ATTS pirmininko pavaduotojos Dianos Labokaitės kalba 2009 m. spalio 17 d. konferencijoje

Gerbiamieji konferencijos svečiai, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos nariai, teisėjai.

 

Pirmiausia noriu padėkoti visiems, kurie nepagailėjo savo šeštadienio ir atvyko į mūsų renginį. Teisėjų Tarybos pirmininkei ir nariams- už tai, kad nepasididžiavo ir pagerbė mus savo atvykimu. Sąjungos nariams dėkoju už aktyvumą, nuolat rodomą dėmesį, atsiliepimus, laiškus, pasiūlymus. Dėkoju tiems teisėjams, kurie dar nėra mūsų sąjungos nariai, bet prijaučia, domisi ir remia mūsų veiklą.  Atskiros ir didelės padėkos yra verti Panevėžio apylinkės teismo teisėjai, mūsų sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas, kurių energijos, žvalumo ir darbštumo dėka  mes šiandien galime susirinkti čia, Panevėžyje,  pabendrauti, pasidalinti mintimis ir idėjomis.  

 

Mano pranešimo tema yra pristatyti pastarųjų  metų pokyčius teisėkūroje - tai yra  įstatymų, poįstatyminių aktų  projektus, kuriais pastaruoju metu siekiama vienaip ar kitaip pakeisti teismų sistemą, pertvarkyti teismų darbą, taip pat parodyti, kaip mes į tuos projektus reaguojame, ką tai mums gali atnešti gero ar blogo. 

         

Teikti pasiūlymus ir pastabas įstatymų projektams yra viena iš Apylinkių teismų teisėjų sąjungos veiklos sričių.  Susitikdami su Seimo nariais, Prezidentūros, Vyriausybės pareigūnais, mes kaskart akcentuojame, kokios problemos yra teismuose ir kaip, mūsų galva, jos turėtų būti sprendžiamos. 

 

1. Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete vyksta klausymai dėl Teismų įstatymo 54, 55, 55(1), 65, 76, 78, 85, 91(2), 91(3) ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-354. Šis projektas yra pateiktas Prezidento V.Adamkaus  projekto tikslas yra supaprastinti teisėjų atrankos procedūrą, įteisinti galimybę atrankoje dalyvaujančiam ir su atrankos komisijos vertinimu nesutinkančiam teisėjui teikti motyvuotą nesutikimą Prezidentui. Apylinkių teisėjų sąjunga pritaria šioms pataisoms, manau, kad jos bus priimtos Seime. Šiuo projektu buvo siekiama palengvinti teismų pirmininkų rotaciją, dėl kurios realaus nebuvimo  teismai yra kritikuojami visuomenės, nėra lengva ir patiems teisėjams, atmosfera teismuose nepalanki permainoms. Ankstesnis Prezidentas V.Adamkus įžvelgė šią problemą ir savo kadencijos pabaigoje pateikė teismų įstatymo pakeitimų projektą, kuriuo be kita ko, buvo siūloma papildyti 76 str. nuostata, kad kandidatais į teismo pirmininkus laikomi visi tame teisme, ar tame teismo skyriuje dirbantys teisėjai. Deja, iš paskutiniųjų klausymų komitete tapo aišku, kad pastarosios pataisos nutarta atsisakyti. Motyvas iš dalies yra suprantamas teisės teorijos požiūriu- negali  vadovu tapti asmuo, kuris aktyviais veiksmais neišreiškė noro tapti vadovu. Tačiau rotacijos paspartinimas neįvyks, kol teisėjai nepradės aktyviai kandidatuoti į pirmininkų ar pavaduotojų pozicijas, nebijodami galimos nesėkmės atrankoje. 

 

2. Teismų savivalda, mano požiūriu, yra nepakankamai aktyvi ir nepakankamai ryžtinga. Iš dalies tai nulemia Teisėjų tarybos formavimo principai, nustatyti Teismų įstatyme. Apylinkių teisėjų sąjunga šį klausimą iškėlė TTK pirmininkui S.Šedbarui dar praėjusių metų pabaigoje, kai mus priėmė  Seime. Šių metų gegužės 18 d. Seimo narys Algirdas Sysas užregistravo įstatymo projektą Nr. (reg. Nr. XIP-642), kuriuo planuojama pakeisti Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 2 punktą. 

 

Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama pakeisti Teisėjų tarybos sudėtį, nustatant, kad Tarybą  sudarytų „visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po vieną iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, du – iš visų apygardos teismų, du – iš visų apygardos administracinių teismų ir vienuolika – iš visų apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai“. 

 

Nepaisant to, kad įstatymo pataisa apylinkių teismams labai palanki, tačiau kyla problema dėl jos atitikimo Konstitucijai, nes Konstitucinio teismo 2006-09-15 nutarime yra pasakyta, kad teisėjų savivaldos organo sudėtyje daugumą turi sudaryti aukštesniųjų teismų teisėjai. Tokią pastabą esame parašę Seimui, kad pakaktų pakeisti apylinkių teismų teisėjų skaičių iš vienuolikos į 10 ir prieštaravimo Konstitucijai neliktų. 

 

Tačiau pastaroji įstatymo pataisa, atrodo,  nėra priimtina dabartinės sudėties teisėjų tarybos nariams. Pirmininkė L.Garnelienė ketina siūlyti kitokią 119 str. redakciją: būtent, kad tarybą sudarytų 17 narių, iš kurių trys būtų apylinkių teismų teisėjai, o keturi nariai būtų apskritai ne teisėjai, o teisingumo ministerijos, finansų ministerijos atstovai, Prezidentūros ir Seimo pirmininko deleguoti visuomenės atstovai. Argumentas yra tas, kad esant teisėjų taryboje teisingumo ir finansų ministerijos atstovams būtų lengviau išspręsti tam tikrus finansavimo ir aprūpinimo klausimus.Šią pataisą ketinama svarstyti teisėjų tarybos teisės aktų komitete ir siūlyti Seimui vietoje A.Syso pateiktos pataisos. Pasakytina, kad Konstitucinis teismas jau minėtu 2006+-09-15 nutarimu yra pasisakęs, kad teisėjų savivaldos organą gali sudaryti tik teisėjai. Taigi, ir šių pataisų atitikimas Konstitucijai kelia abejonių. 

 

Tačiau kokios sudėties bebūtų teisėjų taryba, esminis netobulumas ir nepopuliarumo priežastis, manau, yra jos rinkimų principas. Šiuo metu, kaip žinote, teisėjų tarybos narius renka atitinkamų teismų atstovai.  Apylinkių teisėjų sąjunga siūlo, net jeigu dabartinės atstovavimo kvotos nebūtų keičiamos, vis dėlto reikėtų pakeisti įstatymą nustatant, kad visus tarybos narius rinktų  visi teisėjai. Vien lygios rinkimų teisės įvedimas teismų sistemoje leistų padaryti tarybą labiau atskaitingą visiems teisėjams, tai pagerintų bendrą atmosferą visoje sistemoje. Tokiu atveju apylinkių teismų interesai taptų geriau atstovaujami ir pristatomi Teisėjų taryboje, nes visi kandidatai būtų suinteresuoti gauti daugiau apylinkių teismų teisėjų balsų ir tai skatintų kandidatus labiau įsigilinti į apylinkių teismų problemas, siūlyti sprendimus, pateisinti parodytą pasitikėjimą juos išrenkant. 

 

Šis projektas dar tik pradedamas svarstyti Seimo komitete, todėl yra svarbus mūsų, teisėjų, aktyvumas šio įstatymo atžvilgiu.

 

3. Nuolat didėjant teismų darbo krūviams apylinkių teismuose, teisingumo ministras R.Šimašius pažadėjo atlikti įstatymų Civilinio proceso kodekso ir Civilinio kodekso pakeitimus, kurie leistų sumažinti teismų darbo krūvius ir panaikinti teismams priskirtas jiems nebūdingas funkcijas. Rugsėjo mėnesį buvo pateiktos teismų visuomenės dėmesiui teisingumo ministerijos paruoštos CPK pataisos. Seime šios pataisos dar nėra įregistruotos kaip įstatymo projektas. Apylinkių teisėjų sąjunga paruošė pastabas ir išsiuntė teisingumo ministerijai, taip pat- Aukščiausiojo teismo l.e.pirmininkei J.Stripeikienei. Žinoma, mes ketiname sekti, kada įstatymas bus teikiamas Seimui ir aktyviai dalyvauti tolesniame priėmimo procese. Esmė yra ta, kad pataisomis apylinkių teismų darbo krūvis  tik dar labiau padidės: pirmosios instancijos teismai nagrinės bylas, kuriose ieškinio kaina bus iki 150 000 Lt, norima įvesti trūkumų šalinimo institutą teismo įsakymų bylose, įrašomos tokios keistenybės kaip „netikrasis sprendimas už akių“, įvedamos abejotino teisėtumo ir abejotinos teisinės konstrukcijos laikinosios apsaugos priemonės tokios kaip „draudimas išvežti vaiką į užsienį“ ir kiti pakeitimai, kurie tik komplikuos procesą. Dabar nėra laiko smulkiau vardinti  mūsų pateiktas pastabas, jos visos yra paskelbtos mūsų tinklapyje. Šioje vietoje belieka pakviesti teisėjus būti aktyvesniems ir reikšti savo pastabas, rašyti Seimo nariams, dėstyti savo motyvus ir priežastis, kodėl pataisos yra blogos. Niekas neatlieka skaičiavimo, kaip tokių pataisų priėmimas pakeis darbo krūvius, kaip pailgės procesas. 

 

4. Teisėjų taryboje aš esu dviejų komitetų narė- teismų administravimo ir viešųjų ryšių. Kaip teismų administravimo komiteto narė šių metų gegužės mėnesį pateikiau pasiūlymą teisėjų tarybai kreiptis į Respublikos Prezidentę ir siūlyti pakeisti teisėjų etatų skaičių apylinkių teismuose. Iš teismų darbo statistikos akivaizdu, kad etatų skaičius apylinkių teismuose, kuris paskutinį kartą buvo nustatytas 1992 metais ir vėliau tik nežymiai keistas, iš esmės neatitinka nūdienos realijų. Darbo krūviai apylinkių teismuose 2009 metų pirmąjį pusmetį svyravo nuo 119,51 etaloninių bylų per mėnesį tenkančių vienam teisėjui Vilniaus 1-ame apylinkės teisme iki 46,88 bylų per mėnesį Varėnos rajono apylinkės teisme. Disproporcija rėžia akį. Gegužės mėnesį mano pateiktiems pasiūlymams teisėjų taryba iš esmės nepritarė. Spalio mėnesį Prezidentė išsiuntė raštus apygardų teismų pirmininkams, prašydama iki spalio 16 dienos pateikti priemonių planą, kaip apygardų teismų pirmininkai ketina panaikinti disbalansą tarp apylinkių teismų darbo krūvių. 

 

Problema tikrai yra sudėtinga ir ją išspręsti reikia didelių pastangų ir noro. Aukštesniųjų teismų teisėjai, kurie sudaro Tarybos daugumą, tokio intereso neturi. Tačiau turėdami tokio masto disbalansą mes negalime adekvačiai reaguoti į įstatymų pakeitimus, kuriais vienaip ar kitaip keičiamas apylinkių teismų darbo krūvis, neracionaliai naudojami materialiniai resursai, didžiuosiuose teismuose užtrunka bylų nagrinėjimas. Gaudami vienodą atlyginimą teisėjai turi turėti ir vienodą darbo krūvį. Aš suprantu mažųjų teismų (kuriuose dažniausiai būna mažesnis darbo krūvis)  teisėjus, kurie gali priimti mano mintis kaip nepalankias sau ir joms nepritarti. Tačiau aš kreipiuosi  į mažųjų teismų teisėjus, kviesdama juos dar kartą įsigilinti į klausimo svarbą. Krūvio išlyginimas leistų visiems teisėjams jaustis vienodai gerai, net ir tiems, kuriems toks išlyginimas pridėtų daugiau darbo. Šiuo atveju reikėtų pažvelgti plačiau negu siauras interesas mažiau dirbti ir siekti teisingumo visos sistemos mastu. 

 

Negalima sakyti, kad jokių priemonių nesama. Krūvis turėtų būti lyginamas dviem priešpriešiniais keliais: bylos vežamos pas teisėjus ir teisėjai važiuoja pas bylininkus. Manau, abu procesai galėtų vykti vienu metu ir manau, kad tik laiko klausimas, kada tie procesai prasidės. Šioks toks pajudėjimas ta linkme yra tai, kad Taryba nusprendė neskelbti atrankos dvylikai teisėjų etatų 2010 metais, šiuos etatus ketinama galbūt 2011 metais perkelti į didžiuosius teismus. Šia linkme turėtų padėti pasistūmėti teismų jungimo projektas. Teismų jungimo idėjos pagrindinis tikslas yra, žinoma, lėšų taupymas, tačiau tai kartu galėtų šiek tiek padėti lyginti krūvius mano jau minėtais būdais, perskirstant bylas ir teisėjams važiuojant dirbti į kitus rajonus. 

 

Kartais painiojami du klausimai- darbo krūvių dydžio klausimas  ir darbo krūvių netolygumo klausimas. Iš aukštesniųjų teismų teisėjų teko girdėti, kad apylinkių teisėjai be reikalo dejuoja dėl netolygių krūvių, nes apie 30 proc. visų bylų apylinkių teismuose yra bylos dėl teismo įsakymų.  Taip bandoma išsisukti nuo labai sunkaus ir sunkiai sprendžiamo darbo krūvių netolygumo klausimo. Nėra  reikalo ginčytis, iš tiesų apie 30 proc. bylų yra teismo įsakymai, tačiau tokia proporcija yra visuose be išimties apylinkių teismuose. Teisėjo darbo krūvio normos nustatymas  ir įteisinimas būtų labai naudingas, tačiau per pastaruosius metus tas klausimas nepradėtas spręsti. Pastebėsiu tik įdomų dalyką, kad kiekvienais metais NTA statistinėse ataskaitose naudojama tokia sąvoka „Visai normalus darbo krūvis“. 2006 tai buvo 46,6 bylos per mėnesį vienam teisėjui, 2007 metais- 47,68, 2008-59,98, o šių metų pirmą pusmetį -61,97 bylos per mėnesį vienam teisėjui.  Iš esmės tai yra respublikos vidurkis. Matome, kad jis nuolat didėja, taigi „normalumo“ sąvoka tampa vis didesnė. 

    

5. Teisingumo ministerija atsižvelgė į Vyriausiojo administracinio teismo pareiškimus, kad šis teismas turi labai daug darbo, taip pat motyvuojama, kad administracinių teisės pažeidimų bylos pagal savo prigimtį priklauso baudžiamajai justicijai, todėl paruoštas įstatymų ( ATPK, ABTĮ ir Teismų įstatymo) pakeitimo projektas, kuriuo skundų dėl administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas perduodamas iš apygardų administracinių teismų apylinkių teismams. Apie papildomus teisėjų etatus ir materialinius resursus aiškinamuosiuose raštuose neužsimenama. Susipažinus su apygardų administracinių teismų darbo krūvių analize matyti, kad iš šių teismų ketinama perduoti apylinkių teismams apie 50 proc. ( kai kuriuose teismuose net iki 67 procentų)  jų dabar turimo darbo krūvio. Pavyzdžiui, Kauno apygardos administracinis teismas 2008 metais išnagrinėjo 1081 tokią bylą. Tai sudaro dviejų apylinkės teisėjų „normalų“ metinį darbo krūvį.  Manau, kad apylinkių teismai ir mūsų sąjunga turėtų aiškiai ir principingai sureaguoti į tokį bandymą be jokių resursų padidinti ir taip jau didelį apylinkų teismų darbo krūvį.

 

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. pakeitimą. Paskata šiam pakeitimui buvo valstyėbs kontrolės išvados, kad vienkartinių priemokų mokėjimų tvarkos negalima pavesti nustatyti teisėjų tarybai, kaip kad buvo pernai padaryta, o tą turi nustatyti įstatymo leidėjas. Paruoštas projektas, kuris sako, kad teisėjams gali būti išmokėtas vienkartinis vieno atlyginimo dydžio priedas už darbą viršvalandžiais ir švenčių dienomis ir kad toks priedas gali  būti mokamas tik esant pakankamai lėšų darbo užmokesčio fonde. Kaip žinia, darbo užmokesčio fondas nuolat mažinamas teismams, todėl nėra jokios beveik vilties, kad darbo užmokesčio fondą dar kada nors gausime tokį, kad pakaktų išsimokėti vienkartinius priedus. Todėl teisėjų taryba siūlė papildyti įstatymą, kad nesant pakankamai lėšų teisėjams už viršvalandžius būtų kompensuojama papildomomis kasmetinų apmokamų atostogų dienomis. Kartu su teisėju P.Borkovskiu man teko dalyvauti Vyriausybės darbo grupės posėdyje, kur buvo svarstomas šis projektas, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vyriausybė išreiškė labai kategorišką nesutikimą, kad įstatymu būtų įteisintos šios abi galimybės- ir vienkartinė priemoka ir kasmetinės atostogos. Kol kas teisėjams palikta apsvarstyti klausimą ir apsispręsti, ko teisėjai labiau norėtų- priemokos ar atostogų. Mano nuomonė yra ta, kad turėtų būti palikta teisė už dirbtus viršvalandžius gauti papildomas atostogas, nes priemokų mokėjimas labai piktina visuomenę, be to, niekada tam nebus skiriama pakankamai lėšų. Atostogų skyrimas nepareikalautų papildomų lėšų ir leistų gauti realų atlygį už dirbtus viršvalandžius. Yra pareikšta ir tokių nuomonių, kad teisėjų atžvilgiu apskritai tokia sąvoka kaip viršvalandžiai yra nevartotina. ( Apylinkių teismų teisėjų sąjungos konferencijoje dalyvavusi L.Garnelienė informavo, kad Teisėjų taryba pranešė apie teisėjų pageidavimą, kad už viršvalandžius teisėjams būtų  kompensuojama suteikiant papildomas mokamas atostogas - D.L.).

 

Užbaigiant pristatymą noriu keletą žodžių tarti apie vienybės problemą. Visa kritika, kurią tenka išgirsti Apylinkių teismų teisėjų sąjungos atžvilgiu iš esmės remiasi idėja, kad mūsų sąjunga suskaldė teisėjų korpusą, suardė teisėjų vienybę. 

 

Be abejo, vienybė pati savaime yra vertingas dalykas, ji yra siekiamybė. Tačiau jeigu viena grupė teisėjų išreiškia tam tikrą poziciją, nuomonę, išplatina viešą pareiškimą,  o kita grupė teisėjų tuo tarpu neišreiškia jokios pozicijos, yra neveikli, tai kas su kuo turi vienytis; ar veikiantys su neveikiančiais, ar atvirkščiai? Mes kviečiame vienytis su tais, kurie yra aktyvūs, siekia patobulinti teismų sistemą ir darbo sąlygas teisėjams.   

 

Kita vertus, jeigu viena grupė teisėjų mąsto vienaip, kita grupė priešingai, vėlgi - kas su kuo turi vienytis? Demokratinis principas yra tas, kad turi nulemti daugumos nuomonė. Vadinasi, turėtų būti aiškinamasi, ko pageidauja dauguma ir tada spręsti. Gal reikėtų atlikti visų teisėjų apklausas vienu ar kitu opiu klausimu, sužinoti daugumos nuomonę.  

 

Trečias aspektas yra tas, kuris ypač išryškėja kalbant apie dabar ruošiamus ATPK pakeitimus- kartais susiduria vienas kitam priešingi interesai- pvz., vieni teismai nori perduoti savo darbą kitiems teismams, kiti nenori priimti to darbo negaudami materialinių resursų tam darbui atlikti. Sunku būtų atsakyti, kieno interesais čia reikėtų susivienyti. Manau, šiuo atveju teisingumas, t.y. teisingų principų sekimas turėtų būti svarbesnis negu vienybė.    

 

Išreikšiu savo nuomonę, kad mes, mūsų sąjunga, turėtų laikytis demokratijos pirncipų, tai yra siekti sužinoti, ko pageidauja dauguma ir tą poziciją palaikyti, be to, vadovautis principais, tokiais kaip teisingumas, įstatymo viršenybė, įstatymo laikymasis. Manau, kad tokie principai mūsų sąjungai  neleis padaryti klaidų ir leis galiausiai pasiekti, kad mūsų sistema taptų šiek tiek geresnė mums patiems joje dirbti, tobulėti ir džiaugtis vieni kitų draugija. 

 

Dėkoju už kantrybę ir dėmesį.

    

Diana Labokaitė