Teisėjų praktika



Draudėjas turi laiku ir tinkamai mokėti įmokas

Indrė Veličkaitė, teisėjo padėjėja, Kauno apylinkės teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2012 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 sukūrė naują precedentą dėl šios įstatymo normos aiškinimo ir taikymo. LAT pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies normos dispozityvumas reiškia ne tai, kad, esant nustatytoms sąlygoms ir draudikui pareikalavus draudėjas ne visada privalo sugrąžinti draudiko išmokėtas draudimo sumas, bet tai, kad draudikas turi teisę savarankiškai spręsti dėl savo teisių gynybos būdų pasirinkimo, ir išskyrė sąlygas, kurių pagrindu atsiranda draudėjo pareiga grąžinti draudikui draudimo išmoką:

1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą;

2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį.



Apžvalga: bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškiniai apylinkės teisme

Diana Labokaitė, Kauno apylinkės teismas

Bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisinė padėtis yra dvejopa - jis yra bankrutuojančios įmonės atstovas ir kartu jam nustatyta pareiga atstovauti kreditorių interesus, taigi jis yra ir kreditorių atstovas. Administratoriui keliamas reikalavimas būti vienodai visų kreditorių atstovu, nepriklausomu ir nešališku visų kreditorių atžvilgiu. Paties bankroto proceso tikslai yra dvejopi- ir pačios įmonės, ir kreditorių interesai, tačiau kreditorių interesams visgi yra teikiama pirmenybė.
Administratoriaus veikla teisme vyksta dviem kryptimis: 1) jis reiškia ieškinius bankrutuojančios įmonės interesais- reikalaudamas sumokėti skolas, įvykdyti prievoles, tokiu būdu veikia tarsi būtų įprastinis įmonės atstovas ir 2) jis reiškia ieškinius, reikalaudamas iš buvusių įmonės vadovų, dalininkų ar kitų atsakingų asmenų atlyginti žalą, padarytą įmonės kreditorių interesams, reikalaudamas pripažinti negaliojančiais bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius. Šiose antros grupės bylose administratorius stoja prieš bankrutuojančios įmonės buvusius vadovus, arba prieš jų sudarytus sandorius.



Viskas gerai su tuo negru

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimas

Žodis "negras" Lietuvoje yra tinkamas vartoti ir nieko neįžeidžia.



Šalies pakeitimas vykdymo procese

Virginija Šeškuvienė, Kauno apylinkės teismas

Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, (1) fizinio asmens mirties, (2) juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat (3) reikalavimo perleidimo ar (4) skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Užsiprenumeruoti Teisėjų praktika ATTS