudžeto atlyginimągaunantiems darbuotojams, 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Valstybės politikų, teisėjų, valstybėspareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu Nr. XI-85, nustačius bazinį dydį 475 Lt, vietoje anksčiau buvusio 490 Lt kiekvienam teisėjui atlyginimas sumažėjo keliais šimtais litų. Taip pat nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas (20str.) visiems asmenims nustatė naują neapmokestinamų pajamų dydžio apskaičiavimo tvarką, pagal kurią dauguma teisėjų, gaunančių didesnį, nei 3000 Lt atlyginimą, moka didesnį gyventojų pajamų mokestį, nei iki šiol.

Esant šiai situacijai, planuojama netolimoje ateityje dar net 2 kartus mažinti teisėjų atlyginimus. Dabar ketinama teisėjams mažinti atlyginimą - nustatant pareiginės algos koeficientą apylinkės teisėjui 12,5 vietoje buvusio14,2. Be to, planuojama birželio mėnesį (po LR Prezidento rinkimų) visiems valstybės tarnautojams, pareigūnamssumažinti atlyginimą dar kartą, mažinant bazinį dydį. Taigi, realiai teisėjai gaus mažesnį atlyginimą, nei gaudavo iki2008 m. gruodžio 1 d. Reikia įvertinti tai, kad Lietuvos bankai užuot sekdami Europos bankų pavyzdžiu irsolidarizuodamiesi su visuomene, vis didina palūkanas ir nieko nenori žinoti apie įmokų, palūkanų sumažinimą.

Abejojame, ar teisėjų sąskaita sutaupytos (neišmokėtos) biudžeto lėšos padės įgyvendinti šalies biudžeto subalansavimo problemą. Juk nuo išmokėto atlyginimo valstybei sugrįžta įvairių mokesčių pavidalu virš 50 proc. (Soc. draudimui 0,28+3+27,7=30.93 proc, Valstybinei mokesčių inspekcijai - 21 proc). Be to, mažėjant gyventojų perkamajai galiai, sumažėja ir bendrovių, organizacijų įnešami į valstybės biudžetą mokesčiai, mažėja darbo vietų, atitinkamai didėja išmokos bedarbiams. Taigi, tam kartui sutaupius 8 mln. litų, į valstybės biudžetą jau po 3 mėnesių neįplauks daug didesnė suma.

Atkreipiame jūsų dėmesį į reikalingumą peržiūrėti Apylinkių teismų steigimo įstatymą, siekiant sureguliuoti teisėjų skaičių atskiruose teismuose, galimai perkeliant teisėjų etatus iš mažų miestų į didesnius; keisti Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodekso normas siekiant supaprastinti bylų nagrinėjimo procesą, panaikinti teismams nebūdingas funkcijas, keisti teismų įstatymą numatant paprastesnes teisėjų atrankos procedūras, demokratiškesnę Teisėjų tarybos rinkimo procedūrą ir proporcingesnę Teisėjų Tarybos sudėtį.

 Suprasdami esamą situaciją ir jausdamiesi sąmoningais ir aktyviais valstybės piliečiais, suvokiame, kad visų problemų šiuo sunkmečio valstybei metu artimiausiu laiku išspręsti nepavyks.

valstybė šiuo metu negali sureguliuoti sparčiai didėjančio bylų srauto, negali išspręsti, kad būtų priimtas reikiamas teisėjų ir kitų darbuotojų skaičius. Tai reiškia, kad visas krūvis tenka tiems patiems teisėjams, kuriems ne tik nemokama proporcingai didėjančiam krūviui, bet dar ketinama tuos atlyginimus ir sumažinti.

Nepaisant teisėjų sąmoningumo ir pilietiškumo, valstybei tenkančių problemų supratimo, toks sprendimas apylinkių teismų teisėjams būtų nesuprantamas. Apylinkių teismų teisėjų sąjunga jau ėmėsi analizuoti darbo krūvių kitose valstybėse skaičiavimo metodiką ir yra visiškai akivaizdu, kad mūsų šalyje esanti darbo krūvio situacija į jokius metodikų rėmus netilps. Turėsime patys imtis aktyvių veiksmų krūviams sureguliuoti, mąstome ir atitinkamų akcijų šiais klausimais galimybę.

Nuoširdžiai tikimės Jūsų supratimo. Jei pavyktų priimti sprendimą, kuriuo atsisakoma apylinkių teismųteisėjams bet kokia forma mažinti atlyginimus, vertintume tai kaip rimtą mūsų problemos supratimą. Šis žingsnis tikrai pasitarnautų didinant supratimą tarp mūsų ir valstybės valdžios struktūrų, padėtų labiau visiems konsoliduotis,sprendžiant tiek teismams, tiek ir mūsų valstybei iškilusias sunkias problemas.

Pagarbiai,

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas                                       Vytautas Krikščiūnas

 

Įkelta: 
2009-04-21