Bendras pareiškimas valstybės vadovams dėl finansavimo ir amnestijos



Šių metų vasario 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui buvo įteiktas tokio turinio pareiškimas:

                                                          Apylinkių teismų teisėjų sąjunga

                                                           Prokuratūros profesinė sąjunga

                                   Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga



Lietuvos Respublikos Prezidentui,

Jūsų Ekscelencijai p.Valdui Adamkui

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui,

Gerbiamam Arūnui Valinskui

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui,

Gerbiamam Andriui Kubiliui



                                                                    P A R E I Š K I M A S

                                                                          2009-01-29

                                                                           Panevėžys

       Apylinkių teismų teisėjų sąjungos, Prokuratūros profesinės sąjungos ir Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos atstovai 2009 m. sausio 29 d. susirinkę Panevėžyje, prašo atkreipti ypatingą dėmesį į teismų, prokuratūros, policijos bei kitų teisėsaugos institucijų bei žinybų darbuotojų nerimą dėl drastiškai mažinamo finansavimo bei ketinimų priimti įstatymą dėl amnestijos.    

       Nusikalstamumas   tai neišvengiamas, sąlyginai masinis, stabilus, socialiai sąlygotas, nepageidaujamas, istoriškai kintamas, latentiškas socialinis   teisinis reiškinys, pasireiškiantis kaip atskirų nusikalstamų veikų visuma. Nusikalstamumo socialinis sąlygotumas pasireiškia tuo, kad lemiami nusikalstamumą įtakojantys veiksniai yra socialinės kilmės, pasireiškiantys įvairiomis formomis, tarp jų ir ekonominėmis. Rinkos ekonomika sukuria konkurenciją kriminogeniniu požiūriu dviejose svarbiose sferose: darbo jėgos rinkoje, kuri pasireiškia per bedarbystę bei prekių   paslaugų rinkoje, kuri pasireiškia per nesąžiningą konkurenciją (monopolijas, falsifikatus, kontrabandą ir t.t.). Bendros ekonominės situacijos šalyje blogėjimas kuria disbalansą tiek jėgos rinkoje, tiek ir prekių bei paslaugų sferoje, kuris tiesiogiai didina asmeninių interesų patenkinimą neteisėtais būdais. Nagrinėjamu atveju galvoje turimas nusikalstamumo padidėjimas ne tik grynai rinkos ekonomikos sferoje, tačiau ir per visas kitas LR BK numatytas nusikalstamas veikas, tame tarpe, smurtines, nusikaltimus žmogaus orumui, teisingumui, ūkininkavimo tvarkai, seksualinio apsisprendimo laisvei, valstybės valdymui ir kt. Kuo labiau mažėja galimybė poreikius patenkinti teisėtais būdais, tuo labiau auga nusikalstamumas.

        Iš nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro pateiktos informacijos matyti, kad nuo 2003 metų, kuomet baigėsi vadinamoji Rusijos krizė Lietuvoje (tai konstatavo LR Apeliacinis teismas išanalizavęs ekspertizės dėl Lietuvos ekonominės situacijos duomenis), nusikalstamumas tendencingai mažėjo iki pat 2008 m. pirmojo ketvirčio, kuomet pradėjo jaustis pirmieji lėtėjančios ekonomikos požymiai. Nuo 2008 m. pirmojo ketvirčio nusikalstamumo lygis Lietuvoje ėmė sparčiai augti (http://www.nplc.lt:8000/asis/). Tendencijos yra aiškios. Politikai nuolat pabrėžia, kad krizė Lietuvoje dar neprasidėjo, tačiau kas bus su nusikalstamumo lygiu, kai tikroji krizė su visais jos padariniais atsiris ir į Lietuvą? Prognozės aiškios, tačiau gana niūrios - nusikalstamumo lygis Lietuvoje sparčiai išaugs, ir jo, deja niekas negali prognozuoti.

       2008 m. lapkričio 13 d. LR Seimui pateiktas įstatymo projektas Nr. XP-3460 dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį. Įstatymo projekto autorius aiškinamajame rašte nurodė, jog šiuo įstatymu siekiama, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys būtų kuo greičiau integruojami į visuomenę ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, įstatymo projektas neprieštarauja Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, jo priėmimas neigiamų pasekmių nesukels ir nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų. Tai, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys būtų kuo greičiau integruojami į visuomenę ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, yra labai svarbu visai Lietuvos visuomenei, tačiau visais atvejais yra būtina nuodugniai apsvarstyti, ar siekiamas tikslas atitinka priemones, ir ar iš tiesų, kaip teigia projekto autorius, jo priėmimas neigiamų pasekmių nesukels.

         Bendros nusikalstamumo didėjimo perspektyvos Lietuvoje yra moksliškai ir statistiškai pagrįstos esamos situacijos analize, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į šiuo metu esantį nedarbo lygį bei kitas aplinkybes, susijusias su darbo rinkos Lietuvoje mažėjimu. Statistikos departamentas pranešė, kad trečiąjį 2008 metų ketvirtį nedarbo lygis buvo 5,9 procento, tai yra 2 procentiniais punktais didesnis nei trečiąjį 2007 m. ketvirtį bei 1,4 procentinio punkto didesnis nei antrąjį 2008 m. ketvirtį. Bedarbių trečiąjį 2008 m. ketvirtį buvo 97,2 tūkst., per metus jų skaičius padidėjo 34 tūkst., arba 53 proc., o per ketvirtį jų skaičius išaugo 25 tūkst., arba daugiau nei trečdaliu (34 proc.). Pastarųjų dienų žiniasklaidoje nurodoma, jog šiuo metu kas savaitę į teritorines Darbo biržas kreipiasi virš 10 tūkst. gyventojų, akivaizdu, kad šie duomenys parodo nūdienos ir artimiausios ateities realijas.

        Atsižvelgiant į laisvės atėmimo laiką ir į tai, kad dauguma nuteistųjų neturi galimybės dirbti laisvės atėmimo vietose, galima daryta išvadą, jog dauguma nuteistųjų praranda darbinius įgūdžius. Tyrimai rodo, kad 98,4% grįžusiųjų iš įkalinimo vietų, registruodamiesi Darbo biržoje buvo nepasirengę darbo rinkai. Daugiau kaip pusė (52%) teistų asmenų neturi darbinės patirties, 25% turi 1-5 metų darbinės veiklos pertrauką, 15% nedirba jau ilgiau kaip 5 metus. Šios grupės bedarbiai praktiškai visiškai praradę ryšį su darbo rinka (Vilniaus Darbo biržos tyrimo rezultatai, 2001).

        Kylant nusikalstamumo lygiui Lietuvoje, daugėjant bedarbių ir priėmus įstatymą dėl amnestijos akto, po kurio įsiteisėjimo tūkstančiams nuteistųjų bus nutrauktas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir jie bus paleisti į laisvę, teisėsaugos institucijų darbo apimtys išaugs keleriopai. Pirmiausia neprognozuojamas nuteistųjų prašymų skaičius pasieks Lietuvos teismus ir amnestijos komisijas, kadangi priėmus planuojamą įstatymą dėl amnestijos akto, teismai ir pataisos namuose įkurtos amnestijos komisijos, į kurių sudėtį privalomai bus įtraukti ir prokurorai, yra vienintelės institucijos, kurių kompetencijai yra priskirtas minėto klausimo sprendimas. Esant didelio masto  nedarbingumo lygiui akivaizdu, kad paleisti nuteistieji, neradę galimybės įsidarbinti, gali padaryti naujas nusikalstamas veikas. 

       Šiuo metu visų teisėsaugos institucijų darbo apimtys yra vos aprėpiamos, o esant tokioms prognozėms, natūralu, kad susitvarkyti su nuolat gausėjančiu darbo krūviu bus vis sunkiau. Tačiau blogiausia yra tai, kad visos neigiamos pasekmės dėl esamos situacijos kils pačiai visuomenei, kurios saugumo valstybė nesugebės garantuoti. Nebus spėjamos tirti nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo ir jį kontroliuojančios įstaigos nesugebės operatyviai ir tinkamai paruošti bylų teismams nagrinėti, neproporcingai didės neištirtų nusikaltimų skaičius, teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje ir visose teisminėse instancijose bylos bus tiriamos kur kas ilgiau, dažnės procesinės klaidos, tai lems per ilgą bylos nagrinėjimo procesą, mažins kitoms byloms galimą skirti laiką, didins nepagrįstų kardomųjų priemonių paskyrimo atvejus, nepagrįstai ilgins suėmimo bei kitų procesinių prievartos priemonių taikymo terminus ir t.t. Pralaimėtų bylų prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme skaičius gali išaugti, tačiau tai nėra blogiausia, kas gresia visuomenei. Blogiausia tai, kad žymiai sumažės kiekvieno visuomenės nario asmeninis saugumas, dažnas tiesiogiai nukentės nuo nusikalstamų veikų, taip pat nukentės kiekvieno asmens teisė į teisminę gynybą, valstybė nebus pajėgi kovoti su visomis šiomis blogybėmis. 

        Mokslinėse teorijose valstybės paskirtis visuomet yra apibrėžiama per saugumo visuomenei garantiją. Valstybės pareiga garantuoti kiekvienam visuomenės nariui saugumą yra prioritetinis valstybės siekis. Nei viena kita valstybės valdymo sritis negali su šia sritimi net konkuruoti. Visuomenės nario saugumas ir jo teisių gynimas yra vienintelis stimulas žmones jungiantis į socializuotą visuomenę, be kurio dingtų žmones vienijantis elementas, valstybė su visu valdymo aparatu taptų visuomenės priešu. 

       Šiuo metu teismai ir kitos teisėsaugos institucijos yra apkrautos nepagrįstai dideliu darbo kiekiu. Negana to, Seime nuolat atsiranda naujų pasiūlymų, kaip joms suteikti papildomas funkcijas ir dar labiau padidinti darbo krūvį. Kartu nuolat yra pateikinėjami vis nauji teisės aktų projektai, kuriais siekiama sumažinti visų teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimus, apkarpyti turimus etatus, atsisakyti pradėtų vykdyti programų, daryti pertvarkas jau nusistovėjusioms ir sėkmingai dirbančioms struktūroms ir t.t., tuo dar labiau komplikuojant ir taip sudėtingą situaciją bei minėtų institucijų darbuotojams sukuriant abejingumo atliekamo darbo kokybei bei socialinio nesaugumo atmosferas.

        2008 m. gruodžio 19 d. priimtas LR Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas, kuriuo visų teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimas buvo tiesiogiai sumažintas. Taip pat nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojęs gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (20 str.) visiems asmenims nustatė naują neapmokestinamų pajamų dydžio apskaičiavimo tvarką, pagal kurią dauguma teisėsaugos institucijų darbuotojų moka didesnį gyventojų pajamų mokestį. Tokiu būdu antrą kartą per mėnesį netiesiogiai yra sumažinti teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimai. 

        Besikomplikuojančios kriminogeninės situacijos sąlygomis tokie priimami įstatymai stumia visuomenę į bedugnę. Mažinant teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimus ar kitaip mažinant realiai gaunamas darbinės veiklos pajamas, taip pat yra mažinamas ir visų teisėsaugos institucijų darbuotojų stimulas bei kantrybė taikstytis su esama situacija. Siekis išlikti solidariam su visuomene, būti kantriam, dirbti neapmokamus viršvalandžius, kurių nuolatos daugės, palaikyti klibantį kriminogeninį stabilumą, blėsta. Kartu blėsta ir vidinė motyvacija.

        Siekiant kuo ilgiau bent išsaugoti esamos situacijos stabilumą, reikalaujame visomis galimomis formomis ne mažinti, o išlaikyti bent buvusį 2008 m. teismų ir teisėsaugos institucijų finansavimą, tame tarpe ir teisėjų bei jų padėjėjų, prokurorų bei jų padėjėjų, policijos pareigūnų bei kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimus, taip pat labai atsakingai įvertinti būsimos amnestijos pasekmes.

Pagarbiai,

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas                                     Vytautas Krikščiūnas

Prokuratūros profesinės sąjungos tarybos narys                                 Edgaras Baltrimavičius

Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės 

profesinės sąjungos pirmininkė                                                         Loreta Soščekienė

 

Įkelta: 
2009-03-10