Šalies pakeitimas vykdymo procese


Virginija Šeškuvienė, Kauno apylinkės teismas

Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, (1) fizinio asmens mirties, (2) juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat (3) reikalavimo perleidimo ar (4) skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.


BENDROS PASTABOS DĖL PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO


Susipažinus LITEKO informacinėje sistemoje su Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų apylinkių teismuose, Varėnos, Visagino, Jonavos, Marijampolės rajonų apylinkių teismuose priimtais procesiniais dokumentais (nutartimis) laikotarpiu nuo 2012 01 01 iki 2012 09 19 matyti, kad visi prašymai dėl šalies pakeitimo vykdymo procese teismuose nagrinėjami tik CPK 593 str. numatyta rašytinio proceso tvarka; nebuvo žodinių procesų.


Tiesa, buvo atvejų, kai teisėjai reikalavo atsiliepimų iš suinteresuotų asmenų į pateiktus prašymus keisti šalį vykdyme, o paskui, gavę atsiliepimus arba pasibaigus jų pateikimo terminui, prašymus sprendė rašytiniame procese. Tačiau tokiu atveju yra pažeidžiami prašymo išnagrinėjimo terminai (7 d.). Todėl manytina, kad kilus būtinumui išsiaiškinti tam tikras nepakankamai aiškiai nurodytas aplinkybes, teisėjas galėtų pareiškimą nagrinėti žodiniame procese, tada būtų mažiau pažeisti prašymų nagrinėjimo terminai.


Dėl prašymų trūkumų šalinimo -


per 2012 metus buvo 2 atvejai, kai teisėjai nustatė terminas pareiškimo trūkumams šalinti. Abiem atvejais trūkumai nebuvo pašalinti ir prašymai buvo grąžinti pareiškėjams.


Diskutuotinas klausimas dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo


sprendžiant prašymus CPK 596 str. pagrindu dėl teisių perėmimo vykdymo procese: įstatymas kaip ir nedraudžia to daryti, tačiau neigiamas procesinio sprendimo priėmimas pareiškėjui nesukelia neigiamų pasekmių – neužkerta jam kelio pakartotinai teikti teismui analogišką prašymą kartu pateikiant papildomus duomenis.


Atkreiptinas dėmesys, kad prašymai nagrinėjami tame teisme, kuriame išnagrinėjus bylą priimto sprendimo pagrindu (ar TĮ) buvo išduotas vykdomasis raštas. Šis reikalavimas būtinas sprendžiant visus prašymus dėl šalies pakeitimo (išieškotojo ir skolininko). 2012 m. buvo atvejis, kai antstolė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdyme, atliekamame pagal Šakių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (civ.byla Nr.2-15876-192/2012).


Pareiškimai nagrinėjamai pagal CPK 593 str. nustatytas taisykles ne naujai pradėtoje civilinėje byloje, o toje civilinėje byloje, kurioje priimtas teismo procesinis dokumentas yra vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas) arba kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Atskira byla dėl šalies pakeitimo vykdyme užvedama tik tada, kai teismas šį prašymą sprendžia, jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu.


Tokią poziciją yra išsakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) savo konsultacijoje, pateiktoje iki 2006 m. rugsėjo 21 d. Konstitucinio teismo Nutarimo „Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos“.


Tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas : civ.byla Nr.2S-1630-524/2012 m. rugsėjo 12 d.


 


IŠIEŠKOTOJO PAKEITIMAS


Nagrinėjant prašymus dėl išieškotojo pakeitimo mirus fiziniam asmeniui atkreiptinas dėmesys į tokias aplinkybes :


pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių parėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą.


Klausimas, ar materialinių subjektinių t e i s i ų p e r ė j i m o t e i s ė t u m a s


 


CPK 596 str. 1 d. nustatyta tvarka n e s p r e n d ž i a m a s, tačiau tai neatima iš suinteresuotų asmenų galimybės pasinaudoti actio Pauliana institutu. Todėl, jeigu procesą paliekantis išieškotojas savo ruožtu taip pat turi ir savo kreditorius, pastarųjų įtraukti į klausimo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese nagrinėjimą nereikia.


Jeigu


 


pirmosios instancijos teisme sprendžiant procesinių teisių perėmimo klausimą antstoliui žinoma, kad, pakeitus vieną išieškotoją kitu, pirmasis išieškotojas tampa nemokus (pvz., antstolis kitose vykdomosiose bylose nustato, kad šis asmuo neturi turto, į kurį kitų išieškotojų naudai galima būtų nukreipti išieškojimą, o pagrindas spręsti procesinių teisių perėmimą yra neatlygintinas sandoris) ir yra tikimybė, kad nebus galima patenkinti jo kreditorių reikalavimų kitose antstolio turimose vykdomosiose bylose, antstolis turi informuoti tokius kreditorius apie teisme sprendžiamą klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese ir jų teisę reikšti ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.5, 6.66, 6.67 str. pagrindu (actio Pauliana) (CPK 634 str. 3 d.). Tokią nuomonę yra išsakęs LAT savo konsultacijoje, pateiktoje iki 2006 m. rugsėjo 21 d. Konstitucinio teismo Nutarimo „Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos“.


1. Kai mirus pradiniam išieškotojui keičiamas jo palikimo priėmėjas, turi būti pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, nepakanka antstolio duomenų iš Testamentų registro apie palikimo priėmimą (Nr.2-4371-618/2012). Aukštesnių teismų praktikos dėl to nėra. Tačiau yra Kauno, Vilniaus apygardų teismų nutartys sprendžiant atskiruosius skundus dėl išieškotojo pakeitimo vaiko išlaikymo įsiskolinimo atveju (Nr.2S-621-259/2012) ir skolos išieškojimo pagal vekselį atveju. Atskiruosiuose skunduose skolininkai ginčijo mirusių išieškotojų materialinių subjektinių teisių perėmimą, teigdami, kad jų reikalavimo teisės buvo asmeninės ir negalėjo būti paveldimos. Abiem atvejais apygardų teismai atskiruosius skundus atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismų nutartis, kuriomis mirę išieškotojai buvo pakeisti naujais išieškotojais.


2. Kai reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo – nėra trūkumas, jei pareiškėjas nepateikė duomenų, kad naujasis išieškotojas perėmė teises, nes šie duomenys yra vieši ir teismas gali pats juos pasitikrinti (reorganizavus SODRA, likvidavus apskričių viršininkų administracijas, reorganizuojant draudimo kompanijas ir pan.) : Nr.2S-1427-125/2012 -Klaipėdos apyg.teismas. Dėl reorganizacijos ar likvidavimo keičiant išieškotoją informuoti apie tai skolininką nėra būtina.


3. Kai sudaromos reikalavimo teisių perleidimo sutartys – reikėtų tikrinti sutartis ir jų priedus, nes pasitaiko, kad nesutampa datos, kiti duomenys- ne tie skolininkai (sprendimu bankui buvo priteista tik iš vieno sutuoktinio, o prašyme nurodo, kad reikalavimas perleistas ir į jo sutuoktinę - tuo gali būti siekiama neteisėtai įtraukti į vykdymo procesą ne tik save, bet ir naują skolininką. Buvo tokių bylų (Nr.2-11957-775/2012 - Kauno miesto apyl. teisme, Nr.2-11880-676/2012 - Klaipėdos miesto apyl. teisme), bet teisėjai neformaliai atliko savo pareigas ir prašymus atmetė. Taigi, būtina įsitikinti, ar iš tikrųjų kitam asmeniui perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, o tam reikia atidžiai perskaityti reikalavimo perleidimo sutartį ir jos priedus.


4.Dėl duomenų ar skolininkui tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą. Įvairiai sprendžiama. Nėra aiškios vieningos praktikos.


Vilniaus teismų praktika-vienoda: jei būna pranešimai, apie tai nurodoma nutartyse; jei nebūna- teisėjai tai taip pat nurodo nutartyse, tačiau vadovaujasi Lietuvos Apeliacinio teismo 2009.07.23 Nutartimi Nr.2-756/2009 ir prašymus tenkina ( Nr.2-8349-819/2012; Nr.2-8353-819/2012, Nr.2-8165-819/2012).


Klaipėdos 1-os instancijos teismų praktika įvairi, bet dauguma nutartyse akcentuoja, kad prie prašymų yra duomenys apie skolininko informavimą dėl reikalavimo perleidimo. Iš to galima spręsti, kad dauguma teisėjų vis tik linkę reikalauti šių duomenų. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus (Nr.2S-1630-524/2012, Nr.2S-1628-479/2012), linksta į Vilniaus teismų formuojamą praktiką taip pat remdamiesi Lietuvos Apeliacinio teismo 2009.07.23 Nutartimi Nr.2-756/2009.


Kauno miesto apylinkės teismo praktika irgi įvairi: vieni teisėjai netenkina prašymų būtent dėl to, kad nėra tokių duomenų, kiti visiškai apie tai nutartyse nepasisako. Nutarčių, kuriomis buvo atmesti prašymai pakeisti išieškotoją reikalavimo perleidimo atveju nebuvo skundžiamų. Kauno apygardos teismas nėra pasisakęs šiuo konkrečiu klausimu.


Sprendžiant prašymus CPK 596 str. tvarka dėl išieškotojo pakeitimo sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį duomenų apie skolininko informavimą dėl reikalavimo perleidimo nepateikimas neturėtų būti pagrindas atmesti prašymui, jeigu perleidimo sutartis buvo sudaryta prasidėjus vykdymo procesui. Šiuo atveju nereikėtų painioti reikalavimo perleidimo vykdymo procese su tinkamu pranešimo apie reikalavimo perleidimą skolininkui materialinės teisės prasme – CK 6. 101, 6.107, 6.109 str. str. (LAT nutartis Nr.3K-7-168/2010 04 16). Tačiau šis klausimas tikrai vertas diskusijos.


SKOLININKO PAKEITIMAS


Sprendžiant prašymą dėl mirusio skolininko pakeitimo jo turto paveldėtoju pagal CPK 596 str., privalo būti pateiktas ne tik paveldėjimo teisės liudijimas, bet ir duomenys dėl kreditoriaus pranešimo įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę.


NAUDINGOS LAT NUTARČIŲ CITATOS:


CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. <...> Antstoliui 2008 m. gegužės 29 d. turto apyraše įrašant apie iš J. R. išieškotiną išlaikymo skolą, o valstybei pagal tokį apyrašą priėmus palikimą, buvo įvykdytas įpareigojimas kreditoriui – išieškotojai V. R., pareikšti apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. CK normos nenustato draudimo atlikti tokį veiksmą per atstovą, šiuo atveju – antstolį, todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad kreditoriaus (išieškotojos V. R.) reikalavimas CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pareikštas, skola naujajam įpėdiniui (valstybei) neperkelta, todėl negalimas ir procesinis teisių perėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės G. A. prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-18/2012.)


-------------------------------------------------


CK 5.63 straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. <...> Tačiau tuo atveju, kai teismo kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, atsižvelgiant į sprendimo res judicata galią, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau, kaip nurodyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, turi per tris mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui apie iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Atsižvelgdama į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad antstolis, sužinojęs apie skolininkės G. J. Mirtį, sustabdė vykdomąją bylą, kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas, ir du kartus kreipėsi į notarą su prašymu pranešti, kam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas; notarui informavus, kad paveldėjimo bylą dėl skolininkės turto paveldėjimo neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, antstolis kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, informuodamas, kad vykdo išieškojimą iš skolininkės turto, ir prašydamas pranešti, kada mokesčių inspekcija, atstovaujanti valstybei, priims mirusios skolininkės turtą, kuris nepaveldėtas įstatymo nustatyta tvarka; Mokesčių inspekcija pripažino, kad išieškotojas UAB ,,Jonavos paslaugos“ informavo Kauno valstybinę mokesčių inspekciją apie mirusios skolininkės įsiskolinimą. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad įpėdinis (valstybė) buvo gerai informuotas apie kreditoriaus reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys į įpėdinio elgesį – 2010 m. vasario 20 d. Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją informavo į antstolį, kad ji, atstovaujanti valstybei, paveldės skolininkės turtą, tačiau su išieškotoju atsiskaitys tik tada, kai išieškotojas kaip kreditorius pareikš CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka pretenziją ir ji bus pripažinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolės R. M. prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-533/2011.)


-----------------------------------------


CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. <...> Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Antstoliui areštavus skolininkės butą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Esant tokioms aplinkybėms materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko, todėl teismai iš esmės teisingai taikė CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeitė mirusią skolininkę G. J. nauju skolininku – valstybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio J. K. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-540/2011.


Galbūt bus naudingos ir šios nutartys:


LAT:


1.3K-7-190/2009 06 08; 2.3K-3-243/2011 05 17; 3.3K-3-540/2011 12 22; 4.3K-3-533/2011 12 22. Kauno apygardos teismo: 1.2S-1351-173/2008; 2.2S-265-601/2011; 3.2S-517-527/2011; 4.2S-739-273/2011; 5.2S-1079-260/2011; 6.2S-1116-259/2011; 7.2S-1640-273/2011; 8.2S-1987-153/2011; 9.2S-2054-273/2011; 10.2S-2110-413/2011; 11.2S-420-657/2012; 12.2S-621-259/2012. Vilniaus apygardos teismo: 1.2S-16-661/2012; 2.2S-867-275/2012. Šiaulių apygardos teismo: 2S-441-154/2012. Panevėžio apygardos teismo: 2S-449-198/2010.


*****


Virginija Šeškuvienė yra Kauno miesto apylinkės teismo teisėja.


Šis pranešimas skaitytas 2012-10-04 Kauno miesto apylinkės teismo civilines bylas nagrinėjančių teisėjų susirinkime.