- Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams). Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą LT077300010112902789 AB bankas Swedbank. Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.
Nariams
Mūsų draugai
ATTS pareiškimas Seimui dėl atlyginimų
APYLINKIŲ TEISMŲ TEISĖJŲ SĄJUNGA
Asociacija, Laisvės a. 17, LT-35200 Panevėžys, tel. 8 (45) 502165, faks. 8 (45) 581448,
el. p. panteismas@post.omnitel.net
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 302201581
______________________________________________________________
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui
Gerb. A. Valinskui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
PAREIŠKIMAS
2009-01-22
2009-01-22
Apylinkių teismų teisėjų sąjunga, atstovaujanti Lietuvos apylinkių teismų teisėjų profesinius ir socialinius interesus, nesutinka, kad būtų mažinami teisėjų atlyginimai, kaip kad siūloma Seime užregistruoto įstatymo projekte Nr.XIP-206.
Lietuvoje yra apie 500 apylinkių teismų teisėjų. Jų darbo krūvis yra labai didelis ir tolygiai auga. Praėjusiais metais didesniųjų Lietuvos miestų apylinkių teismuose vienas teisėjas per metus išnagrinėjo apie 800-1000 civilinių bylų. Nepertraukiamai auga baudžiamųjų ir administracinių bylų skaičius. Teisėjo darbo diena nėra normuota, darbo krūvio normos nenustatytos. Teisėjui nemokama už viršvalandinį darbą, budėjimus bei darbą poilsio ir švenčių dienomis. Vienintelį kartą per septynerius metus apylinkių teisėjams (ir tai ne visiems) buvo išmokėtos nepilno atlyginimo dydžio priemokos už viršvalandinį darbą, dėl ko kilo nepamatuotas pasipiktinimas, teismams grąsinama auditais ir sankcijomis.
2008 m. lapkričio 6 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Teisėjų atlyginimų įstatymas, kuriuo pirmą kartą nuo 2001 metų buvo padidintas teisėjų atlyginimas. Iki 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo priėmimo atlyginimas teisėjams nebuvo indeksuojamas pagal Vyriausybės nustatytus koeficientus, todėl nuosekliai mažėjo nepaisant to, kad valstybės ekonominė situacija buvo labai gera. Didelė dalis teisėjų pradėjo bylinėtis su valstybe dėl neišmokėto atlyginimo. Po ilgų procesų, derybų ir reikalavimų, tik 2008 metų pabaigoje valstybė pripažino skolą priimdama Įstatymą dėl teisėjams neišmokėtos atlyginimo dalies grąžinimo ir Teisėjų atlyginimo įstatymą. Šiuo metu Lietuvos valstybė teisėjams yra skolinga dalį atlyginimo už laikotarpį nuo 2000 iki 2008 metų, tačiau skola negrąžinama, įstatymas nevykdomas.
Atkreipiame dėmesį, kad teisėjams, kaip ir visiems kitiems iš biudžeto atlyginimą gaunantiems darbuotojams, šiais metais atlyginimas jau yra sumažintas 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu Nr. XI-85, nustačius bazinį dydį 475 Lt, vietoje anksčiau buvusio 490 Lt. Šis atlyginimo sumažinimas buvo atliktas pažeidžiant 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. numatytas procedūras (neįvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymų, teisėjų savivaldos institucijos pasiūlymų, infliacijos ir kitų veiksnių įtakos).
Dabar ketinama teisėjams mažinti atlyginimą antrą kartą – nustatant pareiginės algos koeficientą apylinkės teisėjui 12, vietoje buvusio 14,2, apylinkės teismo pirmininko pavaduotojui – 13, vietoje 15,3, apylinkės teismo pirmininkui – 14,2 vietoje buvusio 16,7. Toks pakartotinis atlyginimo mažinimas neketinamas taikyti daugiau nė vienai valstybės tarnautojų kategorijai.
Pareiginės algos koeficiento sumažinimas neatlikus būtinų procedūrų bei nesant LR Konstitucinio teismo nustatytų sąlygų, yra neteisėtas, kadangi akivaizdžiai pažeidžia teismų nepriklausomumo principą, kuris neatsiejamai susijęs su teismų ir teisėjų socialinėmis garantijomis.
Biudžeto sandaros įstatymo įgyvendinimo metu kylančios problemos negali būti sprendžiamos vienos socialinės grupės sąskaita. Sumažinus atlyginimą teisėjams, sutaupytų lėšų efektas būtų kur kas mažesnis, negu žala teismų sistemos sklandžiam funkcionavimui.
Pareiškiame, kad nepritariame tokiai teisėjų diskriminacijai ir mūsų atliekamo darbo neįvertinimui. LR Teismų įstatymas draudžia teisėjams dalyvauti politinėje veikloje, streikuoti bei kitaip apriboja teisėjams galimybę reikšti nesutikimą su valstybėje vykdoma politika, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, jog egzistuoja ir kitokios visiškai teisėtos protesto išraiškos formos, ir jeigu atlyginimai apylinkių teismų teisėjams bus mažinami, nesprendžiant kitų, jau seniai besikaupiančių problemų, apylinkių teismų teisėjai ketina ginti savo darbines teises visais įstatymuose leidžiamais būdais.
Raginame Jus nepritarti teisėjų atlyginimo sumažinimui.
2008 m. lapkričio 6 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Teisėjų atlyginimų įstatymas, kuriuo pirmą kartą nuo 2001 metų buvo padidintas teisėjų atlyginimas. Iki 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo priėmimo atlyginimas teisėjams nebuvo indeksuojamas pagal Vyriausybės nustatytus koeficientus, todėl nuosekliai mažėjo nepaisant to, kad valstybės ekonominė situacija buvo labai gera. Didelė dalis teisėjų pradėjo bylinėtis su valstybe dėl neišmokėto atlyginimo. Po ilgų procesų, derybų ir reikalavimų, tik 2008 metų pabaigoje valstybė pripažino skolą priimdama Įstatymą dėl teisėjams neišmokėtos atlyginimo dalies grąžinimo ir Teisėjų atlyginimo įstatymą. Šiuo metu Lietuvos valstybė teisėjams yra skolinga dalį atlyginimo už laikotarpį nuo 2000 iki 2008 metų, tačiau skola negrąžinama, įstatymas nevykdomas.
Atkreipiame dėmesį, kad teisėjams, kaip ir visiems kitiems iš biudžeto atlyginimą gaunantiems darbuotojams, šiais metais atlyginimas jau yra sumažintas 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu Nr. XI-85, nustačius bazinį dydį 475 Lt, vietoje anksčiau buvusio 490 Lt. Šis atlyginimo sumažinimas buvo atliktas pažeidžiant 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. numatytas procedūras (neįvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymų, teisėjų savivaldos institucijos pasiūlymų, infliacijos ir kitų veiksnių įtakos).
Dabar ketinama teisėjams mažinti atlyginimą antrą kartą – nustatant pareiginės algos koeficientą apylinkės teisėjui 12, vietoje buvusio 14,2, apylinkės teismo pirmininko pavaduotojui – 13, vietoje 15,3, apylinkės teismo pirmininkui – 14,2 vietoje buvusio 16,7. Toks pakartotinis atlyginimo mažinimas neketinamas taikyti daugiau nė vienai valstybės tarnautojų kategorijai.
Pareiginės algos koeficiento sumažinimas neatlikus būtinų procedūrų bei nesant LR Konstitucinio teismo nustatytų sąlygų, yra neteisėtas, kadangi akivaizdžiai pažeidžia teismų nepriklausomumo principą, kuris neatsiejamai susijęs su teismų ir teisėjų socialinėmis garantijomis.
Biudžeto sandaros įstatymo įgyvendinimo metu kylančios problemos negali būti sprendžiamos vienos socialinės grupės sąskaita. Sumažinus atlyginimą teisėjams, sutaupytų lėšų efektas būtų kur kas mažesnis, negu žala teismų sistemos sklandžiam funkcionavimui.
Pareiškiame, kad nepritariame tokiai teisėjų diskriminacijai ir mūsų atliekamo darbo neįvertinimui. LR Teismų įstatymas draudžia teisėjams dalyvauti politinėje veikloje, streikuoti bei kitaip apriboja teisėjams galimybę reikšti nesutikimą su valstybėje vykdoma politika, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, jog egzistuoja ir kitokios visiškai teisėtos protesto išraiškos formos, ir jeigu atlyginimai apylinkių teismų teisėjams bus mažinami, nesprendžiant kitų, jau seniai besikaupiančių problemų, apylinkių teismų teisėjai ketina ginti savo darbines teises visais įstatymuose leidžiamais būdais.
Raginame Jus nepritarti teisėjų atlyginimo sumažinimui.
Pagarbiai,
Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas
Įkelta:
2009-01-20
- Norėdami komentuotiprisijunkite