Ar pasiteisins teismų reformos?


Aurelija Žutautienė
Vienas po kito svarstomi teismų reformos projektai: nuo grandiozinių, kuomet norėta sujungti apskrityse esančius teismus į vieną, iki dalinių, kai nutarta, jog jungti reikia Vilniaus 1, 2 ir 3 apylinkės, Kauno miesto ir rajono, bei Šiaulių miesto ir rajono apylinkių teismus. Pateikiant projektus karštai įrodinėjama, jog bus sutaupyti milijonai litų, sumažės darbo krūvis, teisėjams bus lengviau dirbti.  Realios naudos nemato Teisėjai, pasigilinę į tuos teismų reformos projektus, tik kraipo galvas. „Čia kaip toje patarlėje: kuo tolyn į mišką, tuo daugiau medžių,“ – atvirai stebisi jie. Paskutinis teismų reformos projektas, kuriame kalbama apie teismų sujungimą, lyg ir atiduotas Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir turėtų neužilgo būti svarstomas Seime. Tačiau daugelio teismų teisėjams atrodo, jog projektas nebus įgyvendintas. Pakalbintas Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pirmininkas Stanislovas Juocevičius labai abejojo reformos sėkme. „Nežinau, ar apskritai tos teismų „jungtuvės“ įvyks, - sakė teismo pirmininkas. - Labai daug neišspręstų neaiškių klausimų, o nauda - abejotina. Kažkas suskaičiavo, jog sutaupysim milijonus. Bet aš niekaip nesuprantu, kaip mes juos sutaupysim. Kils daug nepatogumų ne tik darbuotojams, bet ir tiems, kuriems prireiks teismų pagalbos. Štai gavom papildomus 8 teisėjų etatus – tai jau iš tiesų yra realus žingsnis dabar dirbančių teisėjų darbo krūviams mažinti. O norint sujungti teismus, tai pirmiausiai reikėtų atlikti detalią analizę ir paskaičiuoti, ar ištiktųjų toji reforma naudinga“. Projektų kūrėjai sako: bus sutaupytos lėšos Šio straipsnio autorė paprašė Teisingumo ministerijos darbuotojų, kurie ir ruošė šiuos projektus, atsakyti į keletą klausimų.
  
A.Ž.: Apie teismų reformų projektus daugelis kalbintų teisėjų atsiliepia skeptiškai, motyvuodami tuo, jog nėra pakankamai aišku, kiek viena ar kita reforma leistų sutaupyti lėšų ir sumažinti darbo krūvius (o tai šiuo metu yra didžiausia problema teismuose)... Kodėl jų neįtikina Teisingumo ministerijos (TM) paruošti projektai?
 
TM: Teismų reformą įgyvendinsiančių įstatymų projektų tikslas – didinti teismų išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą, taupant teismų ūkines išlaidas, optimizuoti teismų bei teisėjų darbo krūvį.  Lietuvos Respublikos miestų (rajonų) apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektu siūloma mažinti apylinkių teismų, kaip savarankiškų institucijų, skaičių. Sumažėjus apylinkių teismų skaičiui, atitinkamai sumažėtų teismo pirmininkų, teismo finansininkų ir kai kurių kitų darbuotojų skaičius. Taigi atsirastų galimybė efektyviau panaudoti teismams skiriamus biudžeto asignavimus, didesnį dėmesį teikiant teismų darbo sąlygų gerinimui, teisėjų ir aptarnaujančio personalo kvalifikacijos kėlimui ir kt. Reorganizuojant teismus jungimo būdu, būtų efektyviau panaudojamos teismams skirtos lėšos, būtų išspręsta labai aktuali apylinkių teismų darbo krūvių skirtumų problema, sudarytos sąlygos racionaliau paskirstyti teisėjams bylas. Reorganizavus Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo projekte nurodytus teismus, būtų nustatytos 3 apylinkių teismų veiklos teritorijos (vietoje dabar esančių 7). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 126 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektais siekiama nustatyti, kad teismų buhalterinė apskaita būtų tvarkoma centralizuotai. Ją tvarkytų Nacionalinė teismų administracija. Šiuo metu kiekviename miesto ir rajono apylinkės teisme buhalterinę apskaitą tvarko kiekvienas teismas atskirai. Lietuvos Respublikos teismuose dirba 85 finansininkai – 70 finansininkų valstybės tarnautojų ir 15 finansininkų, dirbančių pagal darbo sutartį. Perdavus Nacionalinei teismų administracijai centralizuotai tvarkyti teismų buhalterinę apskaitą ir įsteigus Nacionalinėje teismų administracijoje centralizuotą Finansų skyrių, Lietuvos Respublikos teismų buhalterinę apskaitą tvarkytų 7 finansininkai vietoj dabar dirbančių 85 finansininkų. Lietuvos Respublikos teismuose liktų po 1 buhalterio-finansininko etatą. Numatoma preliminari lėšų ekonomija – 1557 tūkst. Lt. Ryšium su teismų buhalterinės apskaitos tvarkymu centralizuotai, priėmus įstatymą, dėl struktūrinių pakeitimų numatomas teismuose finansininkų pareigybių skaičiaus mažinimas. Numatoma, kad išeitinėms darbuotojų išmokoms reikės apie 656 tūkst. Lt.  Nacionalinės teismų administracijos skaičiavimu, preliminari lėšų ekonomija dėl teismų reorganizavimo pirmaisiais reformos metais būtų 854 tūkst. Lt., vėlesniais metais – 1166 tūkst. Lt.
 
A.Ž. Gal būt yra žymiai paprastesnių būdų, nei darant tokias didžiules pertvarkas teismuose. Na, tarkim, teisėjų bei jų padėjėjų etatų perskirstymas, kai kurių funkcijų gražinimas kitoms institucijoms, CPK bei BPK supaprastinimas ir pan.?
 
TM: Teisingumo ministerija yra parengusi ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Projekto nuostatų įgyvendinimas lems valstybės biudžeto lėšų taupymą. Ekspertų vertinimu, teismams sujuridiniais asmenimis susirašinėjant elektroniniu būdu ir nesinaudojant tradicinio pašto paslaugomis būtų sutaupoma apie 1 milijonas 200 tūkstančių litų, t. y. apie 30 % pašto išlaidoms skiriamų lėšų. Pradėjus plačiau naudoti elektroninį susirašinėjimą ir su fiziniais asmenimis, lėšų taupymas dar išaugtų. Elektroninis duomenų apsikeitimas sąlygotų ir popieriaus, spausdintuvų dažų įsigijimo išlaidų sumažėjimą. Ekspertų vertinimu, kiekvienas teismas per metus sutaupytų po 1–2 tūkstančius litų šiam tikslui skiriamų lėšų, o visa  teismų sistema per metus sutaupytų 100–150 tūkstančių litų. Taigi numatoma bendra metinė lėšų ekonomija siektų 1 milijoną 300–350 tūkstančių litų. Pasiūlymų, kaip tvarkytis - nedaug Beje, darbo grupės, svarstančios Teismų įstatymų pakeitimus, vadovas  - profesorius, hab. dr. Vytautas Nekrošius teigė, jog kaip keisti ar reorganizuoti teismų darbą, mažinti darbo krūvius ar kitokių įstatymų pasiūlymų iš pačių teismų ir teisėjų gauta nedaug. „Darbo grupė gavo tik Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pasiūlymus, - teigė V. Nekrošius. – Tie pasiūlymai buvo apsvarstyti kartu su Teisėjų asociacijos atstovais ir dėl esminių dalykų susitarta. Manau, kad esantis projektas tikrai palengvins darbą jau vien todėl, kad atsiranda žymiai platesnės elektroninių technologijų panaudojimo galimybės procese“.